2016 - liepa pradžioje ir link vidurio. Septyni miegantys broliai svečiuose. Labai skirtingai žmonės spėdavo orų perspektyvą. Bet jei jau liepos 10 dieną lyja - lauk septynių dienų arba septynių savaičių lietaus. Taip bėje ir buvę. 2016 liepos miegantys broliai silpnai kritulius parodė - iki rugpiūčio vidurio pastoviai lietutis šalia namo ir buvęs. 2013 liepos 10 dieną buvo labai saulėta - pradėjo lyti tik apie spalio vidurį ir žmonės darbus lauke stabdė tik kokiam pusdieniui. Todėl brolių išdaigas liepą tenka stebėti ne taip jau ir retai. Po truputėlį pasyviam namui tinkas atsirado, prieš tai neoporui prie sienos prisispaudūs. Pagal bendrą sumą darbų ir medžiagų užsakovui gavosi apie 12 tūkstančių eurų sąmata. Polistirolas, darbas įrengiant fasadą, fasado apdailos medžiagos - tai turėjome omenyje. Mūsų puslapio pirmo publikuoto fasado su apdailiniu mūru samata apie 15 tūkstančių eurų. Bet apdailiniame mūre buvo daugiau šiltinimo ( 4 centimetrai) -  mūro ryšio šalčio tiltui kompensuoti, apdailinė plyta pareikalavo angokraščių kruopštesnio įrengimo. Lyginam abu fasadus, nes kvadratūros labai panašios ( apie 200 kvadratinių metrų) . Kaip pažiūrėti dabar į tą skirtumą piniguose? Apdailinės plytos storis yra 8,5 centimetro, dekoratyvinio tinko storis 0,7 centimetro - mechaninis patvarumas fasadui reikalingas. Apdailinis tinkas ir šalia jo šeiminkas su dažų teptuku yra kaip adata su siūlu sujungti visam fasado eksplotacijos laikui. Jei atsitinka mechaninis pažeidimas apdailinio mūro - pasikeičia tik viena ar kelios plytos. Priežiūra salyginai paprastesnė. Kova su fasado nešvarumais paprasčiau organizuojama apdailinio mūro atveju - plaunam su aukšto spaudimo įranga. Tinkuotą fasadą galima analogiškai vandenėliu laistyt, bet teptuko daugiau reikės ūkyje. Ilgalaikėje perspektyvoje plyta pranašesnė, kaina nurodyta 2013 metų, tinkuotas 2016 metais atsiradęs. Patikslinimo reikalautų apdailinio mūro darbų kaina šiam momentui...buvo įkainis 1,45 lito plytai, dabar apie 2,00 litai arba suapvalino rinka iki 0,6 eruo. Pabrangimas sudarytų tarp 1,500-2000 eurų. Tuomet lyginant objektyviai 12 eurų tinkuotas fasadas prieš 17 eurų analogiško apdailinio mūro. Labai stipriai akcentuotumėm, kad apdailinė plyta neturėtų viršyti 0,3-0,4 euro už vienetą. Tos sąmatos aplamai miglotas dalykas ir kada žmonės klausia dėl vienokio ar kitokio mazgo preliminarios kainos...Gerai kai žmogus domisi, bet reikia žinoti tiksliai dedamasias, nes galima atsidurti lėšų aklavietėje. Rodos jau reikia gyventi naujame name, o lėšos pasibaigė apdailai net pradėt nesuspėjus. Kuo daugiau laiko skirsite planavimui ir analizei projekto, tuo mažiau bus tokių nemalonių staigmenų. Dar vienas rimtas argumentas iš Vokietijos P.H. instituto - jų nuomone ventiliuojamas fasadas negali būti laikomas pasyviu namu. P.H. nuomonė prieš autoriaus namo stebėjimus antrą žiemą - suvartojama energija namo šildymui per visą žiemą arti 25-30 kilovatų kvadratiniam metrui. Pagal atšiaurimo zoną ir švedų bei norvegų pastabas - viskas pas mus tvarkoje su pilotiniu projektu. Einga gandas, kad patsai P.H. ruošia pasyviai lietuvio trobai panašius reikalavimus - 25 kilovatus kvadratiniam metrui šildymo sąnaudų per metus.  Vokietijos institute bandymai vykdomi sertifikuojamiems mazgams -10/+20, o Lietuvoje stogo garo barjerą testavomės -25/+20. Gal per laiką ir vokietis susipras, kad lietuvis šalčiau gyvena? Kodėl P.H. taip plytos trisluoksniame mūre nemyli, sunku spręsti, kol kas žinių tikslių nėra. Antram publikuotam projektui fasadas yra apdalinis tinkas. Kodėl ne?

 2016 liepos pradžiai. Langas su išsiplėtimo juosta. Jei trūkumus ir privalumus montavimo su stiklo pluošto kronšteinaiswww.pasyvusnamas.info žino ( patirtis sukaupta stebint 3 metus tiek darbus, tiek rezultatus ne viename objekte) ir aprašymą per 2016 rugsėjį parengsim papildomą į skyrių langai, tai šio montavimo privalumus galime aprašyti tik iš gamintojo pateiktos informacijos ir prielaidas suformuoti, būsimai kokybei, remiantis patirtimi. Prisiliesta buvo prie šios tarpinės gyvai objekte. Elastinga, visi tarpai užpildyti šiam momentui tikrai sandariai, stebint eiline akimi. Termovizijos žvilgsnis bus kiek vėliau šiam montavimui, bet tikėtina, kad per jungiamą mazgą nebus akivaizdaus prašąlimo. Montažinės putos turi tam tikrų įdų. Gal plėtimosi juostai pavyks jas išeliminuoti? Bandyta juostą atitraukti nuo mūro ( porą milimetrų spustelėta) - greitai formas juosta atstatė po pašalinės jėgos atsitraukimo. Nėra šalčio tilto tokia schema montuojant - viskas pasislėpė fasado šiltinimo sluoksniuose ir lango laikantis karkasas turi neblogas šilumą izoliuojančias savybes. Trūkumas vienas yra ( terorinis) - lango montavimui skirtas karkasas turi ribotą plotį, kuris 10 centimetrų tesiekia. Jei tinkuotas fasadas su 30-34 centimetrais šiltinimo medžiagos - angokraštis lauke ir viduje bus panašaus dydžio( simetriškas). Jei turite blokelį, šiltinimą ir apdailinė plytą, kurios suminis storis sudarys apie 63-70 centimetrų...Mes tai vadiname bunkerio efektu, kuomet lango angokraštis lauke sudaro neproporcingą dalį, lyginant su vidiniu namo angokraščiu, be to labai masyvus lauko angokraščio dydis ( virš 25-30 centimetrų) sudaro senovinės pilies vaizdą, kurioje kulkosvaidis rodos tuojau pat pasirodys. Tai gali ne kiekvienam užsakovui patikti. Reikės kažikada Vilniaus likusiuose bunkeriuose angų storius pasimatuoti. Statyti jie tik dėja ties 1922 metais, dar ne tokie stori buvę. Trumpai tariant, langas ganėtinai patrauklia montavimo forma bus stebimas. Dar bus įdomu rinkti informaciją, su užsakovo pagelba, kaip vykdomas garantinis servisas, dalys atsarginės lūžtant ir kiti niuansai. Aptarnavimo kokybė tikrai jums gali sukelti nervinę įtampą arba maloniai nustebinti operatyvumu. Su langais aplamai yra masė niuansų. Kadangi tenka su langininkais bendrauti, gal artimiausiu rugsėju ir pavyks atšviežinti informaciją apie svarbesnius niuansus.  Schuco langai negaminami Lietuvoje, gal tas neraminti galėtų perspektyvoje - gali servisas neturėti reikalingų pakaitalų. Laikas parodys...

 2016 birželis. Valsas su valcu...Kaip ankstėliau, stebint stogą su mažiausia nuožulna, pastebėta, kad visus  mazgus sudiegus ne toksai ir pigus jisai pasidaro. Ir čia jau bendrai susideda sprendiniai optimizuoti - perdangos plokštės, atramos metalinės krūvius stogo perimančios, sustiprintos apsaugos vandens patekimui į medines konstrukcijos dalis. Stogo septynių laipsnių kampas turi silpną vandens nutekėjimą, sniego pusnis žiemą storesniu sluoksniu pūpsos ant dangos - visa tai sudaro papildomas rizikas susikaupusiems krituliams patekti į stogo konstrukcijas. Visas dalis sąmatoje suskaičiavus - maža lėšų optimizacija lyginant su dvišlaičiu 30-35 laipsnių kampu. Valcuota skarda, savo savybėmis, kad ir brangiausia, niekuomet nesugebės pralenkti paprasčiausią molinę čerpę. Kainos skirtumai minimalūs (čerpė molinė ir valcuota skarda), o molio grožis ir fizikinės savybės kartais lenkia skardos privalumus. Paklausūs stogų pardavėjų - "eilinė molinė ar generolinė valcuota?" atsakymas buvo ir jų pačių tvirtas be abejonės lašo...Čerpė molinė, eilinė! Nuotraukoje dar matote medžiagą ( panaši į polistirolą, bet itin kieta ir ne XPS) skirtą lango montavimui šiltinimo sluoksnyje. Šis karkasas atlieka ir rėmo ir šiltinimo pakaitalo funkciją. Langai su stiklo pluošto kronšteinais išbandyti. Montavimas pasiteisino, montuotojai - sunkiai sugebėjo atlikti viską kokybiškai ir iš pirmo karto gavosi tik tiek, kad  langai atsidūrė savo vietose. Bet šis aprašymas yra kol kas pagrindiniame skyriuje langai. Ten kol kas parašyta apie privalumus montavimo, bet neužilgo (2016 metų rugsėjo mėnesį) pridėsime ir viso derinimo proceso aprašymą.

2016-gegužės pabaigai. Gegužė į pabaigą ir stogo šiltinimas ten pat. Lietus išvykęs komandiruotėn ir stogas užpildytas pirmuoju 40 cm. sluoksniu gegnėse vatos sluoksniu. Stogo nuožulna 35 laipsnių kapu - vata laikosi be jokio siūlo, 7 laipniai yra faktiškai plokštuma ir gravitacija, kaip su tuo Niutono obuoliu, vatos pilvuką pučia net su drūtu špagato gyvatynu. Rišt prisireikė prieš vatos montažą ir pilvukus papildomai įmobilizuot jau vatai atsiradūs konstrukcijose. Internetinės kautynės, dėl vatos gamintojo pasirinkimo, dūlėjimo dulkių patekimo į plaučius, akmens ar stiklo vata geresnė ir dar bala žino kokios temos - naudingos tikriausiai tik gamintojams, nes jei apie gaminį kalba, vadinasi apie jį jau žino. Rankose turėjus kelių populiariasių gamintojų vatas asmeninė išvada sekanti... Ta pati mergelė, tik kita suknelė (pakuotė). Dulkės, vatos plaušų, atsiranda ją montuojant, o vėliau dulkes namuose kels patalynė, rūbai, kiliminės dangos ir kitos medžiaginės konstrukcijos.  Vatos tūrio mažėjimas? O kas nors tyrė neoporo savybes po 20 metų? Beje, neoporas tik prieš tiek metų ir atsirado.... Skarda su polistiroliniu stogu aplamai tikėtina draugai trumpam laikotarpiui. Skardai į saulutė žvilgčiojant ji iš savo įkaitusios gėdos turėtų pradėti griaužt polistirolą. Gaisro atveju, medis ir polistirolas, tampa kaip malkos ir benzinas vienoje vietoje. Sudegti gali viskas, net tusčiavidurės perdangos skelbia atsparumą gaisrui 240 minučių, bet polistirolas su medinėmis gegnėmis tikriausiai tiek ugniai atsparios bus, kiek patsai gipsas lubose saugos nuo ugnies. Sunkiai be vatos kažką ir sugalvosi šiai dienai.

2016-gegužė (link pabaigos). Akmens vata - storos, graikiškos vestuvės. Šio filmo pavadinimas bene labiausiai tinka pasyvausnamo stogo šiltinimo kiekiui. Kuomet sąlyginai tolimais 2011metais sau puslapio autorius projektavosi stogą ( gal šiek tiek skambokai pasakyta dėl to projektoasmeninio, nes labai dauk ir esminių sprendimų padarė mano gerbiamas konstruktorius) , toksai šiltinimo sluoksnis kėlė pirmiems šypseną, antriems susidomėjimą, tretieji peikė sprendimą kaip perteklinį. Perfrazuojant seną patarlę - juokiasi žiemą name tas kas termovizorių turi. O tiksliau kalbant turėti namo stogą su 20-25 centimetrais šiltinimo medžiagos, kuri akmens vata pavadinimu, yra šalto būsto požymiai. Teko stebėti su termovizoriumi ne vieną stogą ir sieną ir išvados yra sekančios - 40 centimetrų vatos sluoksnis jūsų stogui kaip svietas košėj. Kiekvienu atveju laikonstruktorius spręs su architektu, bet jei mūsų kolektyvui patikėsite tokią techninę užduotį - mielai pasidalinsime geriausia stogo šiltinimo ir jo patikros žiniomis. Ginčai apie tai kokia medžiaga geriau stogo šiltinime yra iš tos pačios žemiau minėtos serijos - mb ar bmw. Stiklo ar akmens vata, poliretano putos ar polistireninis putplastis...Matant broko variantus galima daryti išvadas detalesnes. Mes taip darome priimdami sprendimus. Jei vadovautis tik pardavėjo skelbiamais privalumais ir nutylimais trūkumais - yra ir toksai kelias. Bet jisai vadinasi tryjų namų sindromas. Pirmas namas nugriaut , antras parduot, trečias gyvent. Trečią namą jau žmonės, tikėtina, statosi ant klaidų ir patirties pamato, o ne ant pardavėjų suteiktų lūkesčių. Jūs galite pasinaudoti mūsų kolektyvo patirtimi, tereikia tik susisiekti su mumis.

2016-gegužė (viduriukas). Gegnės - pats laikas. Jau kokie metai bebūtų, bet gegužė visuomet saulute spigina atkakliai. Net saulė aktyvumą pamačius grafikuose abejonių nelieka - tinkamiausias laikas stogui dengti. Šis laikotarpis jau ne pirmam stogui duoda galimybę išlikti sausam. Mediena su akmens vata paslėpta po stogo difuzine danga ir sausa išlikusi - ne toks jau blogas reikalas. Murlotai ankeriais pritvirtinti, gegnės atsigulusios tokiu būdu, kad akmens vata galėtų susidėti korektiškai ir sienos-stogo jungimo mazgas frontonuose termovizijai šalčio tiltų neparodytų. Savaime suprantama, pasitikrinsime žiemą visus šiuos galimus defektus. Dabar metas tuos defektus daryti (juokaujam). Šioje gegnėje akmens vatai sudėti reikia šiek tiek kruopštumo ir pasirengimo, bet tai tikrai nėra sudėtingas procesas. Todėl belieka tik pasikartoti... Norite stogą apdengti be kritulių - atlikite tai gegužės mėnesį. Gal tik buvusi smulki statybininkų problema. Viena stogo montuotojų brigada skirtingais keliais pasukusi (kolektyvas išsibėgiojo, nors dirbo ne vieną dešimtmetį kartu) ir teko labai operatyviai ieškoti kitų. Nieko blogo net itart žmogus negali. Atvažiuoja į objektą apžiūrai, paima varžtus, poveržles, vinis ir kitas smulkmenas, tartasi prieš kelis mėnesius (dar žiemą), matyti žmonės dirbant kituose objektuose...Ateina diena statyboriui pradėti dirbti, o vyriausiasis iš jų dingsta kaip į vandenį. Telefonas už ribų ryšio ir jokio aiškumo. Po savaitės laukimo teko keisti žmones. Varžtai buvo grąžinti, bet per tarpininkus. Tikėtina žmogus, kuris nesugebėjo darbo įsipareigojimų pradėt ir pabaigt, taip supanikavo arba nepatogiai jautėsi, kad telefonu kalbėt buvo sunku. Čia dar žiūrėk būsi nemaloniai dar pavadintas - tokia jau jautri to statybininko siela. Todėl mieli statybininkai visų specilizacijų ir pomėgių kreipiuosi į jus. Jei kažikas nesigauna laiku, padaryta klaida, kitoks nesusipratimas - viską galima išspręsti geranoriškumo pagrindais ir esant gyvai komunikacijai. Bėgiot kaip zuikiams nevertėtų. 

 2016-gegužė (po  švenčių). Kaiminas - labai nerekomenduoja pasyviame name. O kodėl? Toliau asmeninė puslapio autoriaus nuomonė stebint situaciją projektuojant pasyvius namus. Teks šitą mintį gal ir atskirame skyriuje išplėsti, bet kaminas savotiškas lakmuso popierėlis pasyviame name. Ką kaminas gali padaryti gero jūsų pasyvioj troboj? Mazgas yra dalis sistemos skirtos gauti energiją iš kieto kuro. Malkos, arba kažkoksai išvestinis produktas - auga viskas aplikui mus. Ekologiška? Lik ir taip, nes medžio išskiriamos kenksmingos medžiagos yra lygiai tiek pat kiekio, kiek ir to medžio sukaupta per visą vegetavimo laiką. Čia apie anglies dioksidą turima omenyje. Kuras, malkinis ar kokios šiaudų granulės, mūsuose gaunamas vietoje, o dažnai ir visai čia pat. Tai labai su pasyvaus namo logika dera, kuomet mažų energetinių sąnaudų namas vartoja atsinaujinančią energiją ir dar pagaminta netoliese. Bet stebint didžiūjų gamintojų poziciją ir net pasyvaus namo informacijos kryptį, susidaro vaizdas, kad atsinaujinantys energijos šaltiniai pasyviam name yra geriausi saulės baterijos arba saulės kolektoriai vandeniui šildyti. Kaminas vertinamas kaip papildomas nesandarumas name ir mažai rekomenduotinas, nors tam tikri modeliai pačių kaminų yra sertifikuoti P.H instituto. Kyla logiškas klausimas - lietuvis daugiau medžių mato savo krašte ar saulės? Italui ir ispanui atsakymas būtų apie saulutę, kaip pagrindinį atsinaujinantį energijos šaltinį, bet lietuvis kaip turėjo malką pigią, taip ir turės. Vienam kilovatui elektros energijos gauti reikia net tryjų kilovatų malkos energijos, todėl šilumos siurbliai, kurių naudingumo koeficientas yra 3 nepriskiriami net prie atsinaujinančios energijos. Nors pardvėjas jums gali teigti visai ką kitką, arba mandagiai į šį teiginį neatsakys nieko.  Dėl kamino elektroninų sklendžių, kurios pritaikytos pasyviam namui, kainos tokios eilės, kad septyniems metams malkų jūsų trobai užteks. Saulės baterijos, net ir prie galimybės elektros tinklus naudoti kaip akumuliatorių-sandelį, ko kas vertę pačiam saulės baterijos pardavėjui. Atsiperka produktas per 15 metų. Yra programos skatinančios saulės energijos gamyba privačiame name, bet ir jos kompensacija sudaro tą sumą, kuri grąžina tik trečiają dalį išlaidų. Kodėl gamintojui, apie tai žinant, nepakelti panašia suma kainos? Aplamai kompensacijos iškreipia realią situaciją rinkoje. Patys pinigai ateina iš mokesčių mokėtojų, tai yra mūsų pačių pinigai, o remiamas yra gamintojas su technologija, kuri rinkoje niekaip neranda sau kelio. Logiškas klausimas būtų - o kodėl malkų gamintojai negauna paramos, juk jie taip pat gamina atsinaujinančios energijos produktą? Sveika logika vadovaujantis labai sunku atsakyti į klausimą - kodėl lietuvio pasyviame name kaminas yra nepageidaujamas dalykas? O kokia marketingo strategija ir smegenų "plovimas" pas didžiuosius rinkos banginius, kuomet produktas ne Lietuvoje gaminas, jau tampa net nebeįdomus. Taip ir noris surikt - pirk malką lietuvišką, dėk į krosnį ir žiūrėk į dūmą pro kaminą!

2016-gegužė ( pradžia). Gegužio šventės su mediena stogui. Pasyvaus namo stogas nėra stebulingų medžiagų rinkinys. Gal vienas iš naujesnių sprendimų yra klijuotos medienos gegnės, kurios yra plonesnės toje vietoje, kurioje instaliuojama šiltinimo medžiaga. Vienašlaičiam stogui gegnės ilgis buvo apie devynis metrus su uodegėle ir vientiso ilgio gegnė lentpjūvės standarte yra nenumatyta. Trys arba šeši metrai - ilgiai visuomet esantys pas medžio gamintojus, o jau ilgesni gaminiai tik pagal specialius užsakymus ir kainos jiems specialios pasidaro. Pati gegnė panaši į monolitinių perdangų klojinius. Privalumas josios yra tame, kad per visą jos storį pastaroji yra išploninta ir taip atsiranda didenis šiltinamosios medžiagos storis. Jei pasyviame name numatyta nuo 40 iki 50 cm. šiltinamojo sluoksnio su 20 cm. gegnėmis realizuoti sprendimą jau bus didelis vargas, o ir pati konstrukcija turės nemažai silpnų vietų. Jei dar pridėsime ilgio poreikį - šios gegnės gerosios savybės vėl jus pradžiugins - iki 12 metrų ilgio galėsite gaminius užsakyti. Stogas su šiuo sprendimu tampa žymiai patrauklesnis už eilines medines gegnes. Atkreipkite dėmesį į atvaizde matomą plonają gegnės dalį - šalčio laidumas yra kartais mažesnis, nes storiausia ir ploniausia pastarosios vieta yra net 9 kartus skirtume. Toje plonintoje vietoje ir atsiranda daugiau šiltinimo medžiagos. Pasyvių namų projektuotojaimėgsta plokščiuosius stogus, bet čia jau skonio reikalas ir sprendimų teisingo diegimo pasekmės. Grožio prasme - dvišlaitis stogas bus akiai patrauklesnis.

2016-balandis (viduriukas). Antras aukštas pasirengęs į svečius priimti stogą! Stogo kampą matote ne tokią ir didelį - 7 laipsniai. Teoriškai šis kampas yra patsai mažiausias, kuris vadinamas stogu su nuolydžiu. Jei stogo kampas būtų 6 laipsniai - plokščiasis pavadinimas jam tiktų. Nors atvirai pasakius - ar už piemenį, ar ganyt. Prie tų 7 laipsnių atsiranda konstrukcinės ydos ir su jų sprendimais ima dingti visi ekonomijos privalumai. Šiame projekte pavyko konstrukciją išspręsti, bet po to sudėjus šeiminkui visas bendras sąnaudas - stogas jau ekonomiškumo ir praktiškumo spindesiu žibėjo tumpai. Stogo estetika ir grožis ( o namo fasadas ir stogas jus visuomet pasitinka ) - prie tokio kampo net matomi bus paukščiui iš jo paties skrydžio, o skrendantys lektuvuose neįvertins deramai. Bet kuriuo atveju pasirengimo darbai jau atlikti - monolitiniai ruožai medžio konstrukcijoms lieti, metalinės sijos, kolonos stovi dažuose mirkusios ir oras geras. Ko daugiau reikia pasyvaus namo stogui pradėti? Be žmogaus ir stogui skirtų medžiagų nieko nesigaus. Vat štai čia ir prasidėjo linksmieji kalneliai lietuviški. Apie juos šiek tiek vėliau. Užbėgant įvykiams už akių - viskas pasibaigė gerai, bet pradžioje startas vyko ne visai sklandžiai.

2016-balandis ( pirma pusė). Du yra visuomet geriau nei vienas. Tos amžinos diskusijos su retoriniais klausimais... Mersas ar bemsas, fotoaparatas canon ar nikon, gyventi name ar bute, kaime ar mieste? Girdėtos temos? Taip ir su namais, kuomet išsprendžiamos prieš tai skelbtos atsiranda dar viena - lietuviui vieno ar dviejų aukštų trobą statyt? Labai sunku būtų išvardinti visą spektrą privalumų ir trūkumų pasirenkant namo aukštingumą, bet jei eina kalba apie energetiškai efektyvią statyba suderintą su optimalesniais statybos kaštais tai du aukštai bus pigesni nei vienas. Net pasyvaus namo institutas yra išleidęs mokomosios medžiagos iliustruotą skyrių, kuriame nurodyta ekonomiškumo skalė statant skirtingų aukščių gyvenamuosius plotus. Jų nuomone geriausia būtų dangoraižiai, bet jei jau apie mūsų lietuvišką šiltesnį namuką kalbame - du aukštai yra visuomet geriau nei vienas. Ir ginčas, dėl aukštingumo, turi tiek pat prasmės, kaip ir ar žemė apvali. Yra žmonių, kurie jau ir apvalios žemės buvimu netiki, kaip ir vieno namo aukšto gerbėjų bus visuomet. Dėl vieno aukšto vienintėlis argumentas iš praktikos matomas - patogumas ( didesnis patogumas ) gyvenant. Laiptinė į antrą aukštą vis kliūna vieno aukšto megėjams. Nors jei žmogus nebepakyla per 18-19 pakopų savom kojom, gal jau platesniame kontekste reikalinga priežiūra? Statybų kainos atžvilgiu ir pasyvaus namo energetinės klasės link einant - vieno aukšto namas virš 80 kvadratinių metrų ekonomiškai jau neefektyvus. Namas su 80 kvadratų plotu turi savo sunkiai sprendžiamų klausimų - tambūras, techninės patalpos ir visa kitka tampa tokiais mažais plotais, kad vėl ir vėl norisi pasidaryti priestatą. Priestatų mintis gal ir ne pro šalį retsykiais, bet ar tik nesigaus bendra priestatų suma didesnė už pačią namo kvadratūrą. Tai gal geriau kuklūs ir apgalvoti 120-150 kvadratai per du aukštus? Pasirinkimas visuomet jūsų rankose.

2016 - kovo antra pusė. Beldžias antras brolis...Mes čia taip apie antrą aukštą mintį apibūdinom. Perdangos plokštėms prigludūs prie sienų, buvo pastarosios dar ir metaliniais ankeriais sutvirtintos, betono pusžiedžiais aplietos ir metaliniais kampuočiais pasidabinusios. Antrame aukšte dalis plokščių ore kaba, sprendimas ne iš paprastesnių, jau ir grąžto reik, pjaut reik, krano daugiau reik - grožis reikalauja aukų. Statybose be metalo sunkiai išsiversim armuojant ( nors yra ir kitų armavimo metodų, ne tik metalas) , bet jei yra galimybė atsisakyti masyvių metalo konstrukcijų - patikėkit, kad piniginėj vienas kitas atsargos euras tikrai pasiliks. Metalas brangina statybas svariais argumentais - ne pigu patsai metalas ir konstrukcija sudetingesnė, kas kainą ir koreguoja ne žemyn. Geras metalas - jokio metalo. Tai taisyklė su mažomis išimtimis. Tokia žemiau ir aprašyta - Petrute ją vadina.

2016-kovas ( pradžia). Kaip perdanga draugavo su Petrute - arba petros montavimai. Vardui Petrutė pas puslapio autorių savotiškas sentimentas. Jei rimtai petra - perdangas laikanti sija, apkrovą perduodanti į lygegrečią perdangą. Savotiška pažintis su petra, buvo šiame projekte. Labai tikėtina, kad šį mazgą teks formuoti kai laiptinės angą teks diegti. Nieko paslaptingo šioje konstrukcijoje nėra-metalas su ausele. Išvengti monolito ir panaudot tuščiavidures plokštes, kuomet viena dalis perdangos kaba ore - ganėtinai šaunus sprendimas. Kandangi ankstesniuose skyriuose tokio mazgo dar nebuvo, buvo nuspręsta net mažą galeriją nuotraukų suformuot, tokiai pagelbininkės garbei. Šiokia tokia specifika yra šiame mazge, projektuojant jau reikia turėti omenyje, kad ir metalinės sijos turi savo laikymo galių ribas.

2016 - vasaris. Žiedas paprastasis - monolitinis...Retsykiais tenka matytikonstruktyvuose nenumatytus monolitinius žiedus. Tai tikriausiai pasekmė tos dalies brėžinių internete, kuriuose arko blokeliai inkaruojami strypais iki perdangos plokščių ir rodos nereikia daugiau nieko - kaip miela. Teko susidurt su tokia situacija, bet jos tragikomiškumas yra sekantis. Jei paklausite arko blokelio platintojo, kuris rodo brėžinius be monolitinio žiego ir paklausite konstruktoriaus telefono, šį sprendimą sukūrusio, galite nustebti, kad tokio jau senokai niekas nepažysta, o ir ant brėžinio niekas deramai neuždėjęs parašo. Jau nekalbam apie tikrą atsakomybę kritiniu atveju. Toliau, vienas kitas jaunas ir drąsus konstruktorius, padaromas stebuklingas komandų derinukas copy/paste - turim mazgą konstruktyve. O toliau išgirsti iš stogininko - kaip dvišlaitis stogas sudarkė mūro paskutines eiles vien tik nuo savo svorio. Procesas eigoje nepavydėtinas - pusė stogo medžiagų yra nebepanaudojamos, visas stogas išrenkamas, blokeliai mūrijami iš naujo, betoninis žiedas liejamas ir montuojamas stogas naujai. Tai rašoma tam, kad gal kas pastebės šį įrašą ir tokios mūro optimizacijos, kaip arko blokeliai be betonio žiedo, nedarys - labai jau prabangus tas mūras gausis pasekmėje.    

2016-sausis. Kai šaltukas į svečius atėjo. Malonu girdėti, kai kalbi su žmonėm, kad tokį žodį kaip termožmonės, vienas kitas pašnekovas yra girdėjęs. Per eilę metų darbo su termovizoriumi, puslapio autoriui, pabodo žiūrėti į tuos šalčio tiltus, statybos broką, konstruktorių klaidas ir statybininko kreivas rankas. Bėje rašant šią eilutę atsirado mintis - nufotografuoti kada nors termonuotraukoje tokias rankas, gal jos tikrai kaži kokios kreivesnės? Juokaujam.... Sausis yra šalčiausias Lietuvos mėnuo. Lietuviui įdomu pasidaro namo termonuotrauka, kai pamato, jok prie -15 jau katilas nesugeba namo šiluma aprūpint, o pasitikrinti statybinį broką prevenciškai - tokio piliečio tikrai nedidelis kiekis mūsuose. Žemiau pabandysime kokią galeriją suformuot iš šalčiausio ir didžiausią įspūdį padariusio objekto. Nors žmonėms patinka ir jų asmeninės termonuotraukos. Yra asmenukės su fotoaparatu, yra asmenukės su termovizija. Gražiausiai atrodo žmonės su akiniais. Kairėje paprasti skaitymui skirti akiniai, bet per termovizorių atrodo jie tarytum kosminis produktas. Jei norite surasti daugiau termožmonių - spauskite paryškintą nuorodą. Dabar apie žemiau esančias termonuotraukas. Pirmoje matote aliuminio profilio langai iš lauko pusės. Galima net Stasio Povilaičios dainą prisimint - vėl, švieski man vėl! Antroje fiksuoti tie patys langai tik iš vidinės pusės. Pas užsakovą buvo klausimas - o kodėl mano patalpa niekaip šilumos nelaiko, kai temperatūra žemiau -10 lauke? Sienų šiltinimas šiame objekte atskiras klausimas, bet langai ofiso patalpose turi -5 laipsnius pagal celsijų - šaldytuvas ir tiek. Trečioji nuotrauka yra senamiesčio ofiso medinis langas - šalta, bet tuo pačiu metu fiksuoti skirtingos langų profilio sistemos parodė, kad senas medinis šiltesnis už naujesnį aliumininį. Ketvirta nuotrauka - linksmoji. Žmonės norėjo padaryti įėjimo duris iš fasado pusės toje vietoje kur daryta termonuotrauka. O ten pasirodė esą nuotekų vamzdis. Kiek vėliau įdėta (viršuje) termoviziją garo barjero testą. Lauke buvo -20, o namuose +20 - geriausias laikas pamatyti vatos draugystes netobulumus su dvitėjinėm gegnėm. 

2016. Sausis - mūre. Gruodį sieną augusi - sausį pasiilsėt noras atsirado prie -25 nakčia labai dirbti nesigauna lauke. Jau nuo -10 laipsnių lauke darbas medkirčiui tik ir tinkantis, o ir darbo saugos skelbia visokių papildomų reikalavimų pertraukom ir poilsiam. Pasnigo, pašąlo - toksai jau tas sausis. Nėr čia ką žiūrėt, galim laiko skirt stebėjimui šaltuko išdaigom jau naudojamuose namuose. Sekanti naujiena bus apie tai - termovizija.