Sąlyginai spontaniškai šis skyrius atsirado šiame puslapyje, nors bulterjeras ir puslapio autorius - draugai nuo 1993 metų. Jei nors vienas žmogus peržiūrėjęs šiuos filmukus žemiau apie šios veislės šunis pakeis savo nuomonę - rezultatas pasiektas. Jei nors vieno žmogaus namie atsiras šios veislės augintinis ir jūs apie tai parašysit komentarų modulyje - vadinasi pasaulis pasikeitė į geresnę pusę. Standartiška situacija turint bulterjerą ir išėjus pasivaikščioti mieste yra sekanti. Sutiktas žmogus, jau vakarop, su išgąsčiu pasitinka jūs akimis ir kūno judesiais, paima ant rankų savo šunį. Klausimas keistokas iš bulterjero sąvininko, beveik panašus į angegdotą - ar jūsų šuo musų bulterjerui neįkąs? Atsakymas būna standartinis - čia gi jūsų šuo kovinis.  Mano klausimas atgalios - o veislė kokia mūsų šuns? Žmogus akivaizdžiai pasimeta ir sumurma dar vieną standartinių žodžių derinuką - nežinau, bet kažkas iš piktūjų.

Anekdotas skamba apie bulterjerus taip - tai krokodilas po plastinės operacijos. Bet čia jau skonio reikalas ir kiekvieno žmogaus akis skirtingai priima šios veislės įpatumus. Kažikaip tik trumpai dabar paaiškinti kas tas kovinis šuo? Banaliai ir paprastai... Kovinis šuo - dalyvaujantis kovose, naminis šuo - gyvenantis su žmonėmis namie, tarnybinis šuo - atliekantis veiksmus, užduotis su skirtingomis pareigūnų grupėmis. Namuose koviniai šunys nelaikomi, be to su žmonėmis šunys nekovodavo. O ir kovos su bulterjerais nevyksta kokius 200 metų legaliai. Dėl nelegalių kovų kaip ir dėl bet kokių nelegalių dalykų...

Tik 0.5 lt. ir jūsų pasimetęs bulterjeras su telefono numeriu greičiau gryž į namus. Čipo kodą kiekvienas praeivis nenuskaitys. Kada rastinukas bus nuvežtas į prieglaudą, pas veterinarą ir per kiek laiko yra klausimas, o paprastas pakabukas šalia antkaklio greitas būdas surasti paklydelio šeiminką. Telefoną užrašykite šratinuku ir padenkite moterišku permatomu laku nagams, taip jūsų koordinatės išliks ilgiau iskaitomos ir po vandens procedūrų. Praradus šeimos narį mesti žinutes per F.B pasiteisnantis dalykas, bet tokia paprasta prevencija padidina galimybes greičiau išvysti augintinį.

Jei žmonės nelegaliai vartoja narkotikus ar visus žmones vadinsime narkomanais ir jei kalėjimuose sėdi žmogžudžiai ir sukčiai visiems žmonėms laisvėje uždėsime antrankius? Žmonių baimė yra neblogas verslas. Paskutinis sakinys reikalauja labai plataus paaiškinimo, bet šį kartą apie šunis. Visų kinologijos ir žmogiškos psihologijos ryšių, niuansų, papasakot per kelias eilutes būtų sunkoka, o ir ne tos srities specialistas teksto autorius bus. Bet esminė daugelio žmonių problema su gamta susitinkant - trečia ar net ketvirta karta išaugo ant betono ir asfalto. Kame mintis? Pieną duoda supermarketas ir tetrapack pakelis, karvės spalvą vaikai pamato šokolado reklamoje, o šuns veislė išpopuliarėja kuomet Paris H. su tokiu nusifotografuoja. Bet koksai šuns lojimas tampa miesto žmogui agresija, uodegos vizginimas labai itartinu šuns elgesiu. Besaikis alkoholio vartojimas, depresija žmonių ir šunų komunikacijai gatvėje padaro bėdos daugiau nei žiemą sniegas. Tokių problemų dėl šunų niekada nebuvo kol kaime prie trobos po lenciūginį amsėjo. Rodos negyvename beprotnamyje, bet savižudybių šalies pirmūnams šuo tapo dar vienu objektu ant kurio galima išlieti savo pyktį. Tik pamačius bulterjerą dažnas drąsuolis supranta, kad taip paprastai gali nesigauti mažyliui 40 kilogramų atlikti spyrį.

Vadinasi aprėksim ir policija pagrasinsim. Masinės informacijos priemonės neretai neskiria šunų veislių, ikando koksai šunėkas, panašesnis į mūsų giminę, įkels bulterjero nuotrauką, apverks auką 1500 komentarų, tarytum visi buvo įvykio vietoje liudininkais. Didelio šuns dantys domina visuomet daugiau žurnalistą nei koksai mažius dantimis įsikabinęs kaimynui į koją. Beje, besikandžiojančių "gerų mažiukų" tenka matyti žymiai daugiau nei tų "kovinių" kraugerių. Ir pagaliau valdžia prieš rinkimus, kuomet pradeda redaguoti agresyvių šunų sąvadus, su kiauru valstybė biudžetu - reikalas pasidaro iki galo gerai suprantamas, kad šuo yra baisus gyvūnas. Jei dar ir nuskriaust negali, kaip kokio nufilmuoto Pipiro, numesto nuo tilto ant asfalto, tuomet reikia ginkluotis įstatymais, taisyklėmis ir kitokiomis piosofobijomis. Brazdžionio eilemis šią įžangą tik ir pabaigsi - palikit vergui vergo naktį klaikią.... Nors ką čia apie šunis diskutuot, žmogus žmogui jau gerkles viens kitam perkanda, tik žinia rafinuočiau net uodegą bevizginant... O vis dėlto padiskutuot apie bulterjerų veislę žemiau bus bandymas, gal ir kiek nestandartinės formos. Kaip pavyko - spręsti Jums. Straipsnis bus nuolatos atnaujinimas naujomis fotografijomis ir kuriamas bendrinis papildomas - šuo.

Šiame skyriuje galėsite rasti informacijos apie šios veislės auginimo, priežiūros niuansus, kokiai žmonių grupei ši veislė labiau ar mažiau tinka. Be to šiek tiek išsamiau apie bulterjerų sveikatos potologijas, kurių aprašymų dažniausiai lietuviškuose puslapiuose rasti sunkiau. Teoriškai tokie veislės įpatumai turėtų būti profesionalių veisėjų informaciniuose šaltiniuose. Bet tikriausiai Lt. veisėjai neturi laiko šiems aprašymams, arba tai paprasčiausiai nepatogi informacija ir geriau skelbti tik vieną medalio pusę - parodos, foto ir mažių kaina. Bandysime atskirti kilmės dokumentus nuo sampratos "kilmingi bulterjerų šuniukai".

Į ligų aprašymus nereaguokite kaip į pagrindinę informaciją apie bulterjerą. Jei nerandate lietuviškuose puslapiuose informacijos apie kitų veislių paveldimas ligas, tai dar nereiškia, kad kitos kilmingos veislės yra labiau sveikesnės, o bulterjeras pagrindinis veterinarų pajamų šaltinis.  Planiniai kasmetiniai sveikatos patikrinimai vienodai būtyni žmogui ir jo keturkojui draugui.  Elementarių taisyklių rinkinukas - pastebite nebūdingą šuns elgseną kaip vangumas, maisto atsisakymas, padidintas vandens vartojimas, viduriavimas - kreipkitės į veterinarijos kliniką be delsimo ir vilties, kad viskas susitvarkys ir praeis savaime. Bulterjero kantrybė prieš jūsų pastabumą visuomet bus geriausia prevencinė priemonė visoms ligos.                                                                                                                                                                                                   

Bulterjerų paveldimos ligos:

Kurtumas, inkstų ligos, širdies ligos, epilepsija, girnelės problemos.

Kurtumas – arba šiek tiek kitoks bulterjeras.

Perskaitę šias pastraipas, tikimės, kad šį paveldima liga nekels tiek susirūpinimo kiek galėtų nežinant. O ir rašomas tekstas apie daugelį šios veislės ligų, ne tik išsivertus puslapius iš anglų kalbos ir pridėjus porą savų sakinių. Aprašyti tik ligą būtų banalu. Bandyti atsakyti į klausimus remiantis praktika  „kaip gyventi su savo augintiniu turint tokius paveldėjimus ?“  - žymiai aktualiau.  Todėl ir pradedam nuo kurtumo – mažiausia bėda kuri gali būti iš visų įgimtų.
 Statistika skelbia skirtingus duomenis, bet pagrindiniai skaičiai tokie, kad baltieji bulterjerai labiau turi polinkį į kurtumą ( 15-18%), o spalvoti žymiai rečiau ( vos apie 2% ). Kurtumas gali būti pilnas ir dalinis ( viena - dvi ausys nepilnai arba pilnai girdi ir pan.).  Bet kuriuo atveju nepulkite į paniką, jei jau veisėjas vadoje nepastebėjo kurčio šunėko, o klausos testas nebuvo atliktas visai vadai. Bulterjero klausos testas Lietuvoje neatliekamas, reikalavimo tokio, šiai patikrai nėra taip pat kaip ir visoms kitoms paveldimoms ligoms. Kairėje straipsnio pateikėm klausos testo lapą girdinčio bulterjero visomis ausimis. Lapo viršuje turi būti nurodytas šuns vardas, kuris sutampa su kilmės dokumentuose nurodytu vardu. Ar reikalausite šio testo iš veisėjo paliekame jūsų asmeniniam apsisprendimui. Ir girdintis bulterjeras gali šauniai suimituoti, kad negirdi ką jam sakote, bet tai jau charakterio savybė.  Darykime prielaidą, kad kurčias augintinis jau jūsų namuose. Su kokiais iššūkiais susidursite...

1. Pabandykime paskaičiuoti kiek liko gerų vietų pas kurčią bulterjerą. Draugiškas charakteris žmonėms ( blaiviems ir neagresyviems), žaidimai tokie patys kaip ir pas girdintį šunį. Jūsų augintinis aikštelėje žaidžia su kitais šunimis – bulterjero charakteris nepriklauso nuo klausos! Negirdintis bulterjeras savo akimis jus seks žymiai aktyviau nei girdintis, o uoslė pas kurčią šunį gali būti stipriau išvystyta – kažkur gamta atima, kažkur duoda. Šioje vietoje veislės ypatybė ( noras būti šalia žmogaus) kurtumo problemą sumažina iki minimumo.  Todėl visos keturios letenos bėgios lygiai taip pat, kaip ir pas girdintį šunį, uodega rodys savo džiaugsmą be jokių sutrikimų. Ir pasitiks jus šuo namie lygiai taip pat – jis jus neišgirs, o užuos. Šioje vietoje mažiausiai tiktų žodžių derinys „netikit pabandykit“, bet ir įvertinti objektyviai ir tiksliai situacija nepamaišytų.