Atsidėdom 2019 metų pavasariop ir žvelgiam į šį straipsnį nauju kampu. Kažkur naujos žinios turim, dar straipsnyje ir lito pėdsakai likę reikia modernizuot kur pastraipą, o kur ir nuotrauką. Bet kuriuo atveju esminis taupymas gaunasi su tuo pasyviu namu tik tuo atveju, jei namas yra pastatomas iš nuosavų lėšų. Vienas iš populeresnių straipsnių mūsų resurse yra paskolos skaičiuoklės straipsnis. Tai jei palūkanų normas visas sumoje pamatysite vienoje ekonominės dalies pusėje tai jos gali būti net didesnės nei visa ekonominė nauda iš sutaupytos energijos turint tą A+ energetinę klasę. Dėka papildomų reikalavimų statiniui pakilo ir jo kaina. Dabar nevardinsime kas kelia to statinio kainas, bet C ir A+ statybos kaštai pakito ženkliai. Buvo bandoma gražbyliauti šia tema ir minėti tik 10-15% pabrangimus. Mes jau 2013 metais turėjom skaičiuose visus 30-45% pokyčio. Euras, infliacija, ECB skatinimo arba pinigų spausdinimo politika, rinkos susitraukimas, darbuotojų stoka ir dar bala žino kas padarė statinį vis brangesnį. Todėl bandom reziumuot šiam momentui - kiek gi tos naudos lietuvis pajaus. Kad būtų įdomiau mums, jums visas žemiau esantis tekstas statmenai yra 2013 metų, o 2019 yra pasviręs. Taip bus akivaizdžiau kas pasikeitė mūsų požiūryje, rinkoje arba kitaip tariant pagal faktą. Judam....

Pirmoji nauda atsiranda iš sutaupytų lėšų kiekvieną šildymo sezoną. Vardinti absoliučiais dydžiais išreikštais litais ar eurais būtų keblu, nes kuro kainos ir valiutų kursai „ plaukioja“ kaip pavasarį upėse ledas. Skaičiavimą pabandysime dabartinėmis kainomis ( 2013 sausis) parodyti žemiau. Daugiau reikia kreipti dėmesį į kilovatvalandes sunaudojamos energijos vienam kvadratiniam metrui gyvenamojo ploto.

Antroji finansinė pasyvaus namo nauda yra likvidumas nekilnojamo turto parduodant. Apie viską paeiliui nors ir gavosi ne keliais žodžiais, bet apytikriniai skaičiai geriau nei tikslūs lozungai! Nuoroda į Vokietijoje statomo namo preliminarią sąmatą.

Ką besutaupysite su energetine klase lygegrečiai vertinkite ir sąnaudas per banko palūkanų prizimę pasinaudojant mūsų skaičiuoklę.

Kiek nerenovuotas namas-daugiabutis  suvartoja Lietuvoje energijos pastato šildymui ? Čia problema dviguba ar net triguba. Šilumos trasos link pavasario pradeda matytis pirmiau nei visas kitas žolės kiekis lauke. Rodos lik namas ir nesusijęs su tomis pirmomis pavasario grožybėmis, bet nuostolius dengia tikrai ne šilumos tiekėjai, priešingu atveju būtų problema išspręsta jau seniai. Daugiabučio problema yra atitvarų šilumos laidumo koeficientas savo dydžiu – šildom lauką kitais žodžiais. Konkorencijos nebuvimas šilumos ūkyje prisideda prie kainų lygio. Sovietų sąjungos statytuose statiniuose šilumos suvartojimas sudaro 150-250 kilovatvalandžių vienam kvadratiniam metrui metams. Skaičiuojam pagal faktines sąskaitas. Vilniaus Šeškinės mikrorajono dviejų kambarių buto energijos sąnaudas gavome apie 160-180 kilovatų į kvadratinį metrą per metus. Sąskaita už šildymą 2012 metų gruodžio mėnesį 50,57, kadastriniams kvadratiniams metrams, 485,30 lt arba 9,5 lito kvadratiniam metrui arba 8500 kW/h per metus. Kvadratinio metro šildymo kaštai sudaro apie 168 kW/m2*0,28 cnt/kW.=  47,00 lt.m2. metams !

Gruodis retokai būna šalčiausiu mėnesiu. Sausis ir vasaris šalčiausias. Todėl 2018 metų, to paties buto šilumos sąskaita, sausyje yra 83,93 eu, o vasaris panašiais skaičiai susidaręs. Gal tik įspudingesnis kiekis energijos vienetais mėnesiui ( sausis arba vasaris ir net kovas) 1612 kw į 50,57 m2. Kvadratas nerenovuoto daugiabučio "supleškino" tik 31 kilovatą. Dabar gyvenant tikram A+ realios sąnaudos 2019 sausio mėnesiui yra 45 eurai elektra šildant arba 500 kilovatų. Analogiška konstrukcija nerenovuoto daugiabučio pareikalautų tik 4216 kilovatų energijos. Santykis apie 8,4 karto.

Naujos statybos būstas, tikriausiai turi būti vadinamas nuo 2003 metų statyti pastatai, nes naudojantis šio statybų reglamento reikalavimais C klasei iki dabartinio meto stato ir priduoda daugybės gyvenamųjų pastatų. Paėmus draugų būsto sąskaitą gruodžio mėnesiui, palyginus su praeitų paskutinių metų šilumos sąskaitomis duomenys energijos suvartojimo „plaukioja“ tarp 90-110 kilovatų vienam kvadratiniam metrui per metus. Aišku, tik kad kilovato šilumai dujomis gaminti kaina kito nuo 2005 metų 9 cnt iki 2012 metų 0,28 cnt.. O tai jau kartais pokyčiai per paskutinius 7 metus. Bet kaina išlaikymo vieno kvadratinio metro sudaro apie 100 kW/m2*0,28 cnt/kW.=  28,00 lt.m2. metams !

Ta C energetinė klasė jau tokia šiek tiek kaip kokie XP operacinė sistema. Lik naudojasi žmonės, bet daugiau W7-W8. Kitaip kalbant dabar populiarumas jau nemažam kiekiui B klasės pastatam. Ten energijos sąnaudos iki 70 kilovatų į kvardartinį metrą per metus. Žvelgiant per termovizijos akutę - B energetinė klasė labai optimalus sprendimas pačiam šaltukui mūsų platumoj, bet tokios statyt jau net nebegali planuojant 2019 metų namą. C energetinė klasė dabartiniu metu klientui labai stipriai pradėjusi nepatikti ir stengiasi žmogus naujai įsikurti į B arba A energetinę klasę.

Pasyvaus namo energetinės sąnaudos patalpų šildymui neturėtų viršyti 15-30 kilovatų į kvadratinį metrą per metus. Kodėl dydžiai taip skiriasi ? Todėl,  kad Vokietijoje ir Norvegijoje ar Švedijoje yra klimatas skirtingas. Ar netenka girdėti iš draugų ar matyti per televiziją kaip į Vokietiją ateina pavasaris šiek tiek anksčiau nei į Lietuvą ? Vieno mėnesio pavasario atėjimas anksčiau ir  šildymo kaštai jau kinta, bet pasyviam namui temperatūra išorinėje pastato dalyje, dėka sandarumo ir geros šiluminės varžos užtikrina tolygią patalpų temperatūrą 15 kW/m2*0,45 cnt/kW.= 6,75 lt.m2. metams !  *

Tuo metu kai rašėm apie klimato zonas, Lietuvos didesnį energijos poreikį pasyviam namui, vokietis dar " įsikabinęs" laikėsi savo vokiško standarto, o dauguma puslapių kopijavo tą "mantrą" - 15 kilovatų šildymui pasyvaus namo. Dabar ties 2018 metais skelbiasi, pasyvaus namo institutas, kad gi tikrai... Atrado net ir pastarieji, kad būna šalčiau nei Vokietijos žemėj ir padarė pataisas energijos suvartojimui šaltame bei arktiniame klimate. Ten jau skaičiavimuose atsiradę tie 25-35 kilovatai kvadratinio metro šildymo sąnaudoms.

* Pasyviam name bus pagrinde naudojama elektra rekuperatoriui ir jo tenams, o pilotiniame projekte ir koklinis pečius. Centrinio šildymo kilovatvalandės  kainą dauginti iš suvartojamos energijos kiekio kvadratiniam metrui būtų nekorektiška iš mūsų pusės. Priedo kaina 0,45 cnt/kW yra dieninio ir naktinio elektros skaitliuko tarifo vidurkis dabartinėmis kainomis.

Sunkiai čia mes ką ir papildyt galim. Bet yra keli niuansai iš asmeninės savos patirties. Elektra atpigo šiek tiek ir 0,45 lito yra 13 euro centai. Pasistatėm temperatūrinius daviklius ir naudojamės elektra naktinio, savaitgalinio tarifo su planu "Namai". Taip elektra pasidarė tik apie 9,4 euro centų. Čia net visus abonentus pridėti spėta, kas sudaro 0,4 euro cento. Sakysite geoterminis, oras-vanduo, vanduo-vanduo jau sutaupytumėm... Bet tai ta ekonomiją reikia nusipirkti. Mūsų atveju net su visom paramom ir lengvatom apie 5000 eurų tai kainuos, priežiūra kas metus profilaktinė ir ta kilovato kaina tampa ( skaičiavom ) jau ne 3 euro centai, o net visi 6 samgūs. Priedo sistema yra vandens šildymo ganėtina jautri krūvos meistrų gebėjimas. Pagaliau šilumos siurbliui garantijos, kurią turim savo elektrinei daliai, neturi. Mūsų šildymo elektrinis laidas turi 20 metų garantiją, o tai solidžiai beveik amžinas sprendimas. Atsarginis maitinimas šiluma yra krosnis.  

Šie skaičiai yra tendencija, bet ne idealiai tikslūs skaičiavimai. Atsiranda pataisos keoficientų. Ar vienoda buvo temperatūra kiekviename minėtame statinyje? Ar patalpų lubų aukštis kiekvienam palygintame statinyje vienodas? Kaip orientuoti langai pasaulio pusių atžvilgiu? Ar tai pirmas daugiabučio aukštas ar paskutinis? Kiek būsto sienų yra išorinės? Koksai pastato faktinis sandarumas? Kiek žiema nukrypo nuo standartinių arba vidutinių temperatūrų?

Tai sunku ir ginčytis su šiom pastabom. Priedo ir patys dar jas parašėm. Lubos 2,7 metro, +20 viduje, bei -20 lauke ir lyginame statinio sąnaudas su 3,2 lubų aukštį prie +23 vidaus bei -20 lauko temperatūros. Skirtumai bus ir gana ženklūs. Atliekant termoviziją, stengiamės klientui tai paaiškinti skaičiais.

Visą skaičiavimo metodiką pastatams rasite paspaudę nuorodą „pastatų energetinis naudingumas ir sertifikavimas“ . Nors informacija skirta profesionalams, bet gal bus įdomi ir eiliniam puspalio lankytojui. Belieka susumuoti jūsų galimus šildymo kaštus analogiškai kvadratūrai - 120 m2. 40 metų ciklui, dabartinėmis energijos pardavimo kainomis  (2013 metų sausis) .

Sena statyba (statinys neapšiltintas D-E-F energetinė klasė ). 120  x 47,00 x 40 = 225600 lt. (65338 eu.)

Nauja  statyba nuo 2003 iki dabar (2013 metai C energetinė klasė) 120 x 28,00 x 40 = 134400 lt.  (38924 eu.)

B energetinė klasė 120 x 19,6 x 40 = 94080 lt.  (27247 eu.)

Pasyvus namas A+ 120 x 6,75 x 40 = 32400 lt. ( 9383 eu.)

Didžiausias ekonominis efektas buvo tarp E ir C energetinės klasės, o vis kylant energetinei klasei po 10,000 eurų ekonomijos prisideda jei statinys apie 120 kvadratinių metrų. Ne tokia bloga kapeika senatvėje prie pensijos.

Periodas skaičiavimų imtas atsižvelgiant polistireninio putplasčio atsiradimą ir naudojimą Vokietijoje nuo 1960-1965 metų. Tų metų naudotas polistireninis putplastis iki šių dienų nepraradęs savo šilumos charakteristikų bei formos. Gyvenamasis plotas 120 m2. yra 4-5 asmenų statistinis šeimos plotas gyventi. Dabartinio statybų reglamento statiniai projektuojami 50-čiai metų tikrinant jų stiprumą po šio laikotarpio.

Preliminariais  skaičiavimais fasadui jūs išleisite apie 40 m3 daugiau neoporo sienoms, 35 m3 daugiau putplasčio pamatui, 25 m3 vatos ( dvišlaitis stogas šiltinto ploto 100 m2. ir  apie 250 m2. išorinių sienų ). Dabartinėmis kainomis šiltinimo medžiagų kaina, iš sutaupytos būsimo sąmatos šildymo, pareikalaus papildomų fasadui 8,000 lt. ir pamatui panašią sumą 7,000 lt sumą, o langai atitinkantys pasyvų namą jums pabrangins projektą dar 4000 lt. ( plastikiniai neskaitant papildomų sprendimų ), jei pačių langų nebus daugiau nei reika. Papildomi technologiniai sprendimai ir nestandartiniai mazgai iki 3000-4000 lt.. Kuomet bus sąmata išlaidų galutinė dėžutei, būtinai bus padaryta atskira skiltis.

Eurais gavome, kad reali ekonomija tarp C ir A+ energetinių kalsių apie 20000 eurų. Čia jau įvertinus pabrangimus visus 2013 metais. Bet 2019 ta ekonomija jau gal tik kokie 15-17 tūkstančių eurų.

Kaip vertinti priverstinį vėdinimą namuose? Paprastame name rekuperatorius yra prabangos ir komforto įrenginys, o pasyviame jisai būtina namo konstrukcijos dalis. Iš kitos pusės standartiniame name bus reikalinga šildymo sistema su radiatoriais ir šildymo katilu, akumuliacinėm talpom ir jų priežiūrom... Kaina rekuperatoriaus, sistemos diegimo 120 m2. namui gaunasi  apie 15000 lt..

Ne visur ta rekuperacija susitvarko su savo užduotimis kaip norėtusi greitai. Tam tikras rekuperacijos funkcijas galima ir su senolių žiniomis spręsti. Grynas oras iš lauko nėra pas mus toksai jau ir blogas. Ne Pekino priemestis. Kuomet A+ energetinę klasę betone turime ir lauke +3/+5 tikrai mikro lango pravėrimas neturės tokio fatališko nuostolio energijoje. Pagaliau gerai paskaičiavus energijos sąnaudas eurais įdėtas rekuperacijai atsiperkamumas šios sistemos 10-15 metų.

Pasyviam name galite įsirengti infraraudonųjų spindulių šildytuvus ir palikti namuką ilgesniam laikui be baimės. Pasyviems namams akcentuojamas energijos naudojimas iš atsinaujinančių šaltinių. Gal koklių krosnis taip pat galėtų būti alternatyva dingus elektrai? Juk nebūtinai ant pasyvaus namo stogo privalo būti saulės tik baterijos , kurių naudingumo koeficientas bei mūsų klimatas, neleidžia rinkti energiją iš saulės kaip Ispanijoje. Dilema – priešgaisrinė apsauga ir sandarumas. Namo pridavimo metu gaisrininkai neleis daryti aklinų sklendžių kamine, o tai papildomas šilumos nuostolis pasyviam namui. Gera žinia yra ta, jok kaminuose šalčio tiltams sumažinti tarpinės jau sukurtos ir papildomi patobulinimai kamino sandarumui. Pati banaliausia ekonomija 120 m2. pasyvaus namo prieš C klasę gaunasi apie  65,000 lt. jau įvertinus pabrangimą šiltinimo medžiagų ir kitų sprendimų. Medžiagos pasyviam namui A klasės ir C klasės standartiniam namui sudaro apie 30-35 procentų kainos skirtumą - pasyvus namas brangesnis.  Bet pagrindinės bėdos ar trūkumai statinių 1993-1996 ir 2005-2008 metų yra jų plotai 250-500 m2. Dabartinių pasyvių namų kvadratūra yra nuo 80 iki 150 m2 ploto. Kvadratinis metras statybose ir vėliau šildyme turi tiesioginės įtakos jūsų piniginei...

Bereikalingas daiktas visuomet galvos skausmas, kaip ir kvadratinis metras papildomas jūsų name. Atsakingai priimkite sprendimus imantis savo būsto projekto. Turime sukaupę gerosios praktikos bagažą. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. .