Lietuvos atšiaurumo zonos

temperaturiniu.zonu.zemelapis.ltLietuva kontrastų šalis, arba paprasčiau kalbant - sveiki šiauriečiai! Taip, taip, kad ir koksai žalias mūsų krašas, iš žemiau pateiktos informacijos, vidurio Europa ar pietiečiais, nepaisant Lietuvos kaip geografinio centro, vadintis būtų didelė iliuzija. Turime net tris atšiaurumo zonas, pagal lentelę galima pastebėti temperatūrinius zonų skirtumus. Galima teigti, kad rytinė dalis savo atšiaurumo zona prilygsta Suomijos ir Švedijos šiaurinėms dalims. Todėl viename iš informacinių biletenių pasyvaus instituto Vokietijoje radome net aprašymą kamino reikalavimų, kuriame nurodyta, jok tai šalto klimato zonoms skirta informacija. Nenuostabu, kad "kamino" arba papildomo šilumos šaltinio pasyviam name poreikis Vokietijoje ir Lietuvoje yra skirtingas. Jei vadovautis šiuo pateiktu žemėlapiu - Lietuvoje turime 4 zoną kuri yra beveik šalčiausia dabartinės ES teritorijoje. Dalyje internetinių resursų minima, kad Lietuva yra tarp 5-6 atšiaurumo zonos. Pateiktoje temperatūrų lentelėje nurodytos žemiausios zonos temperatūros. Nepaslaptis, jok Lietuvoje šaltukas perkopia minus 30-32 laipsnių padalą, nors tai ir nėra pakankamai dažnas ir ilgai užtrunkantis šaltukas. Visdėlto prancūžisku, aglišku ar net vakarinės Vokietijos klimatu Lietuva pasigirti negali. 

 

temperaturiniu.zonu.lentele temperaturiniu.zonu.zemelapis.es

 

 

 

 

 

 

 Kaip belauktumėme vasaros ir saulutės šilumos reikia prisiminti senolių senas geras mintis - Lietuvoje vasarėlė nuo Joninių iki Oninių ( 06.24-07.26). Nors pati aktyviausia saulė ir gegužės-birželio mėnesiais, bet nevisuomet visos taisyklės ir senolių pasitivirtina. Liepos mėnesio 10 dieną stipriai palijus (septyni miegantys broliai) lietus gali tęstis nuo 7 dienų iki septynių savaičių. Ši taisyklė labai dažnai pasitvirtina. 2013 metais buvo nuostabiai giedra diena ir visa likusi vasaros dalis buvo šauni visiems darbams. Bet 2012 metų liepos 10 diena buvo lietinga ir lietutis darbavosi ne vieną savaitę. Kas pastaraisiais metais pradėjo mūsų krašte džiuginti, tai labai nuostabūs rudenio orai ( rugsėjis-spalis). Tarytum gamta kompensuoja visą lietingos vasaros skolą. Taip buvo 2012 metais.

Tikimės per eilę metų pademonstruoti temperatūrų skirtumus, pagal skirtingas atšiaurumo zonas, mūsų sostinės Vilniaus ir vieno miesto Vokietijoje pavadinimu Kempten. Kempten randasi Vokietijos pietinėje dalyje ir yra 6 atšiaurumo zonoje, kaip ir beje visas mūsų artimesnis kaimynas - Lenkija. Kam bus įdomų tikrai susirasite šį miestą žemėlapyje. 

Palyginimas Vilniaus miesto (4 zona) ir Kempten miesto Vokietijoje (6 zona) temperatūrų skirtymai žiemos mėnesiais 2015 m.
  • 1.orai.sausis.kempten.2015
  • 2.orai.sausis.vilnius.2015
  • 3.orai.vasaris.kempen.2015
  • 4.orai.vasaris.vilnius.2015
  • 5.orai.vilnius.vasaris.2
  • 6.orai.kemptenas.vasaris.2
  • 7.orai.vilnius.kovas.
  • 8.orai.kemptenas.kovas
 Paaiškinamas apie klimatą ir ekonomiką paprastai.

 Dabar reikėtų pateikti ir elementarų Suomų žemėlapį, kuriame nurodyti pasyvaus namo energijos suvartojimo skirtumai pagal klimato zonas. Šis žemėlapis geriausiai iliustruoja mūsų šalies energijos poreikį pasyviems namams, nes dvi iš trijų zonų yra mūsų krašte Suomiškos, o viena Vokiška. Mūsų kraštas būdamas Europos centre sugeba turėti net tris skirtingas atšiaurumo zonas.

Suomijos teritorijoje taikomas standartas šilumos poreikiui pasyviam name.

suomijos.pasyvaus.namo.energijos.suvartojimas

 

 Pirmas žemėlapis ir paskutinis iš principo rodo analogiškus duomenis. Kokius? Centrinės Suomijos ir mūsų Vilniaus krašto ketvirtoje atšiaurumo zonoje pasyvaus namo standartui priskiriamas suvartojamos energijos kiekis yra ne 15 kWh/m2, o 25 kWh/m2, o centrinėje Lietuvos dalyje, pagal Suomijos žemėlapį - 20kW/m2 .

Susidarė įspūdis, kad dauguma internetinių puslapių apie pasyvius namus taip nuosekliai nukopijavo Vokietijos standartą Lietuvai, nepastebėję, kad jisai tinka geriausiu atveju Klaipėdos arba pajūrio regionui.  10 kW/m2 paklaida, skaičiuojant pasyvaus namo energetines sąnaudas yra labai nemažas dydis. O juk pasyvaus namo skaičiavimai turi būti kiek galima tikslesni. Jūs galite bandyti pasiekti ir 10 kW/m2. metinių sąnaudų namo šildymui ir vėsinmui, bet kokia spredimų kaina ir ar ji ekonomiškai pasiteisina?

2018 metų sausio-vasario temperatūros jūsų įdėmiam žvilgsniui

  • 1.lietuvos.klimatas.oras
  • 2.lietuvos.klimatas.oras
  • 3.lietuvos.klimatas.oras
  • 4.lietuvos.klimatas.oras

Realybė su pasyviais namais Lietuvoje yra kiek kitokia. Aukščiau pabandėm parodyti galeriją, kuri suformuota iš pagrindinių mūsų šalies tinklalapių orui ( meteo.lt ir gismeteo.lt). Kuomet -20 lauke naktį, o arčiau vandens telkinio pamatysite ir visus -26/-30, sąnaudos 10 kw/m2 tam mėnesiui tikrai negresia. Nors visi skaičiavimai, kilovatai į kvadratinį metrą, yra metų ciklui, o ne kažkuriam mėnesiui, bet kiek stebim savo pilotinį projektą... Vidutiniškai 20-25 kilovatus į metrą sezonui pasiekti galima, nors paveikslėlis viršuje švedo sako, kad ir 30 kW nebus didelis griekas. Aplamai visi suvartojami kilovatai yra labai individualus reikalas kiekvienai šaliai. Vokietis gali pasakoti apie mažesnę energijos vartojimo filosofiją, nes polistirolo žaliavą gamina, norvegas gi gali teigti, kad jam elektra šildytis ekonomiškai pagrysčiau, suomis atominę jėgainę turi, rusas bus įsitikinęs, kad šiltint statinio visao nereikia, nes malkų ir dujų pas jį į valias... Visuose šituose kilovatuose, energetinėse klasėse slypi ne toksai ir mažas politikos bei ekonominių interesų ausys bei kojos. Teoriškai - politika ekonomikos tarnaitė, praktiškai - ekonomika vis dažniau tampa politikos įkaite. Lietuvoje nueita copy/paste keliu iš Europos sąjungos direktyvų 1:1, bet mes ir konstituciją pirmi priėmėm Europos sąjungos net dorai neskaitę. Vis tas lietuvis pirmas į dilgeles....

 

 

Mūsų rekomenduojami straipsniai

Termoviziją atliksime pigiai, kvalifikuotai bei profesionaliai, atvykstame nuosavu transportu. Jūsų patogumui dirbame savaitgaliais. Vėliau įdiegsime į jūsų tvarkingą kompiuterį termo-programą, pamokysime naudotis. Analizuoti termonuotraukas ...
Pasyvus namas Tai pastatas, kuriame 20°C vidaus temperatūra gali būti pasiekta nenaudojant standartinių šildymo ir vėsinimo sistemų. Tokie pastatai yra vadinami "pasyviais", nes vyraujantys šilumos šaltiniai yra "pasyvūs" pvz.: saulės šiluma, ...
Skubiai pataisėm, palyginom keliose lentelėse naujo ir seno reglamento skaičius. Nuo 2019 metų vasario pirmos dienos atsirado korekcijos statinių suvartojamai energijai, techninei specifikacijai. Tad atsiradūs naujai informacijai, buvo prasminga ...
Sukurtas skyrius projekto naujienos dabartinėje būsenoje daugiau panašus į skyrių https://wwww.pasyvusnamas.info mėnoraštis. Faktiškai skyrius "porjekto naujienos" išsiplėtė iki blog kategorijos kaip ir kiti pagrindiniai meniu skyriai sprendimai, ...
Galima būtų įžvelgti kažikokį nesusipratimą, bet tikrai taip nėra. Paruošti gerą pasyvaus namo projektą tikrai reikia laiko ir šalto proto. Mus apima vis daugiau informacijos, su kuria jau reikia tiesiogine ta žodžio prasme kautis. Visko visur ir ...
Vienas iš svarbiausių statybos klausimų yra gvildenamas šiame straipsnyje. Kas yra banko paskola, kokius ji duoda privalumus ir trūkumus namo statyboje? Kas teigiamo ir niegiamo priimant sprendimą bendrauti su kredito instituciją, kuris suteikia ...
Pasyvaus namo laiptai? Kodėl tik pasyvaus namo laiptai? Tarytum jie kažikokie įpatingi pasyviame name. Mes taip negalvojam. Laiptai turi būti saugūs, patogūs, praktiški ir simpatišk. Bet, kad pasyviam name jie kažkuom įpatingai skirtūsi nuo ...
Langai yra šalčiausia pasyvaus namo dalis, o tai reiškia, kad reikalaujanti papildomo rūpesčio. Lietuvoje, bent dabartiniu metu, pasyvaus namo sprendimai ir skelbimai apie parduodamus pasyvius namus retsykiais turi keistokų apibūdinimų. Jei kalbėti ...
Skyriuje termovizija bandėme pateikti platesnes termovizorių galimybes mūsų aplinkoje. Teromovizoriaus istoriją, veikimo principus ir iliustruota medžiaga su pagrindinėmis panaudojimo kryptimis atskiras skyrius - termovizorius. Jei norite ...
Lietuva kontrastų šalis, arba paprasčiau kalbant - sveiki šiauriečiai! Taip, taip, kad ir koksai žalias mūsų krašas, iš žemiau pateiktos informacijos, vidurio Europa ar pietiečiais, nepaisant Lietuvos kaip geografinio centro, vadintis būtų didelė ...
Sąlyginai spontaniškai šis skyrius atsirado šiame puslapyje, nors bulterjeras ir puslapio autorius - draugai nuo 1993 metų. Jei nors vienas žmogus peržiūrėjęs šiuos filmukus žemiau apie šios veislės šunis pakeis savo nuomonę - rezultatas pasiektas. ...