Energetinės klasės

• Pastatų energetinis efektyvumas

  Skubiai pataisėm, palyginom keliose lentelėse naujo ir seno reglamento skaičius. Nuo 2019 metų vasario pirmos dienos atsirado korekcijos statinių suvartojamai energijai, techninei specifikacijai. Tad atsiradūs naujai informacijai, buvo prasminga pakoreguoti žemiau esančia informaciją. Pastatų energetiniu efektyvumu pradėta rūpintis Lietuvoje ne taip ir seniai. Statinių atitvarų šilumos laidumas, pagal kurį statiniai priduodami ekspluotacijai, atsirado apie 2003 metus. Gaila, kad pastatai statyti statybų pakilimo metu 2005-2008 metais,išleidžiant apie 5-7 milijardus eurų, nebuvo orentuoti į mažų energetinių sąnaudų namus. Bent jau koks KTU ar VGTU būtų parengęs kaštų-naudos analizės sąvadus. Nustatyta būtų, kokia sąnauda "gyvena" C ar B bei A energetinė klasė, kiek investicijos, atsiperkamumo ir žmogus sprendžia savarankiškai kur gyvent. Bet 2005-2009 metais reikėjo statyti daug, greitai ir visiems. Bankai siūlė vis didesnes ir geresnes paskolas su labai ilgu atidavimo terminu - net iki 40-ies metų. Po įstojimo į ES atrodė dangus atsiverė ir pasipylė daugaus mana. Per tuos kelis išlaidavimo metus susiformavo jausmas, kad pati euforija tęsis amžinai. Bet tik 2019 pasirodo vasarį-kovą straipsniai, kad buvome melžiamos karvės pabaltijo valstybės iš bankų pusės, pačios energetinės strategijos gairės tik iš Briuselio ir savos galvos mums nebereikia jokiu suprantamu būdu. Kas įdomiausia, kad vokiško pasyvaus namo jau nepatempiam, nes nuo 2019 vasario pirmos dienos B-A++ energetinių klasių duomenys pakoreguoti link didesnių sąnaudų. Apie jas žemiau ir tik  tiek kiek liečia gyvenamasias paprasto žmogaus namo aktualijas.

  Pabandysim pažvelgti į tai, o kas gi pasikeitė nuo 2019 vasario 1 energetinėse klasėse Lietuvos žemelėje. Patsai reglamentas yra čia, o kaip buvo galite rasti šioje nuorodoje. Dabar gi autoriaus nuomonė - o kodėl čia taip koreguojami visi šie parametra. Kiek iš stebėjimo, praktikos ir ką spaudoj perskaitai susidarė sekantis minčių komplektas.

  Pirmoji mintis - perspektyvoje kylant ir efektyvėjant pastatams mažėja rinka parduoti pačiai energijai. Tikėtina šilimuninkų ausys turėjo atsirasti "stačios ir ilgos". Juk pagalvokite kaip kito energijos sąvado korekcija. Skaičiuota per mūsų pilotinį projektą. Jei senasis reglamentas reikalavo iš mūsų A++ energijos klasei 130 kvadratinių metrų grindų plotui 29,98 kWh/m2 per metus, tai jau naujas 67,62 kWh/m2. Pagrindinės statybos aplink didžiuosius miestus ir atsivertus šilumos asociacijos puslapį gali perskaityti, kad pastarieji naudoja atsinaujinančius šaltinius energijai gaminti ir todėl yra prioritetiniai. Tekstas tokios informacijos yra šioje nuorodoje. Bet jei energijos poreikis mažės, renovacija pakoreguos daugiabučių apetitus? Visą laiką buvo įdomus klausimas pačiam autoriui - kaip tie šilumininko ūkiai bandys gintis nuo rinkos susitraukimo? Panašu, kad kažkiek to mažėjimo pristabdymas šiai grupei tikrai naudingas.

  Vienas iš efektyviausių būdų pamatyti šilumos nuostolius ir pagal juos spręsti pastato energetinius nuoslių taškus yra temovizija. Atliekame termoviziją, patariame kiekvienu atveju kaip spręsti problemas, parodomi statinio trūkumai leidžia ir kvalifikuotai taisyti broką ir vertinti statinio būklę prieš įsigijant nekilnojamą turtą. Plačiau straipsniuose termovizija, termovizijos galerija, termovizorius. Bene linksmiausia ir įdomiausia galerija termonuotraukų gavosi termovizija-krosnis - joje galesite pamatyti linksmiausias ir spalvingiausias nuotraukas kurias yra tekę atlikti su termovizoriumi. Tel. pasiteiravimui 868650968, arba rašykite elektroniniu paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.. Paslaugos nebrangios, o nauda akivaizdi kiekvieno akiai.

  Antra mintis - statybininkas turėjo vargo dėl senojo reglamento stipriai. Projektuose reikalinga buvo skaičiuoti šalčio tiltelius nuo A energetinės klasės, o tai sąnaudos. Po to jau reikia ir laikytis tokio darbo projekto, o ten kruopštumo reikia. O kaip tu jo gausi jei tai išvažiavo geresni, liko tingesni, pelno reik tokio paties, o bankai nefinansuoja daugiau kvadratinio metro pinigais kintant toms energetinėms klasėms. Bėje kalbantis su bankais jau seniai aišku - nerūpi jiems tokios smulkmenos. Tai ir gavosi situacija, kuomet B energetinė klasė jau nemažam kiekiui statyboriaus garsiai nepatiko, bet A ir A+ tapo kosminiu laivu nematytos bei neregėtos aukštumos. Sėkmingai išbrauktas šalčio tiltelio skaičiavimas A+ energetinei klasei, sumažėjo, kaip supratot iš pirmos minties, atitvarom šiluminiai laidumo koeficientai. Liko tik sandarumo tyrimas. Bandoma išlaikyti lengviau projektuojamą bei greičiau surenkamą statinį. Nesuranda tas lietuvis auksinio viduriuko šiai dienai. Apie ką mes čia? Sandarus gali būti ir palapinių kvartalas pastatytas kur nors priemestyje, bet šilumos tiltelių bei atitvarų laidumas tiesiogiai įtakoja pastato energetinėms sąnaudoms. Sandarumas yra tik dalis statinio energetinio efektyvumo.

  Trečia mintis susijusi su priverstiniu vėdinimu. Nuo pat pradžių senojo reglamento buvo aišku, kad A++ klasei pasiekti 90% bus labai sudėtinga arba beveik neįmanoma mūsų klimato sąlygomis. Tokios šilumos atgavimo galimbės yra pas plokštelinius rekuperatorius, bet mūsų sąlygomis jie negali veikti efektyviai žiemos salygomis. Iki +5 viskas tvarkoj, bet pas mus ir -5 bei -10 gali būti, o tai jau su efektyvumu plokšteliniame niekaip nedraugauja. Todėl nauja efektyvumo klasė atsiradusi rekuperatiuose nėra labai keista. Tuo labiau mūsų krašte efektyviausi rotoriniai rekuperatoriai, o jie maksimaliai ir pasiekia energijos gražinamą apie 80-85% priklausomai nuo oro srautų.

  Seno reglamento reikalavimai A energetinėms klasėms iki 2019 metų vasario pirmos dienos.
  

  Atitvaros ar kitų reikalavimų pavadinimas, mat. vienetai, statinyje	Statinio energetinės klasės duomenys
  	A	A+	A++
  Visa kas ribojasi su gruntu - pamatas, rūsio perdangos. U - m²k/W	0,14	0,12	0,10
  Išorinės sienos  U - m²k/W	0,12	0,11	0,10
  Langai, durys ir kitos varstomos konstrukcijos. U - m²k/W	1,00	0,85	0,70
  Stogas U - m²k/W	0,10	0,09	0,08
  Sandarumas - oro pasikeitimas per valandą, nedaugiau kaip (kartais).	0,60	0,60	0,60
  Priverstinio vėdinimo sistemos efektyvumas  (naud.koef.)	0,65	0,80	0,90
  Priverstinio vėdinimo sitemos energijos poreikis (Wh/m3)	0,75	0,55	0,45

   
  Naujo reglamento reikalavimai A energetinėms klasėms nuo 2019 metų vasario pirmos dienos.
  

  Atitvaros ar kitų reikalavimų pavadinimas, mat. vienetai, statinyje	Statinio energetinės klasės duomenys
  	A	A+	A++
  Visa kas ribojasi su gruntu - pamatas, rūsio perdangos. U - m²k/W	0,16	0,14	0,12
  Išorinės sienos  U - m²k/W	0,15	0,13	0,11
  Langai,  ir kitos varstomos konstrukcijos - skaidrios. U - m²k/W	1,00	0,9	0,8
  Durys, vartai.	1,4	1,3	1,2
  Stogas U - m²k/W	0,14	0,12	0,1
  Sandarumas - oro pasikeitimas per valandą, nedaugiau kaip (kartais).	0,60	0,60	0,60
  Priverstinio vėdinimo sistemos efektyvumas  (naud.koef.)	0,65	0,75	0,80
  Priverstinio vėdinimo sitemos energijos poreikis (Wh/m3)	0,75	0,55	0,45

   
   Duomenis patikrino pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertas Raimundas Juodzevičius tel. 8-699-18253.

   Reziume iš www.pasyvusnamas.info  sekanti su tom energetinėm "patobulintom" klasėm - A++ nukrito iki A+ ir taip su kitom šalia esančiom raidelėm. Statybininkam per sudėtingas senas reglamentas tapęs, energetikam reikia parduoti daugiau šilumos, priverstinis vėdinimas mūsų šalyje taip pat turi savo logiškas fizikos ribas. Tai ir pakoregavo. Dar kažikiek keista, kad korekcijos atsirado ir B energetinei klasei, nors teoriškai pas mus tokia nei projektuojama, nei statoma dabartiniu metu. Tikriausiai dideli statytojai nesusitvarkė net su B energetinės klasės reikalavimais, nes būtų labai keista, jei dėl eilinio privataus statytojo būtų susirūpinta tuo reikalvimų rinkiniu ir dar jau nebestatomai energetinei klasei.  Kiek tam žmogui bus naudos - parodys laikas. Bet jausmas toksai, kad pagrindiniai interesai galutinio vartotojo yra paskutinėje vietoje.

  Naudinga infromacija apie darbų kokybės užtikrinimą arba kaip atsiranda brokas

  Dėl renovacijos esamų pastatų, žiūrint į šią programą pro pasyvaus namo koncepciją - ji taip pat jau yra pasenusi. Kodėl negalima būtų priderinti įmanomus sprendimus ir atitvarų šiltinimą iš pasyvių namų koncepcijos? Renovuojant, pagal esamus reikalavimus daugiabučius, bus sutaupyta šilumos energija, bet ar be sandarumo problemų renovuojant pastatus bus lygegriačiai sprendžiamos ir priverstinės ventiliacijos problemos išlieka didelis klausimas. Be to centralizuoto šildymo atveju reikia atkreipti dėmesį ne tik į pastatų energetinį efektyvumą, bet ir į šilumos tiekimo trąsų būklę, nes pavasaris pirmas matomas šiluminių trąsų vietose. Ar po masinės renovacijos neatsiras abonentiniai mokesčiai centralizuotam šildymui skirti kompensuoti neefektyvų šildymo ūkį? Gyvatuko ir vandens abonementinis mokestis jau yra...

  Lietuvoje yra patvirtinta energetinės nerpiklausomybės strategija, bet kur planas kurį būtų galima matyti realiame gyvenime ? Arba planas yra, bet jo įgyvendinimas pastatų renovacijoje stringa bei vėluoja net pasenusių reikalavimų variante.

  Europos parlamento direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energetinio naudingumo. Nauja redakcija.

  Europos parlamento direktyva 2002/92/EB dėl pastatų energetinio naudingumo. Sena redakcija.