Jei kalbam apie esminį principą "termosas" - tinka, bet anksčiau ar vėliau net termoso temperatūra viduje susilygins su temperatūra pastarojo išorėje. Tai tik laiko klausimas. Pasyvaus namo visi mazgai nėra povandeninis laivas pagaliau. Laidumas šilumai pas jį egzistuoja.    Mikroklimatui formuoti yra eilė būdų. Yra senosios tradicijos ir vis labiau populiarinamos naujosios kaip pvz. rekuperatorius. Mes savo projekte panaudojome ir senelių išmintį ir be naujovių neapsėjome. Todėl su priverstiniu vėdinimu ir teisingai suprojektuotomis atitvaromis jokie "kirviai" nekabės. Pasyvus namas leidžia užtikrinti mažus termperatūrinius skirtumus tarp skirtingų paviršių (langas, siena, lubos, grindys), o tai sukuria nepaprastą jaukumo jausmą žmogui patalpoje. Ir tai rašo autorius iš praktikos gyvenant, o ne perpasakojant kitų reklaminių bukletų informaciją. Pasyvaus namo viduje rodos 20-21 laipsnis, o net ir kūdesnis žmogus jaučiasi puikiai. Ši maža paslaptis ir slypi tame, kad labai panašios visų supančių konstrukcijų temperatūros. Užsakykite iš mūsų įmonės termovizijos paslaugą ir mes parodysime jūsų būsto temperatūrines anomalijas vaizdžiai. Vienas maisto tinklas reklamuojasi su šūkiu - taip gyventi verta! Žinokit pasyviam namui, šitas žodžių derinukas, tinka taip pat.  

 

 

Išduosime paslaptį - tai tikrai mitas. Mikroklimatas priklauso nuo žymiai daugiau faktorių statinyje nei tik šiltinimo medžiagos kiekis. Stebuklai, kaip žinia, būna tik pasakose, o pasyvaus namo koncepcijoje yra fizikos dėsniai ir inžinieriniai sprendimai. Šiltinimo kiekiai tarp C ir A++ energetinės klasės pakito kartais, tas tiesa. Bet, kad tik tiek inžinierinės minties naujai konstrukcijai pavadinime pasyvus namas - nuomonė būtų klaidinga. Jei jau norite apie stebuklus išgirsti - maža cheromantija vyksta suderinus krūvas sprendimų. Vieną iš jų kairėje fotografijoje ir bandom parodyti - šiltinimo sluoksnis neoporinis visai 34 centimetrais prieš jūsų akis. Gal kažikiek pateisinom visuomenės lūkesti? Bet namui reikės ir šilto lango, durų, stogo ir kas svarbiausa be šilumos laidumo charakteristikų prisireiks ir sandarumo. Neminėsim sandarumo parametrų pasyviam namui, bet galim užtikrinti, kad su sandarumu bus daugiau bėdos nei su medžiagų šilumos laidumais. Užtikrinti namo sandarumą reikia žymiai didesnės projektuotojų statybininkų kvalifikacijos. 

 

 

O kuris alus geresnis vokiškas ar čekiškas, o gal lietuviškas? Dėl alaus, tai tikėtina, kad visi jau gamintojai analogiškus miltelius pila, o štai dėl rekuperacijos atskira kalba. Skirtingai, nuo to minėto alaus, mūsų klimatas lietuviškas nuo vokiško skiriasi. Vadinasi akademinėj erdvėj šis terminas - atšiaurimo zonos. Su brangiais vokiškais ir pasyviems namams sertifikuotais galite drąsiai pasyvius namus vėdinti Vokietijoj, o Lietuvos žemelėj ne viskas taip įdealiai gali tikti. Sertifikuoti rekuperatoriai ir lietuviški gaminiai to pasyvaus namo instituto. O norint geriau suprasti ne pardavėjų "rūpestį" jūsų ventiliacijos sistema, o susipažinti su realiais šilumos atgavimo skaičiais, reikia žiūrėti pačių įrengimų sertifikatus ir juos lyginti. Tuomet tokių įdomybių atrasti galima, o tai žinant ir pardavėjas kažikaip tylesnis pasidaro. O kas sakė, kad Jums visi norės pasiūlyti tą geriausią ir optimaliausią variantą? Viskas yra kiek kitaip. Pardavėjo noras, ne vient su rekuperacinėm sistemomis ši taisyklė galioja, yra parduoti 2-3 kartus daugiau nei jums reikia. Jei dar pasigilinsite į tai koksai tūris pas žmogaus plaučius - jums dar kitaip akys atsivers į ventiliaciją. Žvelgiant aplamai į visas tas žalias technologijas su "ekologijos bantukais", susidaro pagrįsta nuomonė, kad tai tik dar vienas marketologinis pakavimas pirkėjui. 

 

 

Savo mažylį, iki kokių 9 mėnesių, Jūs  nustebinsite net pieno pakelio pakuote, o štai ar reikia pasyvų namą "šokiruoti" sudėtingais sprendimais - klausimas vertas atskiros pastraipos. Kodėl Sovietų sajungoje buvo statomi daugiaukščiai? Gerai, netinka brandaus socializmo sprendimai, užmetam akį į Naujuosius Jorkus Jugtinėse valstijose - ir ten visi pastatai stiebiasi į aukštį, bet ne į plotį. Kažikokie architektūriniai bantukai ten bus randami, bet statiniai yra stačiakampės formos. Tenka matyti ir mūsuose architektūrinių polėkių individualių namų statyboje, bet čia susiduriam su dviem esminiais klausimais užsakovui. Pirmasis yra biudžetas. Ne veltui ar neatsitiktinai skaitomiausias straipsnis mūsų puslapyje yra pasyvaus namo sąmatų palyginimo tarp C ir A++ energetinių klasių. Jei architektas pridės, prie savo originalių sprendimų, sąmatą - bent suprasite kas jūsų laukia. Kuo architektūra originalesnė, tuo kaina statinio bus didesnė. Su kuo dažniausiai ir tenka susidurti, matan namų brėžinius, - architektūrinis skrydis numatytas, bet sąmatos spyrio į mikštą užsakovo vietą dar niekas nepastebėjo. Esminis klausimas projektuose juk yra - kaip suderinti efektyvios energetikos namą su efektyvios statybos kaštais. Štai tokį požiūrį ( projekto suderinamumas), atliekant pasyvaus namo projektą, norėtumėm pasiūlyti mūsų ateities užsakovui. Kontaktai šioje nuorodoje.

 

 

Yra parašyta apie tą pabrangimą šis skaičius, bet motyvo nepavyko rasti kodėl tiek. Klausimas retorinis - kas buvo lyginama po tuo skaičiu? Skaičius pabrangimo yra, o pagrindimo tam skaičiui nėra. Analogiška situacija yra taip pat su pasyvaus namo energijos poreikiu Lietuvoje ir Vokietijoje, Danijoje ir Norvegijoje, Švedijoje ir Prancūzijoje - sąnaudos skaičiuojamos skirtingai. Internetiniuose resursuose pateikiami skaičiai kaip komanda copy/paste, o motyvas ar pirminis šaltinis nėra pasiūlomas susipažinimui. Mes pabandėme tai padaryti savarankiškai. Taip ir pavadinome - pasyvaus namo kainos palyginimas. Ties 2017 metų pabaiga pastebėjome, kad 2012-2015 metais analizuodami ir prognozuodami, kad nesuklydom. Kainos pabrangimas, jūsų namo kvadratui, priklausys ir nuo sprendimų visumos inžinierine prasme, medžiagų. Bet jei lyginame C energetinę klasę ir A+, ne pagal vokiečio nuomonę A+ jau yra pasyvus namas, kainos pabrangimas bus tarp 35-45 %. Daugelis pasyvaus namo konstrukcijų "prabangesnės". Šiltinimo kiekis ir kartu padidėjusios montavimo darbų apimtys, stogo konstrukcijų pažangesnės medžiagos, sandarumo užtikrinimas, kruopštumas, priverstinės ventiliacijos sistema. Pagaliau projektavimo, planavimo žmonių sertifikavimas pridedamas į projekto sąnaudas. Tas simbolinis pabrangimas yra mitas. Bet A+ jau yra naujo namo standartas nuo 2018 metų.

 

 

Pati pamato konstrukcija yra tikrai teisinga. Išbandėme savo kailiu pilotiniame projekte. Vienas solidus sprendimas eliminuojantis šalčio tiltelį, atsirandančio dėl pamato ir grunto sąlyčio. Bet šis sprendimas nėra vienintėlis. Be to pamatui ir ekonominis parindimas reikalingas. Jei turėsite žėmės sklypą kuriame bus "taktiškai" šeiminko nutylėta apie jo formavimo įpatumus - galima patekti į situaciją, kuomet pamato sprendimai "greitais žingsniais" nutols nuo svajonių plokštės. Tenka stebėti tokias situacijas, kuomet atlikus sklypo analizę galima diegti tik polinius pamatus. Prieš pamatų projektavimą leiskite mums pamatyti sklypą ir atlikti tam tikrus namų darbus. Jūs turėsite ne tik nuostabią pardavėjo viziją apie žemės plotą, bet ir aiškumą dėl pamato galimybių. Statyti galima ir pelkėje, klausimas tik kainoje. Plokštuminis pamatas - teisingas sprendimas pasyviam namui, bet noras ir realybė gali nesutapti. Kreipkitės Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. - pasistengsime pateikti jūsų sklypo analizę ir iš to atsirandančias perspektyvas.

 

 

Su tuo projektu kaip su anglų kalboje esančių populiariu klausimu - o ką jūs turėjote omenyje? Su anglų žodžiais dviprasmybės ir su pasyvaus namo projektu analogiška situacija. Turim jau mases forumų, o juose nuožmios kovos vyksta sprendžiant "smėlio pilių" problemas. Kodėl smėlio pilys? O gi todėl, kad visiems besistatantiems įdomu diskutuoti iki statybos pabaigos, o po to jau forumietis (dažnas) pasibaigia su ūpu skaityti ir dar labiau rašyti. Jei dar patsai forumietis ir pusę darbų pasirengęs nudirbti, jėgos apleis dar greičiau. Pas mus požiūris kiek kitoks. Stebim statinius ir darom išvadas į priekį - taip atsiranda geresnis suvokimas apie probleminius mazgus. Vadinasi ir projektuojant jau sprendiniai kiek kitoki. Kad geras projektas gautūsi reikalinga ne tik teorija, bet ir praktika. Kas liečia teorijos... Su informacija apie pasyvaus namo instituto pozicijas esame susipažinę ir ties kažkuriom detalėm su jais net ir nesutinkam. Nesutinkam vėl gi iš tos pačios praktikos stebint statinius. Receptas gero pasyvaus namo projekto ne toksai jau ir paprastas pasirodę per laiką. 

 

 

Su langais svarbu nepersistengti. Gero tono taisyklės galioja ir šioje namo konstrukcijos dalyje. Labai svarbu suderinti ir šviesos poreikį bei sandarumą pačių detalių, o tai nebus taip lengva jei nealiksite PHPP skaičiavimų arba reikia žinoti kelias proporcijos santykius. Kas liečia pačių skaičiavimų tai jie vėl gi yra apytikriai ar preliminarūs. Žiema nelygu žiemai ir kaip su tuo lietuvišku šildymo sezonu. Oficialiai jisai yra 222 dienos metuose su vidutine oro temperatūra 0,6 laipsnio pagal celsijų. Jei atsiremti į tokią oficialią informaciją, tuomet galima skaičiavimuose turėti tokių neteisingų prielaidų, kad pastebėsite realiam gyvenime per pirmą žiemą. Kaip žinia yra melas, didelis melas ir statistika, dar propoganda nemokamai. Todėl patys namo langai ir jų energija pasyviam namui priklausys nuo gamintojo, montuotojo, saulutės kiekio tais žiemos mėnesiais.

 

 

Vienas drūtas vyras apie moteris yra pasakęs taip - visos jos tokios! Taip ir su šiltinimo medžiagomis tikėtina. Geriausių medžiagų mes negaunam, nes jos skirtos karinei pramonei arba kosmosui, kas iš principo beveik iš esmės tas patsai daržas. Viena drąsiai teigti galima -šiltinimo procedūra reikalauja kruopštumo, nes visų brokų taisymas gali kainuoti solidžius pinigėlius. Kaip pavyzdys galėtų būti trisluoksnis mūras. Čia tik reikia pridurti, kad pasyvaus namo institutas tokios sienos nepripažysta kaip pasyvaus namo sertifikuoto mazgo, o mūsų stebėjimai rodo, kad nieko blogo nėra. Faktinės išlaidos energijai atitinka A+ energetinę klasę. Jūs pamatote, kad šiltinimas prigludo prie sienos su broku. Tokį nemalonumą pamatysim tik žiemą su termovizijos pagelba. Ir kas tuomet? Visą sieną apdailinio mūro ar dalį rekonstruosit - bus darbas ne užu bonkę "karčiosios". Stebėti ir sekti procesus reikia pačioje statybos eigoje. Tuomet visos statybinės šiltinimo medžiagos "dirbs" kaip joms priklauso. Bėje teisingas sprendimas, dėl šiltinimo medžiagų, gali būti priimtas tik po to kai yra žinios apie šiltinimo medžiagų pataisos koeficientus. Tada viską sudėjus ir spręsti apie tą geriausią medžiagą yra lengviau. Kaip sakęs Konfucijus-nemaišykite žinių su įsitikinimais.

 

 

Ginčai ir šioje vietoje forumuose burbulus leidžia, naujesnis vartotojas džiaugdamasis savo pasirinkimu visiems papasakoja savo požiūrį... Gerai jei nenuklystama į tolimas "pievas" ir realiai analizuojama visų medžiagų savybės. Nuotrauka, kairėje pusėje, tikriausiai bus geriausia laiko patikrinta siena. Dar seniau buvusi ir gryno akmens (riedulio) siena. Gaminys standartizuotas pačios gamtos motulės, bet ne taip lengvai apdorojama materija, o ir meistrą gerą surast bus sunkoka. Medis skirtas atskiro straipsnio. Pagal ekoligiškumą ir šilumos kaupimo gebėjimą lenkia medis betoną, o ir plytą solidžiai. Po plytos, dėl jos tvirtumo ir atsparumo ugniai, medis būtų labai solidi atsvara ir šaunus pasirinkimas. Storą medžio sieną ne taip lengva uždegt. Kiekviena siena turi savo silpnas ir stiprias vietas. Kiekvienas sprendimas turės savo kainą, reikalaus konstruktoriaus žvilgsnio ir technologo požiūrio. Suraskit sieną kuri būtų jums miela akiai ir rankai, o tuo pačiu ir sielai. Ateikite pas mus į mokymus ir pasistengsime pakalbėti drauge apie biudžetinius klausimus, ekonominius niuansus.