Tai bandymas pasyvaus namo mitus ir realybę apjungti viename straipsnyje. Stebint statybas, rinkos pokyčius 2011-2017, žmonių nuomones, medžiagų tiekėjų sandelius, darbuotojų gebėjimus... Galima drąsiau apibendrinti nemažai faktų ir mitologinių minčių apie tuos pasyvius namus. Jei skaitytojui dar tas namo pavadinimas nėra aiškus iki galo tai jums reikia pažvelgti į A+ energetinio namo aprašymą, kuris yra šioje nuorodoje. Ten rasite lentelę ir joje matysis kokie skirtumai tarp A raidės energetinių namų. A+ ir yra šiuo atveju pasyvaus namo standartas ( pagal vokietį). Pradžiai pradėtumėm net nuo mito apie pasyvius namus, o nuo fundamentalaus paradokso.

Visas, išsamus  šio paradokso aprašymas randasi specialiai tam skirtame straipsnyje. Kadangi tai net ne mitas, o tiesiog paradoksas, labai siūlytumėme atkreipti dėmesį į šią nuorodą. Tikimės ji leis pamatyti banalius skaičius naujai. O žemiau dešimt mitų apie tuos pasyvius namus. Kol kas turime tiek...

Jei kalbam apie esminį principą "termosas" - tinka, bet anksčiau ar vėliau net termoso temperatūra viduje susilygins su temperatūra pastarojo išorėje. Tai tik laiko klausimas. Pasyvaus namo visi mazgai nėra povandeninis laivas pagaliau. Laidumas šilumai pas jį egzistuoja.    Mikroklimatui formuoti yra eilė būdų. Yra senosios tradicijos ir vis labiau populiarinamos naujosios kaip pvz. rekuperatorius. Mes savo projekte panaudojome ir senelių išmintį ir be naujovių neapsėjome. Todėl su priverstiniu vėdinimu ir teisingai suprojektuotomis atitvaromis jokie "kirviai" nekabės. Pasyvus namas leidžia užtikrinti mažus termperatūrinius skirtumus tarp skirtingų paviršių (langas, siena, lubos, grindys), o tai sukuria nepaprastą jaukumo jausmą žmogui patalpoje. Ir tai rašo autorius iš praktikos gyvenant, o ne perpasakojant kitų reklaminių bukletų informaciją. Pasyvaus namo viduje rodos 20-21 laipsnis, o net ir kūdesnis žmogus jaučiasi puikiai. Ši maža paslaptis ir slypi tame, kad labai panašios visų supančių konstrukcijų temperatūros. Užsakykite iš mūsų įmonės termovizijos paslaugą ir mes parodysime jūsų būsto temperatūrines anomalijas vaizdžiai. Vienas maisto tinklas reklamuojasi su šūkiu - taip gyventi verta! Žinokit pasyviam namui, šitas žodžių derinukas, tinka taip pat.  

Išduosime paslaptį - tai tikrai mitas. Mikroklimatas priklauso nuo žymiai daugiau faktorių statinyje nei tik šiltinimo medžiagos kiekis. Stebuklai, kaip žinia, būna tik pasakose, o pasyvaus namo koncepcijoje yra fizikos dėsniai ir inžinieriniai sprendimai. Šiltinimo kiekiai tarp C ir A++ energetinės klasės pakito kartais, tas tiesa. Bet, kad tik tiek inžinierinės minties naujai konstrukcijai pavadinime pasyvus namas - nuomonė būtų klaidinga. Jei jau norite apie stebuklus išgirsti - maža cheromantija vyksta suderinus krūvas sprendimų. Vieną iš jų kairėje fotografijoje ir bandom parodyti - šiltinimo sluoksnis neoporinis visai 34 centimetrais prieš jūsų akis. Gal kažikiek pateisinom visuomenės lūkesti? Bet namui reikės ir šilto lango, durų, stogo ir kas svarbiausa be šilumos laidumo charakteristikų prisireiks ir sandarumo. Neminėsim sandarumo parametrų pasyviam namui, bet galim užtikrinti, kad su sandarumu bus daugiau bėdos nei su medžiagų šilumos laidumais. Užtikrinti namo sandarumą reikia žymiai didesnės projektuotojų statybininkų kvalifikacijos. 

O kuris alus geresnis vokiškas ar čekiškas, o gal lietuviškas? Dėl alaus, tai tikėtina, kad visi jau gamintojai analogiškus miltelius pila, o štai dėl rekuperacijos atskira kalba. Skirtingai, nuo to minėto alaus, mūsų klimatas lietuviškas nuo vokiško skiriasi. Vadinasi akademinėj erdvėj šis terminas - atšiaurimo zonos. Su brangiais vokiškais ir pasyviems namams sertifikuotais galite drąsiai pasyvius namus vėdinti Vokietijoj, o Lietuvos žemelėj ne viskas taip įdealiai gali tikti. Sertifikuoti rekuperatoriai ir lietuviški gaminiai to pasyvaus namo instituto. O norint geriau suprasti ne pardavėjų "rūpestį" jūsų ventiliacijos sistema, o susipažinti su realiais šilumos atgavimo skaičiais, reikia žiūrėti pačių įrengimų sertifikatus ir juos lyginti. Tuomet tokių įdomybių atrasti galima, o tai žinant ir pardavėjas kažikaip tylesnis pasidaro. O kas sakė, kad Jums visi norės pasiūlyti tą geriausią ir optimaliausią variantą? Viskas yra kiek kitaip. Pardavėjo noras, ne vient su rekuperacinėm sistemomis ši taisyklė galioja, yra parduoti 2-3 kartus daugiau nei jums reikia. Jei dar pasigilinsite į tai koksai tūris pas žmogaus plaučius - jums dar kitaip akys atsivers į ventiliaciją. Žvelgiant aplamai į visas tas žalias technologijas su "ekologijos bantukais", susidaro pagrįsta nuomonė, kad tai tik dar vienas marketologinis pakavimas pirkėjui. 

Savo mažylį, iki kokių 9 mėnesių, Jūs  nustebinsite net pieno pakelio pakuote, o štai ar reikia pasyvų namą "šokiruoti" sudėtingais sprendimais - klausimas vertas atskiros pastraipos. Kodėl Sovietų sajungoje buvo statomi daugiaukščiai? Gerai, netinka brandaus socializmo sprendimai, užmetam akį į Naujuosius Jorkus Jugtinėse valstijose - ir ten visi pastatai stiebiasi į aukštį, bet ne į plotį. Kažikokie architektūriniai bantukai ten bus randami, bet statiniai yra stačiakampės formos. Tenka matyti ir mūsuose architektūrinių polėkių individualių namų statyboje, bet čia susiduriam su dviem esminiais klausimais užsakovui. Pirmasis yra biudžetas. Ne veltui ar neatsitiktinai skaitomiausias straipsnis mūsų puslapyje yra pasyvaus namo sąmatų palyginimo tarp C ir A++ energetinių klasių. Jei architektas pridės, prie savo originalių sprendimų, sąmatą - bent suprasite kas jūsų laukia. Kuo architektūra originalesnė, tuo kaina statinio bus didesnė. Su kuo dažniausiai ir tenka susidurti, matan namų brėžinius, - architektūrinis skrydis numatytas, bet sąmatos spyrio į mikštą užsakovo vietą dar niekas nepastebėjo. Esminis klausimas projektuose juk yra - kaip suderinti efektyvios energetikos namą su efektyvios statybos kaštais. Štai tokį požiūrį ( projekto suderinamumas), atliekant pasyvaus namo projektą, norėtumėm pasiūlyti mūsų ateities užsakovui. Kontaktai šioje nuorodoje.

Yra parašyta apie tą pabrangimą šis skaičius, bet motyvo nepavyko rasti kodėl tiek. Klausimas retorinis - kas buvo lyginama po tuo skaičiu? Skaičius pabrangimo yra, o pagrindimo tam skaičiui nėra. Analogiška situacija yra taip pat su pasyvaus namo energijos poreikiu Lietuvoje ir Vokietijoje, Danijoje ir Norvegijoje, Švedijoje ir Prancūzijoje - sąnaudos skaičiuojamos skirtingai. Internetiniuose resursuose pateikiami skaičiai kaip komanda copy/paste, o motyvas ar pirminis šaltinis nėra pasiūlomas susipažinimui. Mes pabandėme tai padaryti savarankiškai. Taip ir pavadinome - pasyvaus namo kainos palyginimas. Ties 2017 metų pabaiga pastebėjome, kad 2012-2015 metais analizuodami ir prognozuodami, kad nesuklydom. Kainos pabrangimas, jūsų namo kvadratui, priklausys ir nuo sprendimų visumos inžinierine prasme, medžiagų. Bet jei lyginame C energetinę klasę ir A+, ne pagal vokiečio nuomonę A+ jau yra pasyvus namas, kainos pabrangimas bus tarp 35-45 %. Daugelis pasyvaus namo konstrukcijų "prabangesnės". Šiltinimo kiekis ir kartu padidėjusios montavimo darbų apimtys, stogo konstrukcijų pažangesnės medžiagos, sandarumo užtikrinimas, kruopštumas, priverstinės ventiliacijos sistema. Pagaliau projektavimo, planavimo žmonių sertifikavimas pridedamas į projekto sąnaudas. Tas simbolinis pabrangimas yra mitas. Bet A+ jau yra naujo namo standartas nuo 2018 metų.

Pati pamato konstrukcija yra tikrai teisinga. Išbandėme savo kailiu pilotiniame projekte. Vienas solidus sprendimas eliminuojantis šalčio tiltelį, atsirandančio dėl pamato ir grunto sąlyčio. Bet šis sprendimas nėra vienintėlis. Be to pamatui ir ekonominis parindimas reikalingas. Jei turėsite žėmės sklypą kuriame bus "taktiškai" šeiminko nutylėta apie jo formavimo įpatumus - galima patekti į situaciją, kuomet pamato sprendimai "greitais žingsniais" nutols nuo svajonių plokštės. Tenka stebėti tokias situacijas, kuomet atlikus sklypo analizę galima diegti tik polinius pamatus. Prieš pamatų projektavimą leiskite mums pamatyti sklypą ir atlikti tam tikrus namų darbus. Jūs turėsite ne tik nuostabią pardavėjo viziją apie žemės plotą, bet ir aiškumą dėl pamato galimybių. Statyti galima ir pelkėje, klausimas tik kainoje. Plokštuminis pamatas - teisingas sprendimas pasyviam namui, bet noras ir realybė gali nesutapti. Kreipkitės Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. - pasistengsime pateikti jūsų sklypo analizę ir iš to atsirandančias perspektyvas.

Su tuo projektu kaip su anglų kalboje esančių populiariu klausimu - o ką jūs turėjote omenyje? Su anglų žodžiais dviprasmybės ir su pasyvaus namo projektu analogiška situacija. Turim jau mases forumų, o juose nuožmios kovos vyksta sprendžiant "smėlio pilių" problemas. Kodėl smėlio pilys? O gi todėl, kad visiems besistatantiems įdomu diskutuoti iki statybos pabaigos, o po to jau forumietis (dažnas) pasibaigia su ūpu skaityti ir dar labiau rašyti. Jei dar patsai forumietis ir pusę darbų pasirengęs nudirbti, jėgos apleis dar greičiau. Pas mus požiūris kiek kitoks. Stebim statinius ir darom išvadas į priekį - taip atsiranda geresnis suvokimas apie probleminius mazgus. Vadinasi ir projektuojant jau sprendiniai kiek kitoki. Kad geras projektas gautūsi reikalinga ne tik teorija, bet ir praktika. Kas liečia teorijos... Su informacija apie pasyvaus namo instituto pozicijas esame susipažinę ir ties kažkuriom detalėm su jais net ir nesutinkam. Nesutinkam vėl gi iš tos pačios praktikos stebint statinius. Receptas gero pasyvaus namo projekto ne toksai jau ir paprastas pasirodę per laiką. 

Su langais svarbu nepersistengti. Gero tono taisyklės galioja ir šioje namo konstrukcijos dalyje. Labai svarbu suderinti ir šviesos poreikį bei sandarumą pačių detalių, o tai nebus taip lengva jei nealiksite PHPP skaičiavimų arba reikia žinoti kelias proporcijos santykius. Kas liečia pačių skaičiavimų tai jie vėl gi yra apytikriai ar preliminarūs. Žiema nelygu žiemai ir kaip su tuo lietuvišku šildymo sezonu. Oficialiai jisai yra 222 dienos metuose su vidutine oro temperatūra 0,6 laipsnio pagal celsijų. Jei atsiremti į tokią oficialią informaciją, tuomet galima skaičiavimuose turėti tokių neteisingų prielaidų, kad pastebėsite realiam gyvenime per pirmą žiemą. Kaip žinia yra melas, didelis melas ir statistika, dar propoganda nemokamai. Todėl patys namo langai ir jų energija pasyviam namui priklausys nuo gamintojo, montuotojo, saulutės kiekio tais žiemos mėnesiais.

Vienas drūtas vyras apie moteris yra pasakęs taip - visos jos tokios! Taip ir su šiltinimo medžiagomis tikėtina. Geriausių medžiagų mes negaunam, nes jos skirtos karinei pramonei arba kosmosui, kas iš principo beveik iš esmės tas patsai daržas. Viena drąsiai teigti galima -šiltinimo procedūra reikalauja kruopštumo, nes visų brokų taisymas gali kainuoti solidžius pinigėlius. Kaip pavyzdys galėtų būti trisluoksnis mūras. Čia tik reikia pridurti, kad pasyvaus namo institutas tokios sienos nepripažysta kaip pasyvaus namo sertifikuoto mazgo, o mūsų stebėjimai rodo, kad nieko blogo nėra. Faktinės išlaidos energijai atitinka A+ energetinę klasę. Jūs pamatote, kad šiltinimas prigludo prie sienos su broku. Tokį nemalonumą pamatysim tik žiemą su termovizijos pagelba. Ir kas tuomet? Visą sieną apdailinio mūro ar dalį rekonstruosit - bus darbas ne užu bonkę "karčiosios". Stebėti ir sekti procesus reikia pačioje statybos eigoje. Tuomet visos statybinės šiltinimo medžiagos "dirbs" kaip joms priklauso. Bėje teisingas sprendimas, dėl šiltinimo medžiagų, gali būti priimtas tik po to kai yra žinios apie šiltinimo medžiagų pataisos koeficientus. Tada viską sudėjus ir spręsti apie tą geriausią medžiagą yra lengviau. Kaip sakęs Konfucijus-nemaišykite žinių su įsitikinimais.

Ginčai ir šioje vietoje forumuose burbulus leidžia, naujesnis vartotojas džiaugdamasis savo pasirinkimu visiems papasakoja savo požiūrį... Gerai jei nenuklystama į tolimas "pievas" ir realiai analizuojama visų medžiagų savybės. Nuotrauka, kairėje pusėje, tikriausiai bus geriausia laiko patikrinta siena. Dar seniau buvusi ir gryno akmens (riedulio) siena. Gaminys standartizuotas pačios gamtos motulės, bet ne taip lengvai apdorojama materija, o ir meistrą gerą surast bus sunkoka. Medis skirtas atskiro straipsnio. Pagal ekoligiškumą ir šilumos kaupimo gebėjimą lenkia medis betoną, o ir plytą solidžiai. Po plytos, dėl jos tvirtumo ir atsparumo ugniai, medis būtų labai solidi atsvara ir šaunus pasirinkimas. Storą medžio sieną ne taip lengva uždegt. Kiekviena siena turi savo silpnas ir stiprias vietas. Kiekvienas sprendimas turės savo kainą, reikalaus konstruktoriaus žvilgsnio ir technologo požiūrio. Suraskit sieną kuri būtų jums miela akiai ir rankai, o tuo pačiu ir sielai. Ateikite pas mus į mokymus ir pasistengsime pakalbėti drauge apie biudžetinius klausimus, ekonominius niuansus.

Mikroklimatas yra specifinė sąvoka pastatų patalpose. Specialiai, puslapio lankytojams, siūlome susipažinti su eile duomenų ar parametrų, kurie susiję su šiuo žodžiu. Labai nemažai gamintojų šį žodį naudoja reklaminiuose bukletuose kaip savų medžiagų išskirtinį privalumą - patalpose su mūsų medžiaga bus geras mikroklimatas. Bet pats mirkroklimatas priklauso ir nuo metų laikų ir nuo patalpose vykdomos veiklos pobūdžio ir nuo eilės faktorių, su kuriais ir norime supažindinti skaitytoja žemiau esančioje informacijoje. Tikimės, kad informacija bus jums naudinga ir savišvieta dar niekada nebuvo užsakovo priešas, o statant pasyvų namą kruopščiai ir atidžiai, pravers taip pat. Be žemiau nurodytų temperatūrinių ir drėgmės normų reikėtų papildomai vertinti jūsų patalpų ar erdvės mikroklimato tokias dedamasias kaip:

1. Veiklos pobūdis,

2.  Amžius ir sveikata,

3. Žmonių, patenkintų šilumine aplinka dalis,

4. Kiek laiko patalpos oro parametrai atitinka norminius reikalavimus,

5. Numatomasis vidutinis šiluminio komforto įvertinimas,

6. Oro kokybės higienos normos, kenksmingų medžiagų, perteklinės šilumos ir drėgmės išsiskirstymas patalpose,

7. Ekonominis komfortinio mikroklimato efektyvumas.

Kiekvienas iš šių punktų aukščiau yra labai plačios temos. Ateityje bandysime jas turmpai reziumuoti skyriuje rekuperacija arba vėdinimas. Esminė mintis - viena ar kita statybinė medžiaga negali užtikrinti mikroklimato jūsų pasyviame name. Pasiklausius vieno ar kito pardavėjo, jums gali susidaryti įspūdis, kad nusipirkus jų siūlomą medžiagą mikroklimatas jau savaime pasidarys ir daugiau nieko nebereikia. Mikroklimatui užtikrinti yra visas sprendimų kompleksas atsižvelgiant į mases faktorių.

LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 42: 2009 „GYVENAMŲJŲ IR VISUOMENINIŲ PASTATŲ
PATALPŲ MIKROKLIMATAS“

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Ši higienos norma nustato mikroklimato parametrus gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpose bei bendruosius mikroklimato parametrų matavimo ir kontrolės reikalavimus.
2. Ši higienos norma taikoma naudojant pastatus ir privaloma asmenims, projektuojantiems, statantiems, rekonstruojantiems, kapitališkai remontuojantiems pastatus, kuriuose įrengiamos gyvenamosios ir visuomeninės paskirties patalpos, taip pat šilumos tiekėjams, pastatų šildymo sistemų prižiūrėtojams (eksploatuotojams) ir kontroliuojančioms institucijoms.
3. Ši higienos norma nustato reikalavimus visuomeninėms patalpoms, kurios skirtos lankytojams, išskyrus tas lankytojams skirtas visuomenines patalpas, kuriose dėl naudojamų technologinių reikalavimų ir specifinės veiklos nėra galimybės užtikrinti šioje higienos normoje nustatytų mikroklimato parametrų.
4 Ši higienos norma nenustato darbo aplinkos mikroklimato parametrų, jų verčių ir bendrųjų matavimo reikalavimų.
5. Kitose higienos normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymais, gali būti nustatytos specialiosios tam tikrų patalpų mikroklimato parametrų ribinės vertės, tokiais atvejais būtina vadovautis jomis.

II. SĄVOKOS IR APIBRĖŽIMAI

Šioje higienos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžimai:
gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas – patalpų oro temperatūros, temperatūrų skirtumo, santykinės oro drėgmės, oro judėjimo greičio derinys;
mikroklimato parametrų ribinės vertės – optimalios mikroklimato parametrų vertės, kurioms esant aplinkoje, nėra neigiamo poveikio sveikatai;
žemiausia ir aukščiausia leistinoji temperatūra – atitinkamai apatinė ir viršutinė normuojamo temperatūrų intervalo riba;
šaltasis metų laikotarpis – metų laikotarpis, kuriuo lauko oro vidutinė paros temperatūra yra ne aukštesnė kaip plius 10oC. Ji nustatoma pagal trijų parų iš eilės lauko oro vidutinę paros temperatūrą;
šiltasis metų laikotarpis – metų laikotarpis, kuriuo lauko oro vidutinė paros temperatūra yra aukštesnė negu plius 10oC. Ji nustatoma pagal trijų parų iš eilės lauko oro vidutinę paros temperatūrą;
kambariai – patalpos, apribotos perdangomis ir sienomis, tenkinančios gyvenamosioms patalpoms nustatytus higienos reikalavimus; kambariams priskiriami miegamieji, valgomieji, svetainės, gyvenamieji kambariai, virtuvės ir kitos gyventi tinkančios šiltos patalpos;
daugiabutis namas – trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas;
bendrojo naudojimo patalpos – pastato patalpos, skirtos naudotis visiems ar keliems pastato savininkams arba naudotojams; bendrojo naudojimo patalpoms priskiriami koridoriai, rūsiai, laiptinės, sandėliai ir kitos patalpos pastatuose;
buto pagalbinės patalpos – visos buto patalpos, išskyrus kambarius;
gyvenamosios patalpos – bute įrengti kambariai, taip pat atskiri kambariai, įrengti gyvenamuosiuose ir negyvenamuosiuose pastatuose (namuose);
lankytojams skirtos visuomeninės patalpos – pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus (Žin., 2002, Nr. 41-1539) viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, gydymo, poilsio, sporto ar religinės paskirties patalpos, skirtos lankytojams, išskyrus tas patalpas, kuriose dėl naudojamų technologijų reikalavimų ir specifinės veiklos nėra galimybės užtikrinti normuojamų mikroklimato parametrų.

III. MIKROKLIMATO PARAMETRŲ RIBINĖS VERTĖS

6. Gyvenamųjų patalpų ir lankytojams skirtų visuomeninių patalpų mikroklimato parametrai yra šie: oro temperatūra, temperatūrų skirtumas, santykinė oro drėgmė ir oro judėjimo greitis.
7. Gyvenamųjų patalpų ir lankytojams skirtų visuomeninių patalpų mikroklimato parametrų ribinės vertės pateikiamos šios higienos normos 1 lentelėje.
8. Buto pagalbinių ir gyvenamųjų pastatų bendrojo naudojimo patalpų temperatūrų ribinės vertės šaltuoju metų laikotarpiu pateikiamos šios higienos normos 2 lentelėje.

9. 1 lentelėje gyvenamųjų patalpų ir lankytojams skirtų visuomeninių patalpų šaltuoju metų laikotarpiu nustatytos oro temperatūros ribinės vertės netaikomos visuomeninėms pastatų patalpoms, kuriose lankytojai būna apsirengę lauko drabužiais. Šiose patalpose oro temperatūra turi būti 14–16oC.

10. Vertinant daugiabučių gyvenamųjų namų gyvenamųjų patalpų mikroklimatą, laikoma, kad mikroklimato parametrai pastatų patalpose užtikrinti, jei jie išmatuoti patalpose, kurios nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti yra nepertvarkytos (neapšiltintos sienos iš vidaus, neatlikti šildymo sistemos pertvarkymo darbai ir kiti darbai, gerinantys patalpų šiluminę aplinką), ir atitinka šios higienos normos reikalavimus.

IV. BENDRIEJI MIKROKLIMATO PARAMETRŲ MATAVIMO REIKALAVIMAI

11. Oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir oro judėjimo greitis matuojami teisės aktų nustatyta tvarka metrologiškai patikrintais termometrais, psichrometrais, anemometrais, katatermometrais ir kitais matavimo prietaisais.
12. Oro temperatūra, oro judėjimo greitis ir santykinė oro drėgmė matuojami 0,1 m, 1,1 m aukštyje nuo grindų patalpos viduryje 0,5 m atstumu nuo sienų ir langų. Oro temperatūra, oro judėjimo greitis ir santykinė oro drėgmė visuose matavimo taškuose turi atitikti šios higienos normos lentelėse pateiktus dydžius.
13. Patalpos oro temperatūros matavimo paklaida ne daugiau kaip +/- 0,2oC.
14. Santykinės oro drėgmės matavimo paklaida ne daugiau kaip +/- 0,5 %.
15. Oro judėjimo greičio matavimo paklaida ne daugiau kaip +/- 0,1 m/s.“

Straipsni pildomas...

Jei www lankytojams galėjo pasirodyti, kad puslapis bus maža egocentrizmo apraiška interneto platybėse su minties kryptimi - kaip puslapio autorius namą statė ir visiems parodyti norėjo, tai neteisinga mintis. Parodyti tikrai yra ką, bet vien tai yra banalu - tokių puslapių jau yra ir žmonės tikrai šaunuoliai nebijo eksperimentų bei naujovių. Profesionalai visus entuziastus gali vadinti kaip nori, bet iš pačių pasyvių namų istorijos vaizdelis yra visai kitoks. Pasyvių namų atsiradimas, daugelyje Europos šalių, pradžioje rėmėsi ne masine statyba, ne dėl direktyvų ar įstatymų atsiradimo, o skatino elementarus smalsumas ir inovacijų siekimas. Dabar kuomet juridiniai dalykai ES apibrėžti ir aišku kuomet tas pasyvus namas stovės net Lietuvoje, tema pavadinimu pasyvaus namo statyba pasidarė įdomi ir verslui. Nors puslapis kurtas iš idėjos ir pagaliau jiems - tiems paprastiems ir besirūpinantiems savo pirmu namu, be stebuklingų žodžių.

Pasirinkimas puslapio domeno pasyvusnamas.info tikrai nėra atsitiktinis. Turint patirtį kuriant www svetaines ir paskutinius 15 metų užsiimant informacijos analize ir sisteminimu kompiuteriniuose tinkluose, pradėjus statyti projekte vaizduojamą moliūgo namelį buvo susidurta su statybinių žinių poreikiu. Oj - kad visko vienoje vietoje surasti problematika, gal blogai ieškota. Nebus įmanoma ir šiame puslapyje padaryti aprašo po devizu "viskas vienoje vietoje". Esminė puslapio mintis yra parodyti eiliniam interesantui statybos principus, logiką arba, puslapio autoriui priimtinesne kalba, algoritmą veiksmų sekos, kuri nesiskirs jei statysite mūrinį, karkasinį, medinį ar šiaudinį namą.

Kaimyno žodis ir saugios kaimynystės principai labai sveikintinas dalykas, bet tik per porą metų ir darbų kainos keičiasi ir medžiagos su transportu vis ne pigyn. 

Panagrinėjus, tą panašų projektą, pasirodo, kad kvadratūra skirias vos ne 30 %, stogo konstrukcijos tik nežymiai panašios. Galutinai pasimato, kad to panašumo lik ir būtų, bet susidaryt kainų vaizdo ir kaip ta namo statyba atrodys stipriai keblu. O pagaliau ir mūsų projekto kaina jums nieko nepasakys informatyvaus, kad pasiruoštumėte savam. Dėl nenoro klaidinti puslapyje bus minima kiek galima mažiau tikslių kainų - labai nedėkingas reikalas ir net beprasmis.

5. Mūrinio namo statyba truks metus ir pradėjus ankstyvą pavasarį jau galėsime Senį Šaltį pasitikti prie eglutės.

Jei turite neribotą finansavimą - misija įmanoma, bet jei jūs jau ieškote informacijos internete, vadinasi vieną kitą litą norėtumėte išleisti ekonomiškiau. Nepagalvokite nieko blogo, taupumas ir skūpumas yra skirtingi dalykai, o ir gyvenimo prasmė tikrai ne tuose pinigų kiekiuose. Pagaliau statybose kartais smegenų " pakratymas" yra žymiai vertingesnis nei stora piniginė. Bet kokybiškai pasyvų namą, mūro konstrukcijos, pastatyti per vieną statybų sezoną gali nepavykti dėl orų,  kruopštumo reikalavimų, kito žmogiško faktoriaus. Paskirkite bent jau porą statybinių sezonų savo pasyviam namui. Skubos darbą velnias veja galioja ir statybose. Ir vyksta ta skuba statybose kaip niekur kitur.

6. Pasyvaus namo statyba atsiperka per 3-5 metus.

Žiūrint ką su kuo lyginti. Mums taip gražiai ši iliuzija neatrodė niekados, o po skaičiavimų faktinių tik pasitvirtino viskas iki galo akivaizdžiai. Palyginus mūsų pasyvaus namo sąmatą projekto su analogišku, bet ne pasyviu namu, mums ir www skaitytojams gavosi apie 18-22 metų. Bet tai taip pat nėra blogai, kodėl tai teoriškai turėtų visus tenkinti ne - šio straipsnio tema. Pasyvaus namo sprendimai lyginant su 2003-2013 metų statybos reikalavimais skiriasi pagal sumas. Nors 2005-2008 metų burbulo kainos buvo aukštos dėl paklausos, dabar namo statyba pabrangsta dėl pasyvaus namo technologinių sprendimų. Burbulas sprogo, o namo statyba su A++ energetinės klasės reikalavimais lieka visam namo eksploatacijos laikui. Nors prekyba vis tiek sugalvos dar kažką naujo - nestovės ir pasyvių namų technologija vieotje, nulinės energijos ir pliusinės energijos namai jau lipa ant kulnų pasyviai namo statybai.

Patsai straipsnis pildomas su kiekvienu nauju projektu. Bet labai siūlytumėm atsakyti sau į klausimą iki namo statybų - kodėl Jums reikia namo, o po to jau visos kitos mintys kaip tą pasyvų namą statyti ir kur tie pinigai dedasi.  Pasyvių namų puslapiuose visuomet nurodoma, kad lyginant su paprastu būstu, pasyvaus namo statyba kainuos tik 10-15% brangiau. Visai neseniai (2015) atsiskleidė internete mintis iki galo - lyginta B ir A energetinės klasės, bet ne C ir A ar A+. C energetinė klasė buvo statoma nuo 2003 iki 2013 metų, o B energetinė klasė tik 2014-2015 metukai. Todėl mūsų skaičiavimai 2013 pradžioje, kuomet atsiradęs buvo šis straipsnis, buvo sąžiningas ir be jokios marketinginės apgaulės. Įvairiuose grafikuose pastebimi palyginimai tarp standartinis namas ir pasyvus namas. Kas tas standartinis namas palyginime, kokia komplektacija medžiagose stardartinio namo ir lyginamo pasyvaus namo? Mes žemiau pabandėme sukurti lentelę su skirtumais tarp energetinių klasių, nors nuo 2018 metų tai jau ne lyginamoji lentelė, bet dešinėje duomenys kaip standartas, o kairėje duomenys kaip istorija.

Bandom iš praktikos pateikti įdomesnius skaičius kuriose vietose akivaizdžiai kainos skyrėsi arba aktualios iš principo. Tikriausiai tai bus pirmas detalesnis palyginimas visoje www erdvėje tarp pasyvaus ir istorinės C energetinės klasės namo. Tokių namo projekto dalių, kaip gręžnys, geologiniai tyrimai ar gipsinės lubos nebus pateikti, nes visa tai yra reikalingi statant bet kurį namą. Lyginta buvo analogiška konstrukcija, nes analizuoti skirtingas sąmatas būtų nelogiška. Žemiau pateikta informaciaja yra pastoviai tikslinama. Pasyvus namas gavosi brangiau. Jūs dar tikitės, kad visos technologijos skirtos palengvinti bei atpiginti gyvenimo kaštus? Šypsokitės iki ausų, nes pasaulis paremtas pelno pagrindais tikrai altruistiniais produktais neužsiims. Žodžiu, tiesa kažkur per vidurį su tuo mažu pabrangimu. Stebuklingai mažas (10-15%) pabrangimas yra mitas. Kad du kartus statyba pabrangsta yra taip pat netiesa. Pateiktas palyginimas yra iš informacijos atsiradusios per 2012-2015 metus. Tik dabar, 2015-2016 metais, turint daugumą išlaidų, paaiškėjo pasyvaus namo ekonominė nauda žymiai tiksliau. Ir nepamirškite, kad darbai ir medžiagos vidutiniškai brangsta apie 5% per metus ir vadinasi tai infliacija. Neteko stebėti nei vienos pozicijos korekcijas žemyn per paskutinius 5 metus. Sakė valdžia, kad kainos litais ir eurais bus vienodos - nors vienas pažadas artėja prie teisybės. Kaip pvz. 2014-2015 metais gipso kartono montavimas (dvigubu karkasu) buvo apie 20 litų, dabar jau 11 eurų išgirst gali žmogus drąsiai. Dar keli meteliai ir susilygins tie litai su eurais.

Lietuva kontrastų šalis, arba paprasčiau kalbant - sveiki šiauriečiai! Taip, taip, kad ir koksai žalias mūsų krašas, iš žemiau pateiktos informacijos, vidurio Europa ar pietiečiais, nepaisant Lietuvos kaip geografinio centro, vadintis būtų didelė iliuzija. Turime net tris atšiaurumo zonas, pagal lentelę galima pastebėti temperatūrinius zonų skirtumus. Galima teigti, kad rytinė dalis savo atšiaurumo zona prilygsta Suomijos ir Švedijos šiaurinėms dalims. Todėl viename iš informacinių biletenių pasyvaus instituto Vokietijoje radome net aprašymą kamino reikalavimų, kuriame nurodyta, jok tai šalto klimato zonoms skirta informacija. Nenuostabu, kad "kamino" arba papildomo šilumos šaltinio pasyviam name poreikis Vokietijoje ir Lietuvoje yra skirtingas. Jei vadovautis šiuo pateiktu žemėlapiu - Lietuvoje turime 4 zoną kuri yra beveik šalčiausia dabartinės ES teritorijoje. Dalyje internetinių resursų minima, kad Lietuva yra tarp 5-6 atšiaurumo zonos. Pateiktoje temperatūrų lentelėje nurodytos žemiausios zonos temperatūros. Nepaslaptis, jok Lietuvoje šaltukas perkopia minus 30-32 laipsnių padalą, nors tai ir nėra pakankamai dažnas ir ilgai užtrunkantis šaltukas. Visdėlto prancūžisku, aglišku ar net vakarinės Vokietijos klimatu Lietuva pasigirti negali. 

 Kaip belauktumėme vasaros ir saulutės šilumos reikia prisiminti senolių senas geras mintis - Lietuvoje vasarėlė nuo Joninių iki Oninių ( 06.24-07.26). Nors pati aktyviausia saulė ir gegužės-birželio mėnesiais, bet nevisuomet visos taisyklės ir senolių pasitivirtina. Liepos mėnesio 10 dieną stipriai palijus (septyni miegantys broliai) lietus gali tęstis nuo 7 dienų iki septynių savaičių. Ši taisyklė labai dažnai pasitvirtina. 2013 metais buvo nuostabiai giedra diena ir visa likusi vasaros dalis buvo šauni visiems darbams. Bet 2012 metų liepos 10 diena buvo lietinga ir lietutis darbavosi ne vieną savaitę. Kas pastaraisiais metais pradėjo mūsų krašte džiuginti, tai labai nuostabūs rudenio orai ( rugsėjis-spalis). Tarytum gamta kompensuoja visą lietingos vasaros skolą. Taip buvo 2012 metais.

Tikimės per eilę metų pademonstruoti temperatūrų skirtumus, pagal skirtingas atšiaurumo zonas, mūsų sostinės Vilniaus ir vieno miesto Vokietijoje pavadinimu Kempten. Kempten randasi Vokietijos pietinėje dalyje ir yra 6 atšiaurumo zonoje, kaip ir beje visas mūsų artimesnis kaimynas - Lenkija. Kam bus įdomų tikrai susirasite šį miestą žemėlapyje. 

 Dabar reikėtų pateikti ir elementarų Suomų žemėlapį, kuriame nurodyti pasyvaus namo energijos suvartojimo skirtumai pagal klimato zonas. Šis žemėlapis geriausiai iliustruoja mūsų šalies energijos poreikį pasyviems namams, nes dvi iš trijų zonų yra mūsų krašte Suomiškos, o viena Vokiška. Mūsų kraštas būdamas Europos centre sugeba turėti net tris skirtingas atšiaurumo zonas.

Suomijos teritorijoje taikomas standartas šilumos poreikiui pasyviam name.

Susidarė įspūdis, kad dauguma internetinių puslapių apie pasyvius namus taip nuosekliai nukopijavo Vokietijos standartą Lietuvai, nepastebėję, kad jisai tinka geriausiu atveju Klaipėdos arba pajūrio regionui.  10 kW/m2 paklaida, skaičiuojant pasyvaus namo energetines sąnaudas yra labai nemažas dydis. O juk pasyvaus namo skaičiavimai turi būti kiek galima tikslesni. Jūs galite bandyti pasiekti ir 10 kW/m2. metinių sąnaudų namo šildymui ir vėsinmui, bet kokia spredimų kaina ir ar ji ekonomiškai pasiteisina?

Realybė su pasyviais namais Lietuvoje yra kiek kitokia. Aukščiau pabandėm parodyti galeriją, kuri suformuota iš pagrindinių mūsų šalies tinklalapių orui ( meteo.lt ir gismeteo.lt). Kuomet -20 lauke naktį, o arčiau vandens telkinio pamatysite ir visus -26/-30, sąnaudos 10 kw/m2 tam mėnesiui tikrai negresia. Nors visi skaičiavimai, kilovatai į kvadratinį metrą, yra metų ciklui, o ne kažkuriam mėnesiui, bet kiek stebim savo pilotinį projektą... Vidutiniškai 20-25 kilovatus į metrą sezonui pasiekti galima, nors paveikslėlis viršuje švedo sako, kad ir 30 kW nebus didelis griekas. Aplamai visi suvartojami kilovatai yra labai individualus reikalas kiekvienai šaliai. Vokietis gali pasakoti apie mažesnę energijos vartojimo filosofiją, nes polistirolo žaliavą gamina, norvegas gi gali teigti, kad jam elektra šildytis ekonomiškai pagrysčiau, suomis atominę jėgainę turi, rusas bus įsitikinęs, kad šiltint statinio visao nereikia, nes malkų ir dujų pas jį į valias... Visuose šituose kilovatuose, energetinėse klasėse slypi ne toksai ir mažas politikos bei ekonominių interesų ausys bei kojos. Teoriškai - politika ekonomikos tarnaitė, praktiškai - ekonomika vis dažniau tampa politikos įkaite. Lietuvoje nueita copy/paste keliu iš Europos sąjungos direktyvų 1:1, bet mes ir konstituciją pirmi priėmėm Europos sąjungos net dorai neskaitę. Vis tas lietuvis pirmas į dilgeles....

Skubiai pataisėm, palyginom keliose lentelėse naujo ir seno reglamento skaičius. Nuo 2019 metų vasario pirmos dienos atsirado korekcijos statinių suvartojamai energijai, techninei specifikacijai. Tad atsiradūs naujai informacijai, buvo prasminga pakoreguoti žemiau esančia informaciją. Pastatų energetiniu efektyvumu pradėta rūpintis Lietuvoje ne taip ir seniai. Statinių atitvarų šilumos laidumas, pagal kurį statiniai priduodami ekspluotacijai, atsirado apie 2003 metus. Gaila, kad pastatai statyti statybų pakilimo metu 2005-2008 metais,išleidžiant apie 5-7 milijardus eurų, nebuvo orentuoti į mažų energetinių sąnaudų namus. Bent jau koks KTU ar VGTU būtų parengęs kaštų-naudos analizės sąvadus. Nustatyta būtų, kokia sąnauda "gyvena" C ar B bei A energetinė klasė, kiek investicijos, atsiperkamumo ir žmogus sprendžia savarankiškai kur gyvent. Bet 2005-2009 metais reikėjo statyti daug, greitai ir visiems. Bankai siūlė vis didesnes ir geresnes paskolas su labai ilgu atidavimo terminu - net iki 40-ies metų. Po įstojimo į ES atrodė dangus atsiverė ir pasipylė daugaus mana. Per tuos kelis išlaidavimo metus susiformavo jausmas, kad pati euforija tęsis amžinai. Bet tik 2019 pasirodo vasarį-kovą straipsniai, kad buvome melžiamos karvės pabaltijo valstybės iš bankų pusės, pačios energetinės strategijos gairės tik iš Briuselio ir savos galvos mums nebereikia jokiu suprantamu būdu. Kas įdomiausia, kad vokiško pasyvaus namo jau nepatempiam, nes nuo 2019 vasario pirmos dienos B-A++ energetinių klasių duomenys pakoreguoti link didesnių sąnaudų. Apie jas žemiau ir tik  tiek kiek liečia gyvenamasias paprasto žmogaus namo aktualijas.

Pabandysim pažvelgti į tai, o kas gi pasikeitė nuo 2019 vasario 1 energetinėse klasėse Lietuvos žemelėje. Patsai reglamentas yra čia, o kaip buvo galite rasti šioje nuorodoje. Dabar gi autoriaus nuomonė - o kodėl čia taip koreguojami visi šie parametra. Kiek iš stebėjimo, praktikos ir ką spaudoj perskaitai susidarė sekantis minčių komplektas.

Pirmoji mintis - perspektyvoje kylant ir efektyvėjant pastatams mažėja rinka parduoti pačiai energijai. Tikėtina šilimuninkų ausys turėjo atsirasti "stačios ir ilgos". Juk pagalvokite kaip kito energijos sąvado korekcija. Skaičiuota per mūsų pilotinį projektą. Jei senasis reglamentas reikalavo iš mūsų A++ energijos klasei 130 kvadratinių metrų grindų plotui 29,98 kWh/m2 per metus, tai jau naujas 67,62 kWh/m2. Pagrindinės statybos aplink didžiuosius miestus ir atsivertus šilumos asociacijos puslapį gali perskaityti, kad pastarieji naudoja atsinaujinančius šaltinius energijai gaminti ir todėl yra prioritetiniai. Tekstas tokios informacijos yra šioje nuorodoje. Bet jei energijos poreikis mažės, renovacija pakoreguos daugiabučių apetitus? Visą laiką buvo įdomus klausimas pačiam autoriui - kaip tie šilumininko ūkiai bandys gintis nuo rinkos susitraukimo? Panašu, kad kažkiek to mažėjimo pristabdymas šiai grupei tikrai naudingas.

Vienas iš efektyviausių būdų pamatyti šilumos nuostolius ir pagal juos spręsti pastato energetinius nuoslių taškus yra temovizija. Atliekame termoviziją, patariame kiekvienu atveju kaip spręsti problemas, parodomi statinio trūkumai leidžia ir kvalifikuotai taisyti broką ir vertinti statinio būklę prieš įsigijant nekilnojamą turtą. Plačiau straipsniuose termovizija, termovizijos galerija, termovizorius. Bene linksmiausia ir įdomiausia galerija termonuotraukų gavosi termovizija-krosnis - joje galesite pamatyti linksmiausias ir spalvingiausias nuotraukas kurias yra tekę atlikti su termovizoriumi. Tel. pasiteiravimui 868650968, arba rašykite elektroniniu paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.. Paslaugos nebrangios, o nauda akivaizdi kiekvieno akiai.

Antra mintis - statybininkas turėjo vargo dėl senojo reglamento stipriai. Projektuose reikalinga buvo skaičiuoti šalčio tiltelius nuo A energetinės klasės, o tai sąnaudos. Po to jau reikia ir laikytis tokio darbo projekto, o ten kruopštumo reikia. O kaip tu jo gausi jei tai išvažiavo geresni, liko tingesni, pelno reik tokio paties, o bankai nefinansuoja daugiau kvadratinio metro pinigais kintant toms energetinėms klasėms. Bėje kalbantis su bankais jau seniai aišku - nerūpi jiems tokios smulkmenos. Tai ir gavosi situacija, kuomet B energetinė klasė jau nemažam kiekiui statyboriaus garsiai nepatiko, bet A ir A+ tapo kosminiu laivu nematytos bei neregėtos aukštumos. Sėkmingai išbrauktas šalčio tiltelio skaičiavimas A+ energetinei klasei, sumažėjo, kaip supratot iš pirmos minties, atitvarom šiluminiai laidumo koeficientai. Liko tik sandarumo tyrimas. Bandoma išlaikyti lengviau projektuojamą bei greičiau surenkamą statinį. Nesuranda tas lietuvis auksinio viduriuko šiai dienai. Apie ką mes čia? Sandarus gali būti ir palapinių kvartalas pastatytas kur nors priemestyje, bet šilumos tiltelių bei atitvarų laidumas tiesiogiai įtakoja pastato energetinėms sąnaudoms. Sandarumas yra tik dalis statinio energetinio efektyvumo.

Trečia mintis susijusi su priverstiniu vėdinimu. Nuo pat pradžių senojo reglamento buvo aišku, kad A++ klasei pasiekti 90% bus labai sudėtinga arba beveik neįmanoma mūsų klimato sąlygomis. Tokios šilumos atgavimo galimbės yra pas plokštelinius rekuperatorius, bet mūsų sąlygomis jie negali veikti efektyviai žiemos salygomis. Iki +5 viskas tvarkoj, bet pas mus ir -5 bei -10 gali būti, o tai jau su efektyvumu plokšteliniame niekaip nedraugauja. Todėl nauja efektyvumo klasė atsiradusi rekuperatiuose nėra labai keista. Tuo labiau mūsų krašte efektyviausi rotoriniai rekuperatoriai, o jie maksimaliai ir pasiekia energijos gražinamą apie 80-85% priklausomai nuo oro srautų.

 Reziume iš www.pasyvusnamas.info  sekanti su tom energetinėm "patobulintom" klasėm - A++ nukrito iki A+ ir taip su kitom šalia esančiom raidelėm. Statybininkam per sudėtingas senas reglamentas tapęs, energetikam reikia parduoti daugiau šilumos, priverstinis vėdinimas mūsų šalyje taip pat turi savo logiškas fizikos ribas. Tai ir pakoregavo. Dar kažikiek keista, kad korekcijos atsirado ir B energetinei klasei, nors teoriškai pas mus tokia nei projektuojama, nei statoma dabartiniu metu. Tikriausiai dideli statytojai nesusitvarkė net su B energetinės klasės reikalavimais, nes būtų labai keista, jei dėl eilinio privataus statytojo būtų susirūpinta tuo reikalvimų rinkiniu ir dar jau nebestatomai energetinei klasei.  Kiek tam žmogui bus naudos - parodys laikas. Bet jausmas toksai, kad pagrindiniai interesai galutinio vartotojo yra paskutinėje vietoje.

Dėl renovacijos esamų pastatų, žiūrint į šią programą pro pasyvaus namo koncepciją - ji taip pat jau yra pasenusi. Kodėl negalima būtų priderinti įmanomus sprendimus ir atitvarų šiltinimą iš pasyvių namų koncepcijos? Renovuojant, pagal esamus reikalavimus daugiabučius, bus sutaupyta šilumos energija, bet ar be sandarumo problemų renovuojant pastatus bus lygegriačiai sprendžiamos ir priverstinės ventiliacijos problemos išlieka didelis klausimas. Be to centralizuoto šildymo atveju reikia atkreipti dėmesį ne tik į pastatų energetinį efektyvumą, bet ir į šilumos tiekimo trąsų būklę, nes pavasaris pirmas matomas šiluminių trąsų vietose. Ar po masinės renovacijos neatsiras abonentiniai mokesčiai centralizuotam šildymui skirti kompensuoti neefektyvų šildymo ūkį? Gyvatuko ir vandens abonementinis mokestis jau yra...

Lietuvoje yra patvirtinta energetinės nerpiklausomybės strategija, bet kur planas kurį būtų galima matyti realiame gyvenime ? Arba planas yra, bet jo įgyvendinimas pastatų renovacijoje stringa bei vėluoja net pasenusių reikalavimų variante.

Europos parlamento direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energetinio naudingumo. Nauja redakcija.

Europos parlamento direktyva 2002/92/EB dėl pastatų energetinio naudingumo. Sena redakcija.

Kiekvienam vaisiui savas laikas. Prieš pradedant planuoti namo arba mažų energetinių sąnaudų namo statybas turėtumėte atsakyti sau į klausimą – kodėl jums to reikia ?  Pabandysime pateikti kiek galima daugiau argumentų „už ir prieš“.  Be iliuzijų ir pagražinimų apie tai su kuo turėsite susidurti.

Privatumas ir mažai kaimynų – viskas priklauso nuo sklypo dydžio ir kvartalo tankumo. Sklypai kurie yra nuo 6 arų iki 10 arų pavadinti  privačios erdvės sala būtų sunku.  Kepamas kepsnys , vakare garsesnė muzika,  masyvesni remonto bei statybos darbai  neliks nepastebėti ar neišgirsti.
Sklypas nuo 30-50 arų ir turint kaimynus bent jau už 50-100 metrų – jau panašiau būtų į privatumo sąvoką. Tokių sklypų nėra daug – nepopuliaru arba brangu. Komunikacijos kainuoja nemažas lėšas ir jas taupant yra gyvenamieji namų masyvai sutankinami. Situacija panaši daugelyje šalių. Sąlyginai analogiška situacija su interneto pardavimu. Greitis nurodomas sutartyje su prierašu apie linijos sutankinimą.  Kažkas panašaus ir su mūsų gyvenamosios vietos komunikacijomis. Miestuose daugiabučiai yra dėl ekonomijos statomi, ne dėl žmonių komforto.

Jūs turėsite savo žemės plotą aplink namą. Gražios aplinkos kaina taip pat yra prie jūsų žemės sklypo.  Savos aplinkos tvarkymui reikia turėti arba lėšų arba šiek tiek lėšų ir laisvo laiko šiam plotui sutvarkyti. Vasarą – žolė, rudenį-lapai, žiemą –sniegas. Kiemsargių jūsų sklype dažnu atveju nebus.  

Jūsų namas saugesnis nei butas. Jei  pažvelgti į saugumo aspektus name ar bute – sąlyginai panašūs ir privalumai ir trūkumai, nes savigynos teisinė bazė savame sklype yra ganėtinai ribota bei aptaki, o savigyna savo bute ar name yra identiška pagal galimybes.  Mūsų šalyje yra labai daug išlygų kuomet savigynos priemonės gali būti panaudotos nuosavo namo sklype. Kaip pvz. galima iliustruoti situaciją, kuomet į jūsų aptvertą sklypą per aptvarą perlipa asmuo būdamas akivaizdžiai negeranoriškos nuotaikos. Panaudoti savigynai turimo ginklo jūs dar negalite, nebent šitoje situacijoje pultų jūsų šuo. Bet jei tas patsai asmuo įeitų per atrakintus vartelius į jūsų teritoriją ir būtų šuns sukandžiotas, kaip bebūtų keista,  atsakyti reikėtų jums. Policijai būtų aiškinama, kad žmogus pasiklydo, užėjo o jį sužalojo. Jūsų sklypo saugumas yra labai „ slidus reikalas“ . Užpuolimo atveju name ir bute savigynos galimybės yra analogiškos.

Didesnis namo plotas nei daugiabutyje. Dažnai namo privalumas yra akcentuojamas kaip didesnis įmanomas plotas. Ar tikrai jums reikia namo dėl didesnio ploto? Mažų energetinių sąnaudų namai nestatomi didesni nei 150 kvadratinių metrų gyvenamojo ploto. Tenka matyti projektų ir 80-120 kvadratinių metrų. Tokio dydžio plotą galima surasti ir bute. Statyti namą 200-350 kvadratinių metrų, kuomet vienam žmogui  šeimoje pakankamai komfortiškai jaučiasi  ir 30 kvadratiniuose metruose?  Ir kiek dabar Lietuvoje šeimų turinčių 6-8 asmenis ir planuojančių statyti namus?

Gyvenimas ir laisvailaikis name ir aplink namą. Mėgstantiems žemės darbus nuosava namo teritorija gali tapti nuostabiu laisvalaikio praleidimu ir poilsiu. Savas daržo kampelis, keletas obelų ir lysvė uogų, gal būt net keletas vištų ar pora avių esant laisvesniems aplinkiniams žemės dirvonams. Visos šeimos komunikacija dirbant yra galimybė šeimai susivienyti turint bendrą darbų kryptį.  Bet jei trys kartos jūsų šeimos jau yra gyvenę mieste – tai gali būti tik svajonė ir po pirmų sodininkystės ir daržininkystės metų bus viskas užsėta žolyte. Dažniausiai potraukis link smulkių žemės darbų atsiranda po 40 metų. Net posakis yra liaudies sukurtas – kuo arčiau senatvės, tuo labiau prie žemės traukia. Tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme yra tiesos šioje liaudies išmintyje.

Kur jūsų darbas? Jei turite galimybę dirbti iš namų nevažiuojant į darbovietę – nuosavas namas yra geras pasirinkimas. Jei namas ir užmiestyje reikėtų įvertinti šeimos kaštus važiuojant į darbus, vaikų darželius, mokyklas ir būrelius. Kiek tekdavo analizuoti situaciją išlaidų pasikeitimo tarp daugiabučio ir privataus namo - privataus namo šilumos ir komunalinių kaštų sumažėjimą  „suvalgydavo“ padidėję transporto kaštai į darbą.

Subjektyviai - kam patinka gyventi name? Namas yra žmonių kuriems patinka būti šeimininku, vertinantiems laisvę ir daugelį darbų aplinkui namą tvarkytis savarankiškai. Įsigyti namą tik tam reikalui, kad kartą per mėnesį atvažiavusiems draugams "pasitūsinti" klausant garsiai muziką – galima surasti ir pigesnių alternatyvų.Komunalinių paslaugų firmos, kaip daugiabučiuose, jūsų namui remonto poreikiui esant nebus, reikės rūpintis visais klausimais savarankiškai pradedant stogo remontu ir baigiant sniego valymu ne tik savo kieme, bet ir vietinės reikšmės keliuose. Klausimas visada išliks – kiek galite mokėti už savo laisvės ir privatumo erdvę? Teisės ir privalumai visuomet yrai šalia atsakomybės ir pareigų.

Kad kelelis nedulkėtų arba bendri rūpesčiai už kiemo tvoros. Už jūsų kiemo atsiranda plotai įvairiausio patrauklumo. Gal kaimynas ilgai šalimais negyvena, kelių namų bendruomenė turi vienintelį privažiavimo kelią ir panašūs smulkūs klausimai. Šioje rutinoje atsiranda daug papildomų klausimų šalia namo ir tai visiškai priešinga situacija nei butas mieste. Miestuose dažniausiai yra sutvarkyta visa infrastruktūra, todėl didesni statytojai mėgsta stambiuosne miestuose užsiimti nauja statyba. Individualūs namai ir jų šeimininkai pasistatę namus rajonuos susiduria su mase savarankiškų klausimų, o juos gali spręsti tik šauni ir vieninga kaiminystė. Renkantis sklypą labai svsrbu vertinti ne tik jo kainą, bet ir pagal galimybes aplinkinių namų tvarką. Pabandyti pasikalbėti su būsimais kaimynais ir ne tokia bloga mintis. Kodėl? Anksčiau ar vėliau jums reikės imtis bendrų klausimų, o tam reikės ir laiko bei sutarimo. Jei nebijote spręsti kelio remonto, išdžiuvusio medžio pjovimo, žiemą valytis ne tik savo kiemą nuo sniego, bet prižiūrėt šalia esantį bendrą kelią - rinkitės namą. Jei visa ši pastraipa jums yra didelės apimties galvosopis arba aplamai nesupratote kas parašyta - rinkitės butą mieste ir kuo arčiau centro, nes kuo arčiau kokia nors ambasada tuo bus gražiau.  

Reikalavimas apie 30 m³ / (h * asmuo)

šilumos atgavimo koeficientas h ³ 90%

{jcomments on}

Pasyvus namas

Tai pastatas, kuriame 20°C vidaus temperatūra gali būti pasiekta nenaudojant standartinių šildymo ir vėsinimo sistemų. Tokie pastatai yra vadinami "pasyviais", nes vyraujantys šilumos šaltiniai yra "pasyvūs" pvz.: saulės šiluma, šiluma skleidžiama žmonių ir prietaisų. Jei yra papildomas šilumos poreikis, jos galima gauti panaudojant  kontroliuojamą  ventiliacijos  sistemą  su  šilumos atgavimu.
Pasyviame name sunaudojama labai mažai energijos - vidurio Europos   sąlygomis   maždaug   15 -30  kWh/m2/metus.   Bendras pastato pirminės energijos sunaudojimas neturėtų viršyti 120   kWh/m2 per metus,   įskaitant   šildymą,   vėsinimą,   šilto vandens ir elektros sunaudojimą buityje.
Išskirtiniai pasyvaus namo konstrukcijos bruožai: kompaktiška forma ir gera izoliacija; orientacija į pietus ir šešėliavimo įvertinimas; geras   pastato   apvalkalo   sandarumas;   pasyvios   šviežio   oro sušildymo sistemos; labai efektyvus šilumosatgavimas iš išmetamo oro;  naudojamas šilumokaitis; vanduo  šildomas  panaudojant atsinaujinančius energijos šaltinius; naudojami energiją taupantys buitiniai prietaisai.
Pasyvaus namo dizainas yra holistinio planavimo ir įgyvendinimo rezultatas. Jis gali būti panaudotas projektuojant naujus pastatus arba atliekant esamų pastatų renovaciją.

Energijai neimlus namas

Energijai neimlus namas yra toks, kuris sunaudoja mažiau energijos nei įprastinis, tačiau daugiau nei pasyvus namas. Energijai neimliame pastate sunaudojama perpus mažiau energijos nei numatyta minimaliuose reikalavimuose.
Nėra visuotinio energijai neimlaus namo apibrėžimo, nes kiekvienoje šalyje nacionaliniai standartai yra skirtingi. Pavyzdžiui, Vokietijoje "energijai neimliais namais" vadinami tokie, kurių energijos suvartojimas šildymui per metus neviršija 50 kWh/m2.

Pastatas pasigaminantis energiją

Pastatas sau pasigaminantis energiją yra visiškai nepriklausomas nuo išorinio energijos tiekimo. Elektra ir šiluma yra pagaminama ir saugoma pastate panaudojant pvz.: mažas jėgaines ar aktyvias saulės energijos sistemas.

Pasyvus šildymas

Naudojant pasyvų šildymą, didžioji šilumos dalis gaunama iš vidinių šaltinių. Pvz.: šiluma skleidžiama žmonių, prietaisų, bei saulės spinduliuotė (šilumos prietaka pro langus).

Pasyvus vėsinimas

Pasyvaus vėsinimo sistemos sumažina šilumos pritekėjimą iš išorės I (pvz.: galima užstoti pastatą nuo tiesioginės saulės arba izoliuoti I sienas) arba pašalina nereikalinga šilumą iš pastato pvz.: naudojant I natūralią ventiliaciją.

Kontroliuojama ventiliacija su šilumos atgavimu

Ventiliacija yra būtina norint pakeisti panaudotą vidinį patalpų orą šviežiu oru iš išorės.
Per vamzdžių sistemą, panaudojant elektros motorų varomus ventiliatorius, išorės oras yra įtraukiamas į vidų. Tuomet oras filtruojamas ir keliauja į šilumos keitiklį, kur pašildomas iki norimos temperatūros ir keliauja į individualias erdves (pvz.: gyvenamuosius, miegamuosius kambarius, klases, darbo vietas). Panaudotas oras iš virtuvės, vonios, tualetų yra ištraukiamas kitos vamzdžių sistemos, keliauja iki šilumos keitiklio ir iš čia pašalinamos lauk. Vienam asmeniui reikalingas oro kiekis siekia maždaug 20-30 m3/h. Kontroliuojama ventiliacijos sistema su šilumos atgavimu yra reikalinga visiems energetiškai efektyviems pastatams. Geros šilumos atgavimo sistemos efektyvumas viršija 90%.

Pastato energetinis sertifikatas

Jis parodo pastato energinj naudingumą. Šalys narės turi užtikrinti, kad pastačius, parduodant ar išnuomojant pastatą, jo šeimininkai, pirkėjai ar nuomininkai galėtų gauti energinio naudingumo sertifikatą. Sertifikatas galioja nedaugiau kaip 10 metų.Pastato energinio naudingumo sertifikate turi būti nurodomos dabartinių standartų reikšmės ir gairės, kad vartotojai galėtų palyginti ir įvertinti pastato energinį naudingumą. Prie sertifikato turėtų būti pridedamos rekomendacijos kaip padidinti energijos naudojimo efektyvumą.

Šiluminis tiltelis

Pastato apvalkalo dalis, kuri pasižymi didesniu praeinančios šilumos kiekiu nei aplinkinės dalys, vadinama šilumos tilteliu. Klasikinis šilumos tiltelis yra išsikišusi balkono plokštė, kuri įsiterpia į izoliuotą išorinę sieną. Tipiniai dėl šilumos tiltelio susidarantys efektai: sumažėjusi vidinių paviršių temperatūra; labai padidėja šilumos nuostoliai; blogiausiu atveju ant konstrukcijų gali pradėti kauptis dideli drėgmės kiekiai.

Pastato sandarumas
 
Hermetiškas pastatas yra toks pastatas, kuris neturi jokių nesandarumų pro kuriuos galėtų pritekėti ar nutekėti oras. Siekiant padidinti energijos efektyvumą pastate labai naudinga žinoti, koks yra jo sandarumas. Jei pastato apvalkalas nėra pakankamai sandarus, dėl per didelės oro filtracijos gali būti prarandami dideli energijos kiekiai, bei gali atsirasti konstrukcinių elementų pažeidimų dėl drėgmės kondensacijos. Norint užtikrinti reikalingą oro pasikeitimą patalpose, jos turi būti ventiliuojamos rankiniu būdu (atidarant langus) arba panaudojant mechanines ventiliacijos sistemas.

Didelė padėka autoriams ir vertėjams šio terminų žodyno, pilnas pastato energetinio naudingumo žodyno tekstas šioje nuorodoje.