Pasyvus namas? Gal ir keistokas pavadinimas. Namas ant vištos kojelės pasakose, tas tai jau buvęs aktyvus, nes galėjo sukiotis. Kodėl pasyvus namas? Kad tai paaiškinti visas mūsų puslapis ir skirtas. O jei rimtai - pasyvus namas jau faktiškai tapo mūsų šalies naujų namų standartu nuo 2018 metų. Trumpai apie tai ką darom - patarsim, suprojektuosim, suorganizuosim individualaus namo statybas, net patikrinsime pasiektus rezultatus. Mes puoselėjame ne viziją, mes vadovaujamės praktika! 

Pradėtumėm šį straipsnį su nuoroda apie pasyvaus namo savokas, taip bus lengviau skaityti visą pateikiamą informacija puslapio skyriuose, kuriuose kalbėsime apie pasyvaus namo struktūrą, technines specifikacijas ir kitas svarbias sudedamasias dalis.

Pačią namo koncepcija atsirado apie 1988 metus. Profesorius Bo Adamson iš Švedijos ir profesorius Wolfgang Feist iš Vokietijos sukūrė pasyvaus namo kryptį. Wolfgang Feist yra taip pat steigėjas pasyvaus namo instituto Vokietijoje. Pirmieji namai, pagal šią įdėją, pradėti statyti apie 1993 metus Štutgarto mieste Vokietijoje. 1996 metais įkurtas institutas intensyviai pradėjo formuoti ir propaguoti šio namo standartą Vokietijoje ir visoje Europos Sąjungoje. Žvelgiant iš praeities retrospektyvos - labai gaila, kad santykinai šis namo standartas lietuvį pasiekė tik 2018 metais, kuomet ES norminė bazė tiesiogiai reglamentavo statinių energetines klases. Klimatas pas mus šaltokas, nors tuo metu dar veikė Ignalinos atominė ir naftos kainos taip "nesikandžiojo". 1991-2002 metais jos kaina svyravo tarp 20-30 dolerių už barelį. Savaime suprantama, tokios kainos nieką labai galvos sukt nevertė. Lietuvoje situacija kažikuo nesiskyrė. 250-500 kvadratinių metrų namai buvo įprastas vaizdas. Svarbiausias tokio namo akcentas buvęs grandiozinis plotas. Kiekvienas miestas turi tokių architektūrinių paminklų kvartalą. Situacija energetikoje pradėjo keistis po 2004 metų. Naftos kainos ženkliai spurtavo apie 2006-2013 metus. Juodais auksas svyravo tarp 50 ir 130 dolerių už vieną barelį. Visuotinė krizė mažmažį, ties 2008 metais, naftos kainas sumažino, bet tai neilgam. Gal todėl 2007-2009 visos Europinės direktyvos, dėl tų pasyvių namų, atsiradusio kaip privalomas imperiumas valstybiniu lygmeniu. Kaip į tai žiūri dabar lietuvis? Brangu, visuotinis sąmokslas ir kiti negatyvūs argumentai. Bet jei paklausti tos neigiamos nuomonės sąvininko, pastarasis pasyviam name nebuvęs nei vienos dienos. Nors ir yra tiesos to lietuvio godoje - medžiagų kainos brangsta, statybininkai kainas kelia, o perkamoji galia taip greitai visko nepasiveja. Mes kaip praktikai gyvenantis tokiame statinyje turim savotišką požiūrį į visą pasyvaus namo koncepciją. Tokia ir bandysime pasidalinti šiame straipsnyje.

Kokiu keliu nuėjo šio puslapio pilotinis projektas? Pradėjom viską 2010-2011 metais nuo statinio koncepcijų analizės. Pradžioje buvusi mintis apie medinį namą. Kaip žinia, pirma mintis būna net teisingiausia. Iš dabartinės mūsų pozicijos 2018 metais, galima drąsiai teigti, kad tai nebuvusi bloga mintis. Medis labai šauniai akumuliuoja šilumą (net 1,6 karto geriau nei analogiško tūrio betonas), bet problema yra lietuviškos medienos pjovimo laike (pjauna jau ištisus metus), dėl džiovinimo klausimų yra, ilgesnio laiko tarpas reikalingas statybai. Medžio konstrukcijos turi ilgiau susigulėti, kad surast savo "vietą". Pastarojo ekologiškumas, prie visų inpregnantų nuo kenkėjų ir gaisro, kelia pagrystų abejonių. Nors pačių ekologiškų impregnantų taip pat jau esama. Vaikšto tas medis, girgžda, draudimo sąlygos prastesnės nei mūrui... Trumpai kalbant - medis pasyviam namui tikrai tinka, bet jį reikia mylėt labiau nei erzina jo trūkumai. Po to jau  akys krypo suręsti namą iš statybinių konteinerių - karkasinio namo variantas. Bet neprigijo šio įdėja. Vėliau pastebėjom, kad nei viena karkasinio namo konstrukcija nežavi.

Pagaliau atėjo minčių galybė apie lietuvio klasikinio namo suvokimą - mūras! Vertinant konstrukcijų inertiškumą pasirinkome paprastą silikatą blokelio forma - kietas, tvirtas, triukšmui atsparus. Pamatas plokštuminis buvo apspręstas sklypo geologijos ir jauno konstruktoriaus galimybės suprojektuoti tokią plokštę. Tuo metu dar statybininkas bijojęs tokių pamato sprendimų. Patsai namas mansardinis, nes tai jau principinis sprendimas pačiam namo biudžetui. Pati neefektyviausia statyba - vieno aukšto pasyvus namas. Su tuo sutinka ir pasyvaus namo institutas. Pagal pastarojo išvadas - efektyviausias daugiabutis, bet ar pačiam žmogui ten efektyviausia gyventi yra jau atskiras klausimas. Stogas paprastas dvišlaitis su dvitėjinėm sijom, nes šiltinimo medžiagos stoge yra 50 centimetrų, čerpės molinės gilios bangos. Sienos šiltintos neoporu ir apdailinį mūrą panaudojome. Pasyvaus namo ekspertai nepripažysta tokios sienos kaip pasyvaus namo sprendimo. Nežinia dėl ko tai, bet gyvenimas rodo, kad pagal suvartojamą energijos kiekį, mūsų pilotinis projektas tikrai atitinka tai ką konstruktorius į atitvarų šilumos laidumus įdėjęs. Bartis dabar su tuo vokiečiu? O kam? Jei lauke nuo +5 iki -5 laipsnių šildant elektra suvartojame apie 1 eurą per parą elektros energijos. Per vienerių metų šildymo sezoną suvartojimas apie 8,3-10 kilovatų elektros vienam kvadratiniam metrui namo ploto. Temperatūra viduje yra palaikoma +19,5-20,1 laipsnių (budėjimo rėžimas), temperatūrinė komforto zona šeimai yra +22 laipsniai. Pasyvus namas skelbia 15 kilovatų per metus prie +20 viduje, pas mus dabar net mažiau gaunasi faktologijoj be rekuperacijos kaštų. Viskas pas mus gerai su tuo ventiliuojamu fasadu iš praktikos. Gal ir jus toksai sprendimas paskatins veikti drąsiau? Pas konstruktorių buvusi nerami mintis, kad mūro ryšiai plieniniai, turės šalčio tilto poveikį didesnį... su termovizija taip pat šį faktą paneigėm. Neoporo 34 centimetrai viską amortizavo taip, kad jokio šalčio tilto sienose nematyti. Sakė dauguma internetinių ekspertų, kad kaminas didelis nesandarumas ir problema pasyviame name - bendros namo sąnaudos tokios problemos neindikuoja. Patsai kaminas net pasyvaus namo instituto mazguose egzistuoja ir šauniai pro jį dūmas rūksta. Krosnis namuose ir sukuria tuos papildomus porą laipsnių, maistą pagamina. Nepamirškite, kad malkos yra taip pat atsinaujinantis energijos šaltinis. Pastaroji yra žymiai arčiau mūsų nei saulės baterijų ar kolektorių mistika. Malka ir liks lietuvio troboj malka, o jau pasyvi ar aktyvi ta troba - koksai skirtumas. Ne viskas kas rašoma interneto platybėse yra skirta tik tam, kad jums gyvenimas palengvėtų. Rašo juk dažniausiai pardavėjai. Pasikartosim tik dar kartą - pastraipa atsiradusi iš praktinių stebėjimų, o ne remiantis teoriniais skaičiavimais ir nukopijuotomis frazėmis iš kitų resursų. Kaip pvz. yra šildymo sezono trukmė. Pasyviame name šildymo sezonas prasideda vėliau ir pasibaigia ankstėliau. Skaitai žmogaus straipsnį, apie tą šildymo sezoną, matai kad daugma dalykų aprašyta be realios praktinės dedamosios. Analogiški mitai ir apie pasyvaus namo pabrangimus, oro kiekius rekuperacinėms sistemoms bei aibė kitų nesusipratimų. Kamino trauka per krosnį tiek bėdos nepridarys kiek dažniai varstomos lauko durys bei tambūro durų nebuvimas. Viskas turi būti paremta sveika logika, o ne tik marketologiniais bukletais. Pardavėjai savos progos nepraleis.    

Tad nuo ko pradėti norint statyti pasyvų namą? Kas reikalinga parenkant namo vietą, į ką reikėtų atkreipti dėmesį atliekant projektavimo darbus, parenkant medžiagas? Klausimų, būsimam namo savininkui, pakaks. Visos namo projektavimo ir statybos stadijos reikalauja kruopštumo, atidumo ir kantrybės. Jei tam esate pasiruošę būtinai pasieksite savo tikslą. Greitos statybos - tikrai ne pasyvaus namo šūkis. Kiekybės perėjimas į kokybę  - būtų arčiau tiesos. Pasyvus namas nėra stebuklų rinkinys, kuris suprantamas tik išrinktiesiems, nors tenka pastebėti, kad tokį įvaizdį retsykiais bandoma formuoti pas mus Lietuvoje.

Reikėtų išskirti kelis galimus variantus statant tokį namą. Pirmas statybos variantas - pasyvaus namo standartą atitinkantis statinys, kuris gavęs pasyvaus namo instituto sertifikatą - vienas kelias į mažų sąnaudų pastatą. Kitas variantas yra statyti mažų energetinių sąnaudų namą, kuris neturės sertifikato iš Vokietijos, bet energetinės sąnaudos atitiks nuo A+ ir A++ klasę pagal Lietuvos statybų reglamentą. Kam ta A energetinė klasė? Geras klausimas... Teoriškai tarp B ir A energetinės klasės, o faktiškai tik sandarumo testo būtinumas sertifikuojant ir kažikiek tų atitvarų laidumas skiriasi per uodo kojos apimtį. Rekuperatorių galima integruoti ir C klasės name. Retsykiais tokius namus tenka matyti. Ten situacija kurioziška. Statytojai manė, jok jei į bet kokį namą integravus rekuperaciją - bus pasyvus namas drūtai. Todėl labai svarbu, kad esminė samprata dėl žodžių derinio "pasyvus namas" būtų suvokiama kaip statinio energetinių sąnadų, standartų, normų, sprendimų rinkinys. Pasyvus namas yra pastatas atitinkantis energijos suvartojimo ir sandarumo reikalavimus. Atitikmuo žodžių deriniui pasyvus namas yra mažai energijos vartojantys pastatai. Bet vėl gi reikia patikslinti šį lietuvišką atitikmenį - eina kalba apie šildymo žiemą ir vėsinimo vasarą energetines sąnaudas. Praktika rodo, kad mūsų krašte pasyvus namas gali suvarti 15-30% daugiau energjos nei centrinėje Europoje. Tai priklauso nuo kiekvienos žiemos individualiai. Apie pietinės Europos suvartojamą energiją, šildymui žiemą, aplamai diskutuoti neverta - ten žmonėms sniegas yra didelė šventė vaikams ir netikėta staigmena vairuotojams. Namas papildomai vartoja energiją namų apyvokos daiktams ir jos niekur stebuklingai "neišgaruos".  Pirminės energijos sąnaudos neturėtų neviršyti daugiau nei 120 kW/m2. per metus. Kalbant apie pasyvius namus, dėl tos pirminės energijos, sąvoka naudojama kaip šaldytuvui, apšvietimui, kompiuteriams, šilto vandens ruošimo sąnaudų eilutė, bet yra ir kita šios sampratos prasmė.

Jei kalbam apie tikrą pirminę energiją reikiai akcentuoti papildomai keletą detalių. Pirminė energija yra kuro rūšis, arba gamtos sukuriamas potencialas, galinti atsinaujinti. Tai tokia energija, kuri niekuo neapdorota prieš jos panaudojimą. Iliustruojam - saulė, vėjas, malkos, šiaudai, kitos biokuro variacijos. Ar žinote, kad pagaminti 1 kilovatą elektros energijos reikia 3 kilovatų pirminės energijos? Šilumos siublys sukūręs 3 kilovatus šilumos iš vieno kilovato elektros energijos - joks atsinaujinančios energijos šaltinis. Jei tokių dar teigiančių pardavėjų sutiktumėte - prieštaraukite drąsiai. Jei šilumos siurblys sukuria virš 3 kilovatų energijos - ta perteklinė dalis ir būtų jau link tos atsinaujinančios... Jei šilumos siurblys oras-oras, oras-vanduo žemiau dirba prie 0 laipsnių lauko temperatūros, o tuo metu ir pradėsite intencyviau šildymą naudoti namuose, naudingumo koeficientas bus apie 2,7. Toksai naudingumo keoficientas yra taupantis lėšas mazgas, bet iki atsinaujinančios energetikos trūksta. Kitas šilumos siurblio variantas palankesnis. Vanduo-vanduo sistema ar geoterminiu šildymu vadina žmonės. Pastaroji įranga privalumų turės daugiau, nes grežinyje bus pastoviai apie +5/+7 laipsnius vanduo ir naudingumo koeficientas sieks visus 3,2-3,5. Apie visas pardavėjų gudrybes pasakoti ilgai, gal todėl ir padarėme privatiems asmenims konsultacijas pavadinimu - būk motyvuotas. Programos tikslas ir yra visus tuos perdėtus lūkesčius įrėminti į realijas. 

Jau argumentavom, kaip tik galėjom, kad pasyvus namas tai - minimaliai energiją prararandantis statinys. Energija name atsiranda labai skirtingai. Žmogus esantis patalpose per vieną dieną gali išskirti iki 2 kilovatų energijos, o kur dar šaldytuvai, viryklės ir kiti elektros mazgai. Patsai pasyvus namas yra tarytum termosas sugebantis saugoti sukauptą energiją pastato viduje, bet patsai pasyvus namas šilumos negeneruoja - jis sugeba ilgiau esamą šilumą išsaugoti. Žiemą bus aktualu kaupti šilumą, o vasarą - vėsą. Sukūrėme iš praktinių pastebėjimų ir straipsnį - pasyvus namas - mitai, realybė.

Nuoroda į vieną iš vokiečių puslapių, kuriuose galėsite pamatyti statomus pasyvius namus Vokietijoje, o sekanti nuoroda pastatytų pasyvių namų pavyzdžiai Junkgtinėje Karalystėje.