Apie privalomą privalumą šis skyrius. Apie pasyvaus namo technines charakteristikas stengsimės kalbėti kaip galima mažiau, gal pavyks. Bandysime pateikti informaciją paremtą realijomis, namų statybos istorija, bei kitais lygiagrečiais privalumais ir privalomais pasyvaus namo atributais. Ar tame žodyje privalomas dar išliko privalumo pėdsakai? Štai čia ir bus įdomiausios paieškos apie ciuckio pakasimą.  Pasyvaus namo privalumai teoriškai turėjo leisti žmogui būti mažiau priklausomu nuo intencyviai besikeičiančio pasaulio, bet privalumus vis daugiau pradėjo formuoti iš privalomų normų rinkinio, o jos jau atitinka ne rinkos dėsnius, bet suformavo augančias nekilnojamo turto kainas. Tad bandom rašyti šį straipsnį jau gyvenant pačiame pasyviame name, stebint savo draugų, jų tėvų statinių istorijas.

Privalomas privalumas A++.   

O jūs nepagalvojote apie kitokią pasyvaus namo žodžio privalumo prasmę pakeičiant vos vieną raidę? Privalumas yra visiems suvokiamas kaip vien tik gerų savybių žodis, arba teigiamos savybės įvardinimas. O jei mes tik vieną raidę pakeisim ir šios šaknies kitą žodį atkreipsime kitu kampu - privalomas. Pasikeitė tik viena raidė bet pagal faktą - ko daugiau pasyviame name privalumo ar privalomo elemento? Pabandom padėliot viską iš eilės žemiau pateiktoje lentelėje. Kadangi esame pasyvaus namo praktikai, tai daryti pasidaro žymiai paprasščiau. Visi žemiau esantys reikalavimai pasyviam namui yra privalomi, bet kiek iš jų išlieka privalumu - tokia analizės esmė. Tas palyginimas, tarp privalumo ir privalomo, tarytum žodžių pakaitalas teorija ir praktika.

Pasyvaus namo projekto  kryptis.

Pasyvaus namo architektūra, vidaus įranga orientuota į didžiausą energijos taupymą šildymui, šaldymui, vėdinimui ir kiti namų ūkio rakandėliai elektrą vartojantys. Rekomenduojama atsižvelgti į maksimalų saulės pritekėjimo galimybę šaltuoju metų laiku, atsinaujinantys energijos šaltiniai kurie aprūpina namą šiluma, elektra, vėsinimu. Atsinaujinantys energijos šaltiniai šilumos siurblių atveju yra COP>3.

Privalumas.

Pasiteisinusi kryptis pačios projekto įdėjos. Įgyvendinus visas energijos taupymo priemones, šiltinimas, elektros prietaisai pastebėjome vieną malonią smulkmeną. Elektros sąnaudos gyventame bute ir name išliko faktiškai vienodos, nors name žymiai šviesiau tiek dieną, tiek tamsiu paros metu. Bet būtų sumeluota nepasakant, mūsų projekto atveju, kad didžiausia ekonomija atsiradusi tik dėl tos priežasties nes namo statybos pradėtos 2012 metais. Bet naudojant naujus buitinius elektros prietaisus faktinės elektros sąnaudos sumažėjo apie 30%. Pati projekto kryptis tikrai gyvenime pasiteisinusi. Bet gi verslas prasideda ne tuomet kai yra geras produktas, o tada, kai jisai tampa privalomu įstatymo raidėje. Kodėl manome, kad atsinaujinantys energijos gamybos būdai nėra pasiteisinanti investicija? Nes tai privaloma ir rinka pradeda iškreipti visus konkurencijos dėsnius.

Privaloma.

Turėdami pakankamai statybinių atliekų bei aplink esančių miško sausuolių 2018 metais dar naudojame krosniai malkas, kurios ruoštos net 2012 metų pavasarį. Jei kalbame apie kuro naudojimą pasyviame name, tai visuomet akcentuojama, kad tai turi būti kuro rūšis kuri yra netoliese išgaunama. Malkos pas mus stovi aplinkui ir vadinasi tai miškas. Mūsų atveju taip, pas jus gal malkos iš toliau važiuoja, bet didelės mašinos atveju tai jau ne tai ir skausminga išlaidų dalis. Labai gaila, kad lietuviui į galvą peršama mintis, kad malkos negali būti pagrindinis kuras dėl kamino nesandarumo ir prioritetas siektinas per šilumos siurblius, saulės kolektorius bei saulės baterijas. Kur gi pardavėjas sakys apie malkas pagarbiai, jei jam reikia saulės baterijas parduoti. Jokioe logikos. Miestuose naujiems projektams draudžiamas kieto kuro katilas, nors A++ energijos reikalauja ne tiek daug ir gal net didesnė problema, kad mažos galios kieto kuro katilų nėra tiek daug pasirinkime. Prievarta tapusia privaloma naujiems projektams A++ naudoti tik saulės baterijas, kolektorius, šilumos siurblius be malkų alternatyvos daro šiuos produktus brangesnius rinkoje automatiškai. Saulės baterijos atsiperka po 14-16 metų. Skaičiavom viską įdėmiai su visais elektros "pasaugojimais" elektros tinkluose, baterijų kainomis ir kitais lyriniais nesusipratimais. Saulės baterijos yra ne kas kitka kaip susimokėjimas už elektrą tiems 14-16 metų į priekį. Saulės kolektoriai pagamina masę šilto vandens vasarą, kuomet net puodukas su vandeniu lauke gali pavirsti mini virduliuku, o nuo vėlyvo rudenio iki ankstyvo pavasario tai prabangus metalo rinkinys "atostogose". Vėjo jėgainės aktualios Klaipėdos krašte, nes ten pučia rimtas vėjas. Bet kame gi problema paklausite? Ogi tai, kad šie privalomi A++ namo elementai jokios realios ekonominės arba apčiuopiamos naudos neatneša. Priešingu atveju lietuvis tą atsinaujinančių energijų parką privačia iniciatyva būtų pastatęs. Bet dabar A++ energetinės klasės projekte šie dalykai jau tampa privalomi, be jokios ekonominės analizės. Reikia todėl, kad reikia. A+ jau skaitomas pasyviu namu, o A++ nulinės energijos namu, bet prie jo saulės baterijos ar saulės kolektorius su vėjo jėgaine (kažkas iš pasirinktų priedų) yra privalomas. Privalomas juk visuomet pas prekybininką bus brangesnis. Ir kas, kad didelė ES rinka, jei ji visa nuėjo šiuo keliu atmetant malkas A++ name. Logika ir šiame privalomume suprantama. Malkos yra vietinė žaliava pigi, o gamina vokietis, italas, prancūzas visas tas saulės baterijas, oro siurblius, vėjo generatorius. Mediena iš mūsų išvežama kaip žaliava, o prabangus produktas atvežamas. Klasikinė politologija skirstanti šalis pagal produkcijos generaciją - žaliava, pusfabrikatis, gaminys. Taip juridinej daliai suformavus atsirado rinka Europos senbuvėms savo produkcijai platinti. Argumentas, kad elektra yra švaresnė energija nei malkos? Norint gauti vieną kilovatą elektros reikia sudeginti 3 kilovatus malkų ( arba kito kuro pagal kilovatų kiekį). Todėl šilumos siurblys krisdamas savo COP<3 tampa jokiu ne atsinaujinančiu energijos šaltiniu. Formulėje skambėtų taip - degtinę pardavė, o pinigus pragėrė.

Pasyvaus namo sandarumo testas bei jo atlikomo reikalavimai.

Kuo sandaresnis namas, tuo mažesni šilumos nuostoliai. Bet dėja tai tik vienas iš veiksnių nulementis gyvenimo kokybę name ir labai būtų gerai, kad tik į jį nesiremtumėme kaip išganymą ir viską gelbėjantį veiksnį. Labiausiai dėl sandarumo "pamišę" sandarinimo juostų pardavėjai. Žemesniame aprašyme suprasite kodėl sandarumas pasyviam namui ne viskas ko reikia. Sutikti galima dėl sandarumo, kad jei žmogus atsisegęs eina žiemą pasivaikščioti, tikrai perpūstas vėjo gali susirgti. Taip ir su namu pasyviu atsitiks. Tik gal kosėti bei arbatos namas nepareikalaus. Užsimanys namas didesnių energijos sąnaudų šildant ir tiek. Bet normalus šeimininkas visuomet stengsis savo trobą nuo skylių gelbėti ir visokeriopai kamšyti. Sandarumo testas padeda patikrinti atlikto darbo kokybę ir įprasminti skaičiuose rezultatą.

Privalumas.

Kuomet vėjas lauke didelis rudeniop ir pavasarį, o šaltis žiemą atsiranda - bet kokia namie skylutė pradeda traukti šiltą orą į lauką keisdama jį šaltu. Kuo didesnis temperatūrų skirtumas tarp lauko ir vidinės patalpos, tuo didesnis susidaro slėgio skirtumas ir per parą vieno milimetro skylutė gali padaryti ženklią oro kaitą. Vokiečiai nustatę, kad toksai vienas milimetras nesandarumo stogo konstrukcijoje gali per parą drėgmės suformuoti net apie 300 gramų. Padarykite pusės milimetro skylutę automobilio padangoje ir automobilis po pusvalandžio nepajudės tvarkingai iš savo vietos. Name kitokia situacija ir tie visi nesandarumai tikrai didina energijos sąnaudas. Todėl atkreipti deramą dėmesį į savo namo sandarumą tikrai laikome privalumu. Koksai geras šeiminkas savo namo stogą kiaurą žiemą laiko?

Privaloma.

A+ ir A++ namuose sandarumo testas turi būti atliekamas tik akredituotos laboratorijos, jei norite gauti energetinį pasą savo trobelėj kaip A-A++ energetinei klasei. Sandarumo dydis ( oro kaita ) turi atitikti 0,6 karto plotui, kuris matuojamas prie 50 Pa. slėgio. Sakysite matuojam? O kaina žinote kokia tokios atestuotos laboratorijos bus? Apie 200-400 eurų. Mūsų skaičiavimu, jei tokia procedūra atliekama būtų be akreditacijos, kaina siektų 100-150 eurų. Kodėl toksai įmanomas skirtumas? Pradėjome analizuoti akreditacijos procedūra pasirodo, kad.... Įmonė turi būti įsidiegusi laboratorijos dokumentų valdymo standartą, turi būti net du darbuotojai įmonėje, tikrinamo įranga turi būti patikrinama ne gamintojo, o akredituotos laboratorijos, daryti reikia palyginamuosius testus, dar visokiausių mielų smulkmenų, kurios gulasi į  sandarumo testo kainą. Dar klausimas buvęs apie atliekančių žmonių išsilavinimą ir labai tikėtina, kad tai aukštasis statybinis arba fizikos mokslus baigę žmonės gali dirbti. Bet juk tame ir kaštai prisideda atitinkami. Kame keistumas? Sandarumo testą daro ne branduolinės fizikos specialistas, o tam skirta įranga. Žmogus tik pajungia įrangą ir pastaroji suformuoja atitinkamą ataskaitą. Reikalavimas sandarumo testui privalomas, bet patsai jo įgyvendinimas tapo apribotas savo konkurencijoje iki labai subtilių gairių. Akreditacija tapo vienoje pusėje kompetencijos įvertinimu, bet kitos medalio pusės pasekmė yra kylanti kaina dėl konkurencijos nebuvimo prisidengiant akreditacija, kuri smulkiam verslui sunkiai įkandama. Pasikartosime dėl procedūros - sandarumo matavimus pasyviame atlieka įranga, o ne žmogus.

Pasyvaus namo šalčio tiltelių vertinimas ir projektavimas.

Privalumas.

Nuostabus dalykas projektuojant šiltą namą. Sandarumo trūkumas yra paprastai įvardinant atvira skylė į lauką, o šalčio tiltas yra paslėptas brokas projektavime arba statybose. Bet savo esme tikrai pridarantis šilumos nuostolių ne mažiau nei sandarumo trūkumas. Kova su šalčio tilteliais būtina bet kokios energetinės klasės name. Patys tokį darbą savarankiškai atlikome savo projekte ir nė minutės abejonėms, kad toksai darbas nuėjo šuniui ant uodegos, beprasmiškai sugaištas laikas ir niekam vertas darbas. Namas be šalčio tiltelių yra vienas didelis privalumas kuris turi būti kaip ir namo sandarumas lygegrečiai vertinamas analogiškai rimtai bei atsakingai. Pridedant šiltinimo medžiagų kiekio vertinimą, kuomet skaičiuojamas atitvarų šilumos laidumo koeficientas, teisingai parinktas kiekis duoda namui ilgesnį laiką šilumos saugojimui namo konstrukcijose. Čia tik maža pastaba - patsai namas turi galėti akumuliuoti šilumą.

Privaloma.

Privaloma tiksliai apskaičiuoti viso projekto šalčio tiltelių bėginius metrus ir jei tokių per daug, projektas atmetamas. Pagrindinis šio privalomo elemento trūkumas yra tas, kad rodos mazgai jungiamieji yra labai standartiniai name, o būtent siena-langas, siena-durys, siena-pamatas, siena-stogas, bet kiekvienu atveju jums pasaka dėliojama, kad tai individualus sprendimas ir už tai reikia susimokėti individualiai. Patvirtintų A++ energetinei klasei standartinius elementus mazgų ir taip visiems būtų pigiau namą statytis. Dabar gi už tą šalčio tiltelių skaičiavimą jūsų name projekto kaina auga apytikriai apie 500-800 eurų. Vieno mazgo šalčio tilgo skaičiavimas kainoje apie 50-100 eurų ir name tokių yra apie 6-8 vienetus. Taip privalomas dalykas tampa stipriu piniginiu vienetu jūsų namo išlaidose. Kas liečia šiltinimo medžiagų kiekio... Kiek stebim per termovizorių statinius yra tam tikras kiekis šiltinimo medžiagos, kuris tikrai pasiteisinęs. Asmenine puslapio autoriaus nuomone jei A++ energetinei klasei kažkas ant sienos norės dėt 40 centimetrų neoporo, o į stogą metrą vato - tai visiškai beprasmiškos išlaidos neduosiančios jokio ekonominio efekto. Jei norite sutaupyti ir fasadą šiltinti tik su 15 centimetrų neoporo bei 25 centimetrais vatos ir šaltoka. Tiesa kaip visada kažikur per vidurį. Kas liečia A++ šiltinimo medžiagų kiekio jau linkstama į šiokį tokį perteklinį kiekį.

Priverstinis vėdinimas arba rekuperacinė sistema.

Privalumas.

Esant ppm dalelių kiekiui ( part per million) didesniam nei 1000 žmogus tampa mieguistas, nedarbingas. Apie šitą parametrą galite surasti internete nemažai informacijos. Pasiekiant sandarumą atsiranda ir šviežio oro pritekėjimo poreikis. Dar akcentuojama pelėsio atsiradimo grėsmė, bet mes nemažą laiką eksplotavome namą be rekuperacijos ir pelėsio nėra. Mes žinome kaip ir be rekuperacijos A++ išgyventi, gal tik tiek, kad rekuperacinė sistema stabiliai atlieka savo darbą ir realiai sumažina šilumos nuostoius. Galima būtų palyginti žolės pjovimą su krūmapjove ir vėjapjove. Krūmapjovės pjovimo aukštį reguliuoja žmogaus rankos, o vėjapjovė turi stabilų pjovimo aukšti. Pasekmėje vėjapjovė ir mažiau kuro sunaudoja, bei lygiau nupjauna žolę kieme. Čia ir su rekuperacija panašiai gaunasi. Rekuperatoriaus automatika padaro oro tiekimą stabiliu ir subalansuotu kiekvienoje patalpoje individualiai. Kas liečia kovos su pelėsiu argumento ir rekuperacijos privalumo. Galima argumentuotai ginčytis. Drėgmės surinkimo ir kovos su grybeliu metodai atidirbti dar mūsų senolių ir rekuperatorius ne panacėja nuo visų pasyvaus namo problemų.

Privaloma.

Geri vyrai gerą mintį apie rekuperatorių sugalvojo. Įdėjo į sąvadą apie A-A++ energetines klases ir jums jau apie privalumus nebereikia galvoti rekuperacijos lygiai tiek pat kiek ir apie jos trūkumus. Vat turi būti pas jus rekuperatorius ir baigtas kriukis. O kad nevisi modeliai mūsuose tinka Lietuvos klimatui, nors ir parduodami, neįdomu tam pardavėjui. Kad jums vien projektas vėdinimo sistemos kainuos apie 500-1000 eurų, nes tai privalomas namo priklausinys, kad patsai rekuperatorius namui kainuos apie 1600 eurų ir dar pačios sistemos montavimas bei balansavimas su medžiagomis...Viskas gali susikalkuliuoti į 4000-6000 eurų pinigą. Pasikartosim tik tiek, kad su pelėsiu ir drėgme galima kovoti žymiai pigesniais būdais, bet jums jau to negalima savarankiškai daryti, už jus nusprendė protingi žmonės. Priedo rekuperacija pakelia ir statybos kaštus, nes reikia bent 20 centimetrų kiekvieno kambario aukštį pakelti su blokeliais, plytom ir kitais fasado priklausiniais. 

Bendra pasyvaus namo projekto kaina ir reziume A++. 

Ar čia viską susumavus su privalomais dalykais, ar čia euras su savo infliacijomis, bet patsai pasyvaus namo projektas, 2017-2018 metais, pabrango apie 2-3 kartus palyginus su 2010-2012 metų kainomis, kada projektavosi C ar net B energetinė klasė. Jei dar būtų galima 20-30% kainos kilimą priskirti prie infliacijos, tai kartais kilusios kainos rodo kiek kitą problemą. Privalomi reikalavimai padidino tiek projektavimo, tiek statybų paslaugos kilimą ir ženkliai jaučiamą. Visi rinkoje suprato - žmogui nėra kur trauktis, projektas ne pagal kaštų naudos analizę, o dėl įstatymo raidės atsiradęs. Medžiagų kainos kyla po 5 % kas metus, bet tai dar pinigo nuvertėjimo paklaidose. Skirtumas tik viena raidė ( privalumas ir privaloma), o kiek tame pokyčių statyboje.