Skaičiai, kurie rodo mūsų valstybės skolą, tapo dažnai spekuliacijų, manipuliacijų ar net bauginimo įrankiu. Didelėm raidėm straipsniai apie į skolas įklimpusią Lietuvą rašyta per 2009-2011 metus nemažas kiekis. Tai įspūdingi skaičiai kiekvienam lietuviui. Jei vidutinė alga Lietuvoje yra keletas tūkstančių litų, o kalba eina apie milijardus -įdomu.  Galima būtų pagalvot, jok emigracija ir prasidėjo dėl to, kad valstybė nebesuvaldė ekonominio nuosmukio metų viešųjų finansų. Korupcijos, viešųjų pirkimų, valstybės aparato valdymo išlaidų ir kitų spaudoje skelbiamų opinijų neanalizuosim, pagrindinis tikslas suteikti informaciją su tiksliom nuorodom kur galima pamatyti skolą mūsų visų ir palyginti su kitomis šalimis.

Bazinė informacija, bei šiek tiek skolos dinamikos, pamatysite ir dešinėje mūsų puslapio. Bet tai tik labai grubiai atvaizduota suma mūsų valstybės arba kiekvieno Lietuvos piliečio skola. Kiekvienas iš mūsų turi galimybę pamatyti skolų dinamiką  finansų ministerijos tinklapyje. Nuorodos žemiau.

Centrinės valdžios skola  - skola į kurią neįskaičiuotos savivaldybių skolos. Duomenys pateikiami vėluoja apie pora mėnesių.

Valdžios sektoriaus skola – skola į kurią įeina ir centrinės valdžios skola ir savivaldybių skolos. Duomenys vėluoja trimis arba keturiais mėnesiais.

Kokios dažniausios spaudoje mūsų matomos manipuliacijos skolos dydžiais ?

1.    Skolos refinansavimas pateikiamas vos ne kaip skolos padidėjimas arba bent jau didelis  „siaubas“, nors jei jūs esate skolingas vienam kaimynui ir persiskolinate lėšas iš kito kaimyno kad atiduoti pirminę skolą – jūsų skola nepadidėja,  gali net skolos našta sumažėti jei jūsų palūkanos refinansavimo metu pakinta į mažesnę pusę.

2.    Valstybės skolos dydžiai prasilenkiantys su realiais statistiniais duomenimis ne procentiniais punktais, o kartais.  Nuorodoje vienas iš tokių straipsnių, kurio pabaigoje pamatysite asmens pamąstymą net apie 86 milijardų valstybės skolos dydį ir palūkanas. Gal pridėtos ir gyventojų skolos, bet parašyta apie valstybės skolą. Straipsnis ne toksai ir senas.

3.    Palūkanų dydžiai mokami už Lietuvos valstybės skolą taip pat yra priemonė žiniasklaidoje atkreipti dėmesį „siaubo“  forma. Norint įvertinti palūkanų dydį mokamą už valstybės skolą reikia skaičiuoti visus skolinamosi kaštus individualiai ir susumuoti, o tai pasirodo ne taip ir paprasta. Vertybiniai popieriai, paskolos, vekseliai, taupymo lakštai, valiutų rizikos draudimai – masė statistinių duomenų kurie prie įvairių pjūvių atrodo skirtingai sumoje. Paimti eilinio piliečio akimis skaičiuoklę ir padauginti valstybės skolą iš aiškios palūkanų normos būtų klaidinga. Net ir pilietis, turintis vienokią ar kitokią kredito liniją iš banko, galėjo tai pamatyti dalinai ir ant savo kailio. Palūkanos už kreditą fiksuotos ar kintamos – jas galima suskaičiuoti, bet juk dažniausiai prie kredito sutarties atsiranda punktų  tokių kaip sutarties administravimo arba sutarties keitimo mokesčiai, gyvybės draudimas, turto draudimas, investicinis pensijinis draudimas. Ir kaip dabar skaičiuosite savo asmenines išlaidas tam nekilnojamo turto kreditui - tik palūkanas ar visas patirtas išlaidas ? Su valstybės mokamomis palūkanomis situacija analogiška. Pasakyti dėl palūkanų galima vieną gerą žiną – lėšos skolos aptarnavimui krizės metu nedidino faktinio valstybės skolos dydžio. Taip pat yra ir antra gera žinia – skolų refinansavimas rinkoje stipriai skiriasi nuo skolinimosi 2009 metais. Palūkanos sumažėjusios ne tik bankuose indėliams, bet ir skolinantis ar persiskolinant mūsų valstybei.

4.    Valstybės vengimas skolintis iš gyventojų Lietuvoje - nuolatos pastebimas komentaras www resursuose . Toksai įtarimas, kad komentatoriai nesidomi realiomis galimybėmis paskolinti savo valstybei. Nekalbu apie nusivylimo apraiškas mūsų piliečių sava valstybe ir iš to išplaukiančiu noru ar nenoru skolinti valstybei, bet kad tos galimybės skolinti fiziniams asmenims valstybei egzistuoja. Nuoroda pridedame, kad matytumėt ir galėtumėt bent susipažint su galimybėmis. Jums nereikia bankų maklerio, kad pinigus galėtumėte paskolinti savo valstybei.

5.    Latvių skolinimasis ir Lenkų kredito linija iš TVF yra gėris, Lietuvių skolinimasis iš užsienio yra blogis. Bandoma sulyginti krūvą skirtingų valstybių ar tiksliau situacijų tose valstybėse. Lenkija iš TVF skolinasi tik šiais metais ( 2013 ), iki tol Lenkija turėjo su TVF susitarimą apie kredito liniją poreikiui esant. Latvija neturėjo galimybės jokiam kitokiam „manevrui“ po Parex banko bankroto ir skolą reikėjo gražinti per greitą periodą. Lietuva pasiskolino ilgesniam laikotarpiui platindama vertybinius popierius, bei refinansuodama skolas sumažins palūkanas mokamas už paskolas. Nesinorėtų užsiimti polemika ar sprendimas buvo teisingas ar ne, tai parodys laikas. Paprastai strategija skirtinga pas Lietuvą Latviją ir Lenkiją dėl skolos, pagaliau ne vien nuo skolinimosi priklauso šalies gerovė.

6.    Šalis praskolinta ir leidžiasi į bedugnę – dažniausiai būna galutinis oponentų pastebėjimas išsakius visus argumentus, kuriuos bandėm apžvelgti aukščiau. Bet ar nors bandėte pasižiūrėti skolų dydžius kitose valstybėse ? Skaidrių rinkinys didesnių skolų turinčių valstybių. Kas įdomu, šiame sąraše yra ne viena šalis kuri gali vykdyti nepriklausomą pinigų emisiją, o kalbant ūkiškai spausdinti pinigus. Jungtinė karalystė, Jungtinės Amerikos Valstijos, Norvegija, Šveicarija, Švedija, Australija -  jūs nesuklydote skaitydami visos šios šalys yra dvidešimtyje didžiausių pasaulio skolininkių. Ar tik ne į šitas šalis patekti krypsta dauguma pasaulio emigrantų ?  Dar vienas pastebėjimas pažvelgus į dvidešimtos vietos šalies skolos dydį. Jungtinių Amerikos valstijų skola, susumavus tiek federalinius tiek valstijų įsiskolinimus vienam šalies piliečiui, sudaro litais pagal skaičiuojamą kurso vidurkį 5-6 metų ( 1 usd.=2.7 lt. ) apie nepilną pusę milijono litų ( 500,000 lt. ), o Lietuvos piliečio skola sudaro apie šešioika tūkstančių litų ( 16,000 lt. ) . Taip pat įmanoma būtų sulyginti ir žmonių įsiskolinimus, šeimų arba asmenų santaupas – situacija bendra Lietuvoje nėra tokia bloga, kaip vaizduojama mūsų spaudoje ir komentaruose tos spaudos. Bus laiko stengsimės praplėsti šį straipsnį.

Jungtinių Amerikos Valstijų federalinė ir nacionalinė skola, bedarbystės, medicinos išlaidų, piliečių pajamų statistiniai duomenys. Įdomumo dėlei palyginkite mūsų skolą sodros ir šiame resurse pateiktus duomenis.

Žemiau vieno iš Rusijos ekonomistų istorinė paskaita apie tai kaip gyvenimas Amerikoje gerėjo paskutinius 30 metų.

Ir visdėlto gal ne taip blogai pas mus Lietuvoje įvertinant skolas vienam gyventojui ? Čia jau kiekvienam asmeniškai spręsti. Svarbiausia lyginti palyginamus dalykus. Bandėme pateikti skolos dydžius vienam gyventojui skirtingose šalyse ir mitus susijusius su Lietuvos skola. Jei vadovautis logika "po manęs nors ir tvanas" - pasakiškos skolos nėra blogai, bet jei mūsų senoliai išpjovę miškus jų būtų neatsodinė ar tokią šalį matytumėm šiandien ?