Su aukštesnės energetinės klasės namų atsiradimu sandarumo testas tapo privalomas. Kiek tame naudos, prasmės, logikos - bandysime pateikti informaciją žemiau esančiame straipsnyje. Sandarumo testo kainos yra straipsnio viduryje.

Kadangi esame ne tik teoretikai, bet ir praktikai, pabandysime pateikti informaciją ir apie papildomus šilumos nuostolių testavimo būdus. Taip pat ir gyvais pavyzdžiais iliustruosime savo nuomonę apie sandarumo testo privalumus bei trūkumus. Vienas požiūris yra į popierius ( namo energetinė klasę, pastato sandarumas) ir visai kitka yra realios energetinės sąnaudos gyvame statinyje. Pagrindinis tiklas, visų energetinių klasių, yra ne tik sertifikatai, o kiek pinigų reikia per šildymo sezoną, koksai namo mikroklimatas ir kiti paprasti gyvenimo rūpesčiai.

Pradedam nuo sausos teorijos.... Statybos techninių reglamentų keliami reikalavimai pastatų sandarumui pagal STR 2.01.02:2016 yra parodyti lentelėje. Galiojantis reglamentas nuo 2019 vasario 1 dienos.

 Keletas minčių apie pačią reglamentinę lentelę gyvenime. Teoriškai, nuo C iki A++ energetinės klasės, sandarumas yra nurodytas. Pagal logiką D-F energetinėms klasėms sandarumo skaičiai net neegzistuoja - suprask, kad kiauras kaip rėtis tas namas. Pačioje praktikoje nei C nei B energetinei klasei niekas to sandarumo testo nedarė. Nėra numatyta reglamente, tai kam dabar lietuvis pinigą leis ant to reikalo. Nuo A energetinės klasės jau atsirado privalomas tas sandarumo testas. Patsai reglamentas STR 2.01.02:2016 yra stipriai koreguotas savo esme, jei lyginsime iki tol galiojusį. Faktiškai kas buvo A energetinė klasė sienų atitvarose, pasidarė A+ ir jei B energetinė klasė, senam reglamente, buvo rekuperacinę sistemą išsivedžiojusi, kaip komforto įrangą, gali naujam reglamente į A klasę pretenduoti. Studijuojant naują reglamentą, susidarė pagrystas jausmas, kad didžiosios kompanijos stengiasi supaprastinti (tuo pačiu ir atpiginti) kvadratinio metro statybą. Net šalčio tilteliai neskaičiuojami A-A++ energetinei klasei. Tad liko tik atitvarų ( palengvinta versija ) šiluminės laidumo charakteristikos ir sandarumo testas. Kadaise buvo siūlymai ir termoviziją atlikti statiniams, bet atsisakyta nuo šio patikros elemento. Gal tai koreliuoja su šilumos tiltelių skaičiavimo atsisakymu, nes jei teoriškai šalčio tilteliai skaičiuojami teoriškai, tai termovizorius juos parodo praktiškai.

Dabar trumpai papasakosime apie tuos pačius sandarumo teorinius pagrindus.

Jei eilinis pilietis žvelgia į lentelės dalį su užrašu n_50.N,(1/h) tikėtina ne viską gali suprast. 1/h - per valandą - suprast paprasta. Bet kas tas n_50. ? Tai yra slėgių skirtumas 50 Paskalių tarp namo išorės ir vidaus. Bet net ir toksai apibrėžimas gali būti kėblus eiliniam namo gyventojui. Todėl bandom dar papraščiau pasakyt esmė šio vieneto. Kaip ir kada susidaro toksai slėgių skirtumas? Tai faktiškai gamtos reiškinys, kuomet už lango vėjo greitis yra tarp 9-10 metrų per sekundę. Tokį gamtos reiškinį jau kiekvienas orų prognozės puslapis jums parodys. Ar pastebėjote kaip kitna mikroklimatas jūsų name kuomet vėjas pučia stipriau? Ar nejaučiate diskomforto, akivaizdaus namo atšalimo. Retsykiais žmonės maišo namo nesandarumą su konvekcija.

Todėl trumpai reziumuojant pačią sandarumo testo prasmę galime sakyti taip - dirbtiniai slėgio skirtumai sukeliami jūsų pastate, kurie imituoja vėjo greitį 9-10 metrų per sekundę lauke ir stebimas jūsų namo viduje oro pasikeitimas kubiniais metrais per valandą.

Prie pačios teorijos galima būtų pridėti ir keletą iso standartų reglamentuojančių šio bandymo visą procesą, bet didelės prasmės nebus jums iš to skaičių rinkinio - LST EN ISO 9972 ( 2015 ) pastatų pralaidumo orui nustatymo bandymai.

Bet kuo Lietuva įdomi savo sandarumo bandymu ir skiriasi nuo Vokietijos, Prancūzijos ar net Švedijos?

Standartas LST EN ISO 17025 - yra tarptautinis standartas, nustatantis reikalavimus bandymų ir kalibravimo laboratorijoms. Atrodytų kas čia tokio. Atlieka įmonė sandarumo bandymus, tai jau tikriausiai yra laboratorija. Vokiečiui ir prancūzui vertinant namo sandarumo reikia tik kalibruotos įrangos, o lietuviui reikia be kalbruotos įrangos turėti net visą laboratorijos statusą įmonėje. Kodėl apie tai rašome? Akreditacija įmonėje sandarumo bandymui kainuoja pinigus. Pasiruošimas akreditacija gali kainuoti nuo 10 iki 16 tūkstančių eurų, o akreditacijos biuras dar paprašys apie 3 tūkstančius eurų. Galima savarankiškai pasiruošti tai akreditacijai, bet realybėje tai ne taip jau ir lengva. Todėl pas mus šios kainų dedamosios kuomet "atvyksta" į veiklos sąmatas, turime solidžias sąnaudas, kurios gulasi ant kiekvieno A-A++ namo statybos kaštų. Mūsų skaičiavimu apie pusė paslaugos kainos faktiškai sudaro akreditacijos sąnaudos. Kitoje pusėje, paslaugos kainos yra namo sandarumo įrangos kaina ir tik likusi dalis yra algų fonduose. Kaip žinia algoje dar sodros mokesčiai ir gyventojų pajamų mokestis. Parašėm visą šią pastraipą tam, kad negalvotumėte sau tyliai - nieko nedaro, o ima tiek daug pinigų už nieką. 

  Vilniuje ir aplink 50 kilometrų spinduliu. Dėl kitų miestų reikės įvertinti tranporto kaštus (kuras, atvykimo laikas).

Kodėl lentelėje nėra didesnės kvadratūros namų kainos? Iš termovizinės praktikos galime teigti, kad tokie namai yra ganėtinai reti, kurie turi kvadratūros virš 300 kvadratinių metrų. Todėl sandarumo testo kainas ir nurodėme tik tokiems statiniams, kuriems įsivaizduojame, kad galėsime teikti sandarumo testo paslaugą. Jei Patalpos yra 1000 kvadratinių metrų, labai tikėtina, kad tenais bus reikalingas jau net ne vietas žmogus objekte ir keletas pučiančių durų. Savotiška specifika tokių objektų ir kainos nepasakysi taip greitai, be detalesnio vertinimo. Norodytos sandarumo testo kainos yra vieno, dviejų aukštų namams. Kvadratūra ir kubatūra gali skirtis, nesutapti. Jei namas yra stačiakampės formos per visus jo aukštus yra viena kubatūra, jei masardinis stogas - kitoks oro kubatūros kiekis. Kiekvienu atveju skaičiuoti reikia individualiai. Patsai testas trunka ne tiek jau ir ilgai, bet didžiausia dalis yra pasirengimas sandarumo testui - patikrinimai langų, kaminų, rekuperacinės ortakių ir kitų varstomų vietų inventorizacija.

Nors labai nemažai minčių apie sandarumą yra forumuose, straipsniuose ir kituose leidiniuose apie pasyvius namus, norėtusi pateikti keletą pastebėjimų nesutiktų informacijos srautuose. Informacija iš praktikos metų atsiradusi. Nesistengta viską tik formalizuotai pateikti.

1. Pastato sandarumas yra viena iš sąlygų turėti jaukų ir šiltą būstą. Paimkime celofaninį maišelį pripūskime į jį šilto oro ir sandariai užsandarinkime per oro padavimo vietą. Rodos sandarus celofano maišelis turi įdealią aplinką šilumai saugoti, bet kokios šio konstruktyvo atitvaros saugančios šiltą orą ? Mazgas yra sandarus, bet šilumos izoliacinių savybių nėra jokių. Aplinka išorėje tokį orą, viduje minėtos konstrukcijos atšaldys labai greitai. Todėl sandarumas ir statinio izoliacinio sluoksnio dydis yra vienodai svarbūs dydžiai jūsų pasyviam namui.

2. Atliekant sandarumo testą jūs turėsite tik teorinį konstrukcijos oro apykaitos dydį. Kitaip sakant  "matavimas arčiau tiesos". Kodėl? Kaip atsakymas į klausimą galima turėti pastebėjimą tarp kamino ir lauko durų. Kaminą pasyviame name dažnai nerekomenduoja projektuotojai dėl sklendžių netobulumo ir nederėjimo su priešgaisrine apsauga, kurios nuostatose kamino sklendėm ir sandarumui nėra jokio tiesioginio ryšio. Kamino sklendė turi būti pastoviai truputį praverta dėl smalkių savaiminio pasišąlinimo iš krosnies arba kitokio degaus kieto kuro energijos šaltinio. Standartinio kamino diametras būtų apie 150-200 mm. O kaip lauko durys? Pravėrus įėjimo duris, mūsų projekte, mes atveriame ne 200 mm. sklendę, o visus 1000x21500 mm. Tad kas daugiau sudarys šilumos nuostolių - dažniau varstomos lauko durys ar kaminas su uždaryta sklende? Labai dažnai suprojektuotą tambūra su durimis tenka pamatyti be durų - šilumos nuostoliams tai turi labai nemažą įtaką žiemos mėnesiais. Atliekant sandarumo testą nėra vertinamas lauko durų varstymo kiekis ir šilumos nuostoliai. Geriausias testas sandarumui ir visiems kitiems šilumos nuostoliams yra jūsų išlaidos energijos vienetams eksplotuojant pasyvų namą.

3. Kurie statiniai "jautriausi" sandarumui? Jautrumas atsiranda dėka statinio konstrukcijos, dar papraščiau įvardinant - statinio masė turės įtakos. Jei jūsų pasyvus namas bus statomas iš lengvų karkasinių konstrukcijų, pastarasis negali savyje kaupti šilumos ir bet koks nesandarumas bus juntamas žymiai greičiau nei namas iš sunkios konstrukcijos sienose, pamatuose. Mūrinės sienos, betoninis monolitas ( sienos, pamatas), medinės sienos - gerai apšiltintos turės mažesnį jautrumą ir durų vartymui, keliems nesandarumams lango tarpinėse, palangėse. Mediniai namai įpatingai turi didelį gebėjimą akumuliuoti šilumą. Net 1,6 karto tas pats medžio storis geriau sukaups šilumą nei analogiškas betono sluoksnis. Bet kokią klaidą daro žmonės savo namo vizijose? Jiem kažkokiu stebukilingu būdu susimaišo medžiagos šiluminė talpa ir šiluminis laidumas - o tai ne tas pats. Girdėti nuomonę, kad medinė siena jau savaime ir šilta bei gerai akumuliuoja šilumą, tenka labai dažnai. Tai iliuzija. Medinio namo rastų jungimai yra labai nesandarūs ir to nereikia pamiršti. 

Termonuotraukos
Pastabos
	Daugiabutis 9 aukštai. Pakeistos lauko durys ir tamburo durys veikia. Elementaria langų juosta užsandarinti 30 metų mediniai langai. Lauke yra -12 laipsnių šalčio. Atkreipkite dėmesį tiek į + tiek į - reikšmes.				Daugiabutis 9 aukštai (kaimyninė laiptinė). Senos lauko durys, tamburo durys atidarytos, langai analogiški kaip ir pirmojoje laiptinėje, bet jie nesandarinti jokia langų juosta. Atkreipkite dėmesį tiek i + tiek į - reikšmes.