Krosnies montavimas.

Krosnis reikalauja šiek tiek didesnio pasiruošimo nei židinys. Pirmiausia krosnį reikia numatyti projekte, nors židiniui tai taip pat galioja. Bet jei krosnis yra iš molinių koklių, kurių gamyba užtrunka apie tris mėnesius ir prekybos centre jų neužsakysi, reikia ruoštis iš anksto. Pradžioje pati krosnies konstrukcija derinta su meistrais, nes reikėjo parinkti optimalų kamino skerspjūvį, peržiūrėti porą eskizų, kad nuspręsti orkaitės ir kitų pagražinimų kiekius ir vietą. Žiema tam pats tinkamiausias metas. Suderinus užsakymą birželio mėnesį ir pradėjus molinių koklių gamybą, pasyviame name jie atsirado tik spalio mėnesį. Todėl, kadangi gaminys pakankamai individualus, o ne sandėliuojamas kaip akmens vata arba mūro blokeliai neribotais kiekiais, reikėtų šį niuansą turėti omenyje ir planuotis medžiagų paruošimą iš anksto.

Krosnis nuo židinio skiriasi savo mase. Šitą reikėtų nepamiršti paruošiant vietą krosniai. Šioje vietoje mus labai gelbėjo plokštuminis pamatas, nes kaminui ir pečiui tiko tas pats pagrindas, tik jei kaminą galima buvo montuoti tiesiogiai ant plokštuminio pamato, tai krosniai reikėjo betonuoti pagrindą, kuris būtų lygus išlyginamojo sluoksnio lygiui. Montuoti kronį ant išlyginamojos sluoksnio 6 cm. storio būtų pavojinga, nes ši betono danga, dėl savo markės, neskirta didelėms apkrovoms. Krosnies masė siekia apie 3000 kg. ( židinys apie 500-600 kg.), todėl konstruktorių būtina informuoti dėl šio niuanso, kad būtų paskaičiuotas erdvinis karkasas krosnies pagrindui. Kadangi židinių montavimas yra labiau paplitęs nei krosnių, architektai ir konstruktoriai gali neturėti reikiamos praktikos dėl šio mazgo. Be to projektuojant krosnies vietą, praktiška ją statyti namo centre tokiu būdu, kad galinės sienelės šiluma galėtų patekti į antrą aukštą. Šioje vietoje reikia numatyti papildomas sąramas arba monolitines perdangas, tarp antro aukšto perdangų ir sienų.

Meistrus, krosnies montavimui, reikia taip pat rezervuoti kaip galima ankščiau ir tai neapsaugo nuo fors mažorų. Kadangi jau spalio mėnuo, tai ir meistrai turi neužbaigtų darbų-darbelių ir šioks toks atsilikimas nuo grafiko gavosi ir šiai krosniai.

Kadangi apdailinis mūras buvo molinės plytos ir dalis jų liko statybų pabaigoje, šie likučiai plytų puikiai pasitarnauja molinių koklių užpildui kartu su moliu. Mažiau reikės pirkti šamotinių plytų, nes fasado apdailinė plyta degta krosnyje prie 800-900 laipsnių temperatūros, tiks kaip patikimas molio surišėjas ir geras šilumos akumuliuotojas. Nors meistrams geriau plyta didesnio įgeriamumo, nes greičiau sulimpa su molio užpildu kokliuose. Bet fasadinės plytos užpildas kokliuose, dėl savo didesnio tankumo, leis sukaupti didesnę šilumą ir ilgiau džiaugtis korsnies teikiama šiluma. Smėlio likučiai, po apdailinio mūro darbų, taip pat tinka krosnies šamotinių plytų skiediniui.

Iškilusi problema dėl orkaitės buvo išspresta gana operatyviai. Kame problema? Rinkoje esančios orkaitės krosnims yra gana siaurų išmatavimų pačių durelių apie 315x370, nuotraukoje atvaizduotos durelės yra skirtos krosnims su duonkepėmis 530x357. Bet krosnis su duonkepėmis orkaitės formuojamos iš šamotinių plytų ir neturi orkaitės kapsulės. Todėl buvo rastas, meistrų dėka, sprendimas įdealiai tinkantis prie šios krosnies - prie duonkepės durelių bus prijungta 2 mm. nerūdijančio plieno kapsulė. Ir vietos daugiau ir šeimininkei patogiau. Visi orkaitės išmatavimai būtų 530x357x400. Krosnies orkaitės kapsulės viršutinė dalis yra arkos formos. Šios konstrukcijos privalumas - efektyvesnė šilumos cirkuliacija korosnies orkaitėje. Gaminys nestandartinis, bet akį džiuginantis.

Teko pakeisti ugniakuro dureles. Rodos ir gražios durelės 620x400, bet jose nenumatyti tvirtinimo elementai, taip vadinamos " ausys ", arba kaip meistrai sako - mažai mėsos. Prinktos durelės šiek tiem mažesnio pločio, bet esant šiai krosnies daliai, kuri bus dažniausiai varstoma, netvarios konstrukcijos remontas būtų keblus, o tiksliau krosnies ugniakuro durelių keitimas reikalautų visos krosnies išrinkimo. Todėl renkantis koklius, krosnies išmatavimus, kamino kapsules - būtinai pasitarkite su specialistais, krurie montuos krosnį. Juk kokybiškai sumontuota krosnis tarnaus jums nemažiau nei 15-20 metų.

Patys krosnies moliniai kokliai yra stipriai ornamentais neišdailinti. Galima sakyti minimaliai puošnumo ir maksimaliai praktiškumo. Visi padailinimai kainuoja nemažas lėšas. Bendra, šios kuklios koklinės krosnies kaina arti 20.000 litų. Pusę krosnies kainos sudaro moliniai kokliai. Jei vieno koklio kaina yra apie 50 litų, tai su individualiais ornamentais vieno koklio kaina gali pakilti ir iki 150 litų. Kitaip tariant - grožis reikalauja aukų. Svarbiausia pavyko krosnį sumontuoti tokiu principu, kad šilumą skleis visos jos plokštumos. Net viršutinė dalis, turėdama nemažą atstumą iki lubų galės spinduliuoti savo šilumą į antrą aukštą. 

Krosnis ir automatika.

Pastraipos mintis apie automatikos galimybes padėjo sudėlioti UAB Stiksas - ačiū!

Tinginystė visuomet stūmė žmoniją link progreso. Krosnyse pasirodo galima taip pat turėti automatinę sklendę sujungtą su davikliais pakuros durelėse. Atidarius dureles - sklendė reguliuojasi savaime, krosniai kūrenantis pagal išskiriamų dujų ir temperatūrų santykius sklendė reguliuojasi taip pat. Patogumas rodytusi neapsakomas, bet keletas minčių iš praktinės pusės. O gal mes ir neteisūs...

1. Projekte mintis su krosnimi buvo pagal logiką - dingūs elektrai ir net rekuperatoriui neveikiant mes krosnį užkursime su mechaninėmis sklendėmis be jokių problemų - paprasta ir patikima kaip AK-47. Rekuperatorius be elektros neveikia taip pat, prasivėdinsim avariniu būdu per langus. Savaitėm elektros atjungimų gal nebus dažnai.

2. Produkto komplekto kaina svyruoja, priklausomai nuo krosnies ar židinio, bet jei imti skelbiamas kainas ( 2000-3000 eurų), miela ir maloni pasidaro mechaninė sklendė su tomis nesandaresnėm krosnies durelėmis. Šiai krosniai ir dabar užtenka įkaisti 15 kg. malkų. Gal efektyvumas yra ir didesnis su automatizuota sklendžių ir daviklių sistema, bet grožis reikalauja aukų - kol kas mes joms nepasiruošę tiek finansiškai, tiek morališkai. 2500 eurų mūsų krosniai su visomis netubulybėmis ir neautomatizuotomis sklendėmis tai lėšos malkoms 8-9 metams.

3. Be jokios abejonės posakis  "nori padaryti verslą priimk įstatymą" galios ir su šia automatika. Jei informacija tiksli ir apytikriai nuo 2018-2020 metų šios sandarios durelės ir automatizuotos sklendės bus privalomos naujai projektuojamiems statiniams - visi aukščiau išdėstyti pamąstymai praranda aktualumą arba kitaip tariant "dura lexs set lexs". Verčiasi šis lotyniškas išsireiškimas - kvailas įstatymas bet įstatymas. Tik klaustukas atsirado lotyniškas žodis " dura" atėjo pas lotynus iš rusų kalbos ar atvirkščiai ?

Krosnies džiovinimas.

Paskaičiavus visus kibirus vandens, supiltus į krosnies vidų montuojant, gavosi arti 180 litrų vandens. Rudeniop, prie lauko temperatūros + 5 laipsniai ir drėgnumo 95 %, savaiminis drėgmės pasitraukimas  užtrukts ilgokai ir kalėdų eglutė gali malkų spragsėjimo neišgirsti. Džiovinimui pasirinkta sekanti strategija.

1. Labai pasiteisino nedidukas dujinis keramikinis šildytyvas. Principas veikimo artimas krosniai - ikaitusi keramikinė plokštelė skleidžia infraraudonuosius spindulius. Taip per naktį kokliai išildavo iki 44 laipsnių toje vietoje, kurion keramikos plokštuma būdavo nukreipta. Priedo labai mobilus įrengimas visam namui šildyti kol nėra pagrindinio šilumos skleidėjo. Kainuoja nedaug - arti 80-100 litų ir tokio miniatūrinio šildytuvo užteko, kad pakelti temperatūrą name nuo + 10 iki + 18 laipsnių per 3 dienas. Antrame aukšte temperatūra būdavo apie 2 laipsnius aukštesnė. Gal namas nedidelis 120 m2, o gal jau sienų ir stogo šilumos izoliacija pradėjo savo darbą.  Mūras priima šilumą lėčiau, bet po to visą dieną krosninkų durų varstymai nesugebėdavo numušti temperatūros daugiau nei vienu laipsniu. Su šiuo įrankiu pamatėme pirmą dūmą iš kamino. Malkų krosnyje nėra o dūmas rūksta! Tai buvo vandens garų vaizdas, kuomet lauke turėjome tik +2 laipsnius, o viduje + 18 laipsnių patalpoje ir kokliai šilti, tarytum krosnis vakar buvo kūrenta. Meistrai patikino, jok taip krosnį džiovinti galima, nes nėra drąstiško temperatūrų pokyčio. Jei patalpose būtų temperatūra +1 ir pultumėm krosnį kūrenti iki +50 laipsnių, koklių sienelėse juntamos temperatūros, turėtumėm bėdos. Dabar gi temperatūra patalpose ir koklių temperatūra neturi tokio didelio skirtumo.

2. Paprastas šilto oro vėjelis buvo pastatytas į ugniakuro vietą ir putė orą jau į krosnies vidų. Kad neperkaitinti visos konstrukcijos pastatytas vidutinis galingumas. Termometras parodė ugniakuro viduje +24, o pačio vėjelio oro srautas +42 laipsnių temperatūros - aukštesnės ir nereikia. Tikėtina po mėnesio kompleksinio šildymo, iš vidaus ir išorės, turėsime jau ganėtinai sausą namų šilumos ir jaukumo skleidėją. Tiksliai pasakyti kiek šauniai pavyko išdžiovinti krosnį nebus įmanoma, gal pabandysime su termovizoriumi pasižiūrėti - daugiau drėgmės turinčios vietos bus šaltesnės. Bet jei visos dalys bus apytikriai vienodos temperatūros skaitysim džiovinimą pavykusį. Nuotraukoje nupaveiksluotas vėjelis turi kelis šildytuvo rėžimus. Veikia minimali automatika, kurios pagelba šiltas oras paduodamas ne pastoviai, o su pertraukomis. Internete profesionalų yra siūlomas džiovinimas su minimaliu malkų kiekiu kas dieną mėnesio-dviejų laikotarpyje. Bet tuomet temperatūros svyravimai bus labiau kintantys, nei su elektros oro vėjeliu. Taip pat su mažu kiekiu malkų neįmanoma sukurti stabilios krosnies džiūvimo aplinkos. Nepamirškite šio proceso metu praverti visas sklendes. Vasaros metu tokių priverstinių džiovinimų nereikia - visas vanduos išgaruoja savaime, bet pradėjus namo sienas pavasarį neturint stogo ir atlikus minimalius vidaus darbus ( santechnika, išlyginamasis grindų sluoksnis ), rudeniop iki krosnies montavimo darbų ir prieisite.  Pirmam žiemos mėnesiui krosnis bus paruošta minimaliam kūrenimui.

3. Po mėnesio šildymo pirmais dviem būdais galima bus pakurti krosnį ir pagrindiniu kuru - malkomis. Svarbiausia pirmaisiais mėnesiais nekrauti pilnų pakurų ir leisti krosniai po truputėlį " sustiprėti ". Net rekomenduotina molinių koklių siūles pirmą šildymo sezoną neglaistyti. Pavasarį, kuomet krosnies apdaila " suras " savo vietą - užneštos siūlės tarnaus ilgus metus.

Svarbiausia su krosnies džiovinimu nepersistengti ir neskubėti. Krosnis tikriausiai yra neskubančių žmonių simbolis. Bet nebijokite, retsykiais neskubant visur suspėjama.

4. Po truputį kūrenant krosnį kokliai pradėjo " ieškoti " savo vietos. Kadangi krosnies ugniakuro ir apatinė dalis sumūryta iš šamotinių molinių plytų, o viršutinė dalis yra molinių plytų tarpai tarp koklių per krosnies vidurį, kuriant krosnį, akivaizdžiai padideja iki 2-3 mm. Krosniai atvėsūs šie tarpai dingsta. Todėl siūles tarp koklių nuspręsta dailnti tik po primo šildymo sezono. Gamintojai rekomenduoja siūles glaistu dengti esant šiek tiek šiltai krosniai. Tarp koklių atstumai 1-2 mm. ribose kinta ir kitose krosnies vietose, nes pati krosnis neįkaista tolygiai kaip radiatorius. Ugniakuro dūmo temperatūra kiekviename kanale skirtinga - todėl kokliai išyla nevienodai. Krosnies dalis, kurioje yra sujungimas su kaminu bus visuomet šiltesne, nes trauka šioje krosnies dalyje yra didesne ir analogiškai šilumos kiekis. Krosnis pradeda tolygiai šilti tik uždarius pilnai kamino sklendę, o tai galima daryti tik esant pilnai sudegūs malkoms. Uždarius kamino sklendę anksčiau - namuose pradės kauptis nuodingos smalkės, kurios priveda prie liūdnų pasekmių žmonių sveikatai ar net gyvybei.

Krosnies kūrenimas

Sėkmingai pastačius ir išdžiovinus krosnį galima pradėti ją eksplotuoti pilnu pajėgumu. Keletas pagrindinių pastabų apie krosnį, kurią matote nuotraukose.

1. Visas įrengimas gali funkcionuoti kaip židinys-orkaitė vasarą ir židinys-krosnis-orkaitė rudenį,žiemą ir pavasarį pagal šilumos poreikį patalpose.

2. Teisingai sudėtos malkos, kurios išdžiovintos 12-24 mėnesius, beržinės ar pušinės tinka šiai krosniai. Teisingo malkų sudėjimo nuotraukų galerija randasi straipsnio viršuje. Ąžuolinės malkos, kurios maišomos su beržinėmis, pušinėmis sudega netolygiai. Todėl tolygus pakuros įkrovos sudegimas ir kamino sklendės uždarymas duoda daugiau šilumos nei likusios ažuolinės malkos smilkimas ir krosnies atšąlimas per kaminą.

3. 75% užpildytos pakuros dega apie 2 valandas, po kurių lieka tik mažas kiekis žarijų. Degimo metu reika reguliuoti oro padavimo sklendes. Pradžioje jos atidaromos daugiau, o baigiantis degimo procesui palaipsniui mažinamas oro kiekio padavimas. Teisingai subalansavus oro padavimą pro ugniakuro stiklą turite matyti šviesiai geltonos spalvos liepsną. Balta liepsna ir užesiai krosnyje indikuoja per didelį oro padavimą, tamsiai geltona liepsna - per mažas oro kiekis ugniakure.

4. Krosnį kūrenant apie 2 valandas pastarosios kokliai išyla iki 60-65 laipsnių, jei kronies kūrenimas trunka apie 2,5-3 valandas koklių temperatūra gali pasiekti apie 90 laipsnių šalia dūmtraukio. Tokias temperatūras nustatėme atliekant termovizinį tyrimą, nes žmogui nustati su ranka ar tai 70 ar 90 laipsnių yra kėblu.

5. Kronis po  kūrenimo laiko šilumą ganėtinai ilgai. Matuojant krosnies temperatūrą, praėjus 18 valandų nuo paskutinės pakuros, pamatėme apie + 25-35 laipsnių temperatūrą. Dabartiniu metu pačių patalpų  oro temperatūra siekia apie +12, o sienų temperatūra yra apie + 10-11 laipsnių. Tikėtina, kad krosnies sukauptą šilumą pasiima šaltesnės sienos. Kaip krosnies temperatūra kris, kuomet patalpos taps gyvenamosiomis, matysime vėliau. Nepaisant to 3 tonų molio, koklių ir plytų šilumos akumuliacinė talpa, esant +12 laipsnių patalpose, rodo neblogus rezultatus.

6. Tikriausiai įdomiausias punktas... O kiek pinigų kurui? Viena malkų įkrovą sudaro apie 15 kg. beržinių arba + 10-15% pušinių malkų. Jei skaičiuosime 180 dienų kasdieninio krosnies kūrimo malkų masę - 4,3 kubo arba kietmetrio ir versime į pinigus - 645 lt. šildymo sezonio  nuo spalio pabaigos iki balandzio vidurio. Jei pavasaris vėluotų kokiom porą savaičių suapvaliname iki 700 lt.. Kamino valymas 300 litų ir suapvalinam sąnaudas iki 1000 lt. Bet nors krosnis nešildo vandens jį gali gaminti maistą, o tai prie energijos elektros sąnaudų mažinimo labai stipriai prisidės. Maisto gamyba krosnyje turi nepakartojamą skonį - išbandėm, šį 2014 metų sezoną, praktiškai. 166 litų mėnesiui - šilta namie ir maistas kaip pas močiutę. Šį punktą kiekvieną žiemą taisysime, pagal faktą. Specialiai suskaičiavome ne kilovatus šildymui, o litus - eiliniam žmogui aktualu yra šie skaičiai. Paverskite šiuos 1000 litų į elektros sąnaudas ir patalpų šildymas gautus  4,2 kW/m2. Su elektra daugiau terorinio komforto, su pečiumi namas - kitoks gyvenimo būdas. Kiekvieno laisvė rinktis.

Krosnies trūkumai pasyviame name.

Visuomet lazda turi du galus, taip pat ir su kosnimi pasyviame name. Kadangi puslapis nekomercinis, galima aprašyti ir šiuos niuansus.

1. Krosnis turi kaminą. Stengiamės padaryti visus įmanomus šiltinimus aplink kaminą kiek galima stropiau, bet viena papildoma masyvi skylė stoge atsiranda. Neperšalantis kamino blokelis bei keramikinio indėklo šiltinimas iš vidaus ir išorės sumažins šilumos nuostolius, vistiek papildomas minimalus šalčio tiltelis atsiranda namie. Nors su mūsų pasirinktu kaminu šilumos nuostoliai bus minimalūs.

2. Krosnies pakuros, pelenų talpyklos durelės turi tarpines, o krosnis traukos sklendes ir visa tai nėra tokio sandarumo kaip pasyvaus namo langai, durys arba stogo konstrukcijos. Bet čia tikriausiai būtų esmė tokia pati kaip ir pasyvaus namo langai, kurie pietinėje dalyje žiemą duoda daugiau šilumos nei jos nuostolių ( teoriškai). Skirtumas tarp langų ir krosnies būtų toksai, kad gauti energiją iš saulutės žiemą - reikia ją pamatyti, o energiją iš krosnies galima bet kada prireikus. Malkų reikėtų nepatingėti pakrauti. Suplanuoti kiek bus žiemą saulėtų dienų faktiškai neįmanoma. Todėl krosnis, net su savo nesandarumu, suteiks daugiau pasirinkimo laisvės nei saulutė už lango. Per pastarąsias dvi lapkričio savaites saulė pasirodydavo kelias valandas ir pasislėpdavo po debesimis. Gauti pakankamai energijos, per pasyvaus namo langus, lapkričio-vasario mėnesiais yra kėblu. Kalbant apie apie saulės energijos tiekimo stabilumą - neprognozuojama.

3. Krosnis yra ir potencialus gaisro šaltinis, bet taisyklingai prižiūrint kaminą, naudojant sausas malkas gaisro tikimybė sumažėja iki minimumo.  Be to ne krosnis yra gaisro šaltinis, o kaminas. Jei suvokiame laiku pasikeisti automobilio tepalus, susitvarkyti su kamino suodžiais nebus kėblumų.

4. Krosnis neturi jokios automatikos ir malkų įkrovą reikia daryti kiekvieną kartą norint šilto būsto. Tinginiauti arba komforto atžvilgiu mazgas reikalaujantis daugiau pastangų. Nors vienas žmogus yra pasakęs nuostabią mintį  - turiu pagoniškų šaknų ir man patinka kiekvieną dieną rūpintis ugnimi. Savarankiškai kuriant krosnį be temperatūrinių daviklių, automatinių sklendžių, kitų patobulinimų, reikia saugoti krosnį nuo ekstremalių temperatūros pokyčių. Krosnis neturi apsaugos nuo netinkamo naudojimo ir nemėgsta skubos. Tai ne elektrinis vėjelis, kurį įjungūs pajusite greitai šylantį orą, o lėtai šylantis ir letai šąlantis šilumos šaltinis. Sudega visa pakūra malkų, o krosnis tik vos šilta. Tuomet jei atsiranda pagunda krauti dar daugiau malkų - sustokit ! Stebint koklių išorės temperatūrą ir duonkepės vidų pastebėta, kad esant kokliaus temperatūrai apie + 40 krosnies viduje temperatūra siekia apie + 80-90 laipsnių. Po valandos ši temperatūra pasiekia ir kokliaus išorines sieneles, bet jei krosnis kūrenama toliau ir jūs jau nebegalite prie koklių prisiliesti - tai veda į krosnies perkaitimą. Krosnį kuriant labai svarbu sugebėti laiku sustoti.