Bandymas sukurti trumpiausią straipsnį su gerom nuorodom į vidinius puslapius. Paeiliui apie tai kas svarbiausia namo statybose. Gyvo susitikimo metu papasakosime daugiau... Viename puslapio lape nesutalpinsi visos žmogiškos patirties, bet tokio tikslo ir nebandėme pasiekti. Informacija aktuali ir naudinga bus pirmą namą statančiam namą. Nors retsykiais stebint namų statytojus, ne pirmus metus dirbančius, taip ir norisi jų paklaust - ar neatsibodo tik dėl pinigų dirbti?

1. Jei pradedate namo statybas nuo pigiausios kainos paieškos - didelė tikimybė, kad projektas bus "silpnas". Atsirinkite sprendimuose kruopščiai tai ko ir kodėl jums reikia. Ieškokit idėjų, o ne kainos. 2019-2020 metais kvadratinio metro grindų ploto kaina jau siekia apie 1500-2000 eurų. Čia pateikta vidutinė kvadrato kaina su pilna apdaila.

2. Pagalvokite tikslingai apie kiekvieną kvadratą jūsų namo. Kaip iliustracija... Jei automobilis yra pigesnis nei jūsų garažas kelis kartus - ar tikrai yra prasmė tą garažą turėti? 20 kvadratinių metrų garažas kainuos apie 20,000 eurų, jei dviem mašinoms 36 kvadratų.... Gal lauko pavėsinė? Kiekvienas statinio mazgas turi būti ekonomiškai pagrįstas.

3. Pabandykite pajausti visą namo projektą kaip vientisą visumą. Namas kažkuo panašus į žmogų. Pamatas, sienos - stuburas, elektros instaliacija - kraujagyslės, šiltinimo medžiagos - rūbai, vėdinimo sistema - plaučiai ir taip toliau.

4. Tikrasis namo pamatas yra žemė - neturint namo vietos geologijos negalima suprojektuoti deramai nei namo pamato nei nuotekų valymo sistemos. Nuo sklypo geologijos priklauso pamato pasirinkimas. Geologija leidžia pasirinkti optimalų sprendimą. Tai reiškia, kad jūs turite tai ko reikia ir tik tiek kiek reikia.

5. Namas bus statomas ant žemės ir kuo gražesnėje gamtos apsuptyje bus vieta tuo atsargiau žiūrėkite į pirkinį. Lietuvoje žemės paskirčių yra stulbinanti įvairovė, bet kas svarbiausia... Visa šita žemės paskirties įvairovė turi labai įmantrius apribojimas. Nepatingėkite įsigilinti arba kreipkitės į specialistus, o tai nebūtinai nekilnojamo turto agentas.

6. Namo projektas yra ne tik architektūrinė dalis. Darbiniai brėžiniai (konstruktyvas) mūrui, stogui, vėdinimo sistemos, elektra, baldai. Tikriausiai geriausia pradėti projektą nuo paskutinio sakinio dėliojimo atbuline tvarka.

7. Projektai yra kartotiniai ir individualūs. Individualus bus brangesnis, kartotinis pigiau. Nors projektas jūsų sklype turėtų būti pritaikytas jūsų vietai, arba ieškokite kartotinio projekto idėjos, kuris labiausiai tiktų jūsų sklypui.

8. Nuo  2019 metų vasario mėnesio individualių namų projektuose neskaičiuojami šalčio tilteliai. Liko statybų reglamentai su minimaliais reikalavimais vidinių atitvarų temperatūromis, bet tai su pasyviais namais faktiškai neturi nieko bendro. Prašykite architektų vertinti šalčio tiltelių bėginius metrus ir kompetencija pasimato labai greitai projektuotojų.

9. Visuomet prisiminkite, kad minimalūs reikalavimai yra kaip minimali alga - nemažai žmonių tokią gauna, bet labai mažai iš gaunančių tuo yra patenkinti.

10. Kuo bus detalesni darbiniai brėžiniai (konstruktyvas) visų mazgų, sistemų, tuo mažiau bus nenumatytų išlaidų. Visos nenumatytos išlaidos yra paprasčiausiai žinių spragos.

11. Kažkur statybose bus naudojamas gelžbetonis (betonas, armatūra). Nenaudokite jokių vietoje maišomų betono mišinių kurie naudojami pamatams, sąramoms, betoniniams žiedams, perdangoms. Jokia profesionalo ranka nesumaišys statybos aikštelėje daug ir kokybiško, tos pačios markės betono. Betono mišinių receptūros saugomos labai akyliai betono mazguose. Viena dalis cemento ir trys dalys žvyro yra skiedinys plytoms arba blokeliams. Darbiniuose brėžiniuose betono markės yra nurodomos. Betonas yra mokslas ir ne toks mažas. Netaupykite šioje vietoje - nešančių mazgų rekonstrukcijos labai brangus malonumas. 

12.  Šiltinimas, jūsų pasyvaus namo, tarnauja žiemą ir vasarą. Vasarą namo fasadas gali įkaisti iki 50-70 laipsnių ir tai tuo atveju, jei stogo danga ne juodos spalvos skarda. Žiemą temperatūra lauke krenta tik iki -30 laipsnių. Todėl klaidinga manyti, kad šiltinimas jums reikalinga tik žiemą.

13. Geriausias namo langas yra lemputė... Jei galite techninėje patalpoje, koridoriuje, laiptinėje išspręsti šviesos patekimą per durų stiklus iš gretimų patalpų arba lempute - tai žymiai geresnis sprendimas nei turėti langą. Nesandariausia, šalčiausia namo vieta yra langas. Palangės, angokraščiai nepigūs fasade ir viduje, sąramos reikalingos. Labiausiai nesandarus langas yra juodas, sandariausias baltas, jei kalbame apie plastiką. Mediniai langai jautrūs tinkavimo darbams. Aliumininiai šalti, bet tvirčiausi kuomet reikia aukšto gaminio.

14. Namo sandarumą reikia tikrinti ne po 100% darbų užbaigimo. Toks formalus patikrinimas labai ydinga praktika statybose. Namo sandarumas kaip maisto patiekalas - reikia tikrinti gaminant, o ne prieš pateikiant svečiams. Geriausia tai atlikti prie dalinės apdailos - tinkuotos sienos, išvedžiota elektra, sumontuoti langai, lauko durys, sumontuotas garo barjeras ir vėdinimo ortakiai. Tokiu atveju bus įmanoma rasto problemas ir jas sutvarkyti be didesnių išlaidų. Toks, pirmas  bandomasis, matavimas turi didžiausią pridėtinę vertę. Pabaigus visus darbus atliekamas galutinis sandarumo testas. Bet nepamirškite, kad sandarumo tyrimas galimas tik iki -5 laipsnių lauko temperatūros ir +10 laipsnių patalpų vidaus temperatūros. Aparatūra neleidžia dirbti minusinėje temperatūroje. Jei kas ir matuoja - faktiškai tai yra matavimo pažeidimas. Gamintojas labai tiksliai yra nurodęs prie kokios temperatūros įranga gali sandarumo testus. Žemiau nulio nukritus temperatūrai galima tirti pasato nesandarumus su termovizija.

15. Termoviziją geriausia atlikti nuo -5 iki -20 laipsnių šalčio lauke, o viduje statinio turi būti jūsų įprasta patalpų temperatūra. Dažniausiai tai būna apie +18/+22 laipsniai. Jei namuose +10, o lauke -15 - tyrimas neefektyvus, bet jei namie +20, o lauke -5 - puikios sąlygos ir viskas kaip ant delno. Turite vaizdą ir specialisto komentarą tuo pačiu metu. Pavasarį galite imtis problemų sprendimo.

16. Namo dažai , sienų tinkas, sienų blokeliai, plytos, medis - turi tarnauti kaip vientisas mazgas, sprendimas. Nuo šito "sumuštinio" priklauso mikroklimatas namuose. Pradžioje vyksta intensyvios diskusijos kokie blokeliai sienose ekologiškiausi, bet tinkui ir dažams jau nebeskiriama dėmesio ekologijai ir kitiems niuansams. Sukaupėm įdomią praktiką šiais klausimais.

17. Jei turite šildomas grindis namo projekte, nepatingėkite po grindų įrengimo pasitikrinti sistemos sandarumą slėgiu. Dažniausiai problemos, susijusios su grindiniu šildymu, yra blogai suprojektuotas vamzdynas ( vamzdyno ilgis ir diametras), skylių atsiradimas po vamzdyno įrengimo montuojant pertvaras, virtuvės ar vonios įrangą. Taupymas paslėptuose darbuose - brangios išlaidos remontuojant. 

18. Sandarinimo juostos būna labai įvairios, geresnėse yra nurodoma garų laidumo koeficientai, darbinės temperatūros, sukibimo jėga. Geriausios yra tos, kurios padalintos per pusę - lengviau dirbti. Pasidomėkite kaip teisingai dirbti su sandarinimo juostomis. Kai kur reikia gruntuoti paviršius arba juostos paskirtis visai ne ten kur jūs planuojate jas naudoti. Sandarinimo juostos skirstomos į vidines ir išorines - sumaišius paskirtš gausite priešingus rezultatus nei siekiate. Dirbti su gerais produktais nesudėtinga ir malonu, bet reikia turėti ir kantrybės su šiomis medžiagomis dirbant. Juosta turi susilieti su sandarinimo paviršiumi ir neturėti oro burbulų, suglamžymų ir kitokių akivaizdžiai nesuprantamų dalykų. 

19. Namo sandarumas ir namo šiluminė talpa yra vienodai svarbūs parametrai namo energetinėje klasėje. Net labai inertiškas namas su keliais nesandarumais, bet gera šilumine izoliacija yra geriau nei karkasinis "povandeninis" laivas be inercijos konstrukcijose. Karkasiniai namai nebūna ženkliai pigesni už mūrą, jei medis sertifikuotas, džiovintas, kalibruotas, impregnuotas ir visi kiti reikalavimai yra išlaikyti.

20. Didžiausias namo energetinis nuostolis yra ne lango tarpinės, židinys, o banko paskola. Kažkada bandėm paskaičiuoti... 200,000 eurų kreditas A+ energetinei namo klasei paverčia su palūkanomis jūsų namą C energetine klase. Netikite - paskolos skaičiuoklė pas mus yra puslapyje.

21. Namo stogas ir pamatas yra vieni sudėtingesnių mazgų. Namo stogas gali turėti apie 7-8 mazgus pjūvyje. Stogo danga, medinis karkasas stogo dangai, difuzinė plėvelė, gegnės, šiltinimo medžiaga, garo barjeras, paskutinis šiltinimo sluoksnis, elektros instaliacija, apdaila ( gipsas, įtempiamos lubos ). Blogai įrengtas stogas bus drėgmės patekimo į statinį priežastis, draudimas neapmoka tokių broko darbų... Aplamai draudimas nelabai aišku už ką ten moka.

22. Jei apdrausite namą geriausia drausti su formuluote - nuo visų rizikų. Draudimo kompanija savotiškai tas rizikas supranta... Draudimo taisyklėse perskaitykite ypatingai atidžiai skyrių " nedraudiminiai įvykiai". Pamatai sėda dėl grunto, bet koksai statybinis brokas, per stogą patenka vanduo  - tai nedraudiminis įvykis. Net audra pas draudimikus yra nuo 18 metrų per sekundę, nors pagal Boforto skalę nuo 17,2. Nuo ko gelbės draudimas? Nuo staiga atsitikusių netikėtų įvykių. Medis užvirto, gal kaimynas įvažiavo su auto į jūsų namą, gal koks niekadėjas paleido akmenį į jūsų stiklą. Bet kiek dažnai tokie dalykai vyksta. Dar vagystė... Bet ten reikia įrodyti daiktų vertes. Elektronika jei vyresnė nei 10 metų yra nedraudžiama, elektros sukeltos problemos ir turi įvairias išlygas. Draudimas nėra panacėja ramaus gyvenimo. Esame nemažai sprendimų radę patys - kaip minimaliai priklausyti nuo draudimo "malonės". Draudimas duoda jums skėtį saulėtą dieną, bet tik prasidėjus lyti savo skėtį pasiima atgal. 

23. Su statybininkais reikia pasirašyti darbų sutartis, o mokėjimas per banką įrodys darbų apmokėjimo faktą. Sumos už darbus ne tokios ir mažos. Nepamirškite, kad ne tik jūs renkatės statybininkus, bet ir statybininkai renkasi jus. Jei aiškiai išdėstysite savo siekiamus tikslus kiekvienam statybos žmogui ir laikysitės duoto žodžio - atitinkamai galite reikalauti. Jei pagrindinė frazė ar minčių rinkinys bus "padarykite gerai"  - kiekvienam žmogui supratimas "gerai" yra skirtingas. Daugiausia išleisite pinigų namo statyboje ne ant statybininko, o ant medžiagų. Todėl su brangiomis medžiagomis neturi dirbti pigiausią kainą pasiūlęs statybininkas. Domėkitės žmonių atliktais darbais kurie pas jus dirbs. Dar geriau - bendraukite jau su žmonėmis pas kuriuos tie statybininkai dirbo.

24. Akustiniai matavimai bus reikalingi jei pas jus yra dvibutis ir kitoks daugiabutis, bet rekomenduojame pasitikrinti pastato akustinio komforto lygį ir vienbučiui namui. Bet kokia pagrindinė problema su akustiniais ir sandarumo matavimais - dažnu atveju yra atliekami matavimai su labai tikslia aparatūra kuomet užsakovas net neturėjo tikslo bei žinių pasiekti tinkamų pastato charakteristikų. Viskas turėtų prasidėti nuo projektinės dalies, bet jose apie akustiką ir sandarumą yra geriausiu atveju nuorodos į normatyvus, bet nėra jokių svarbiausių mazgų pjūvių konstruktyve, medžiagų sąmatų ir panašių reikalingų dalykų. Jei sandarumą dar galima nesunkiai ištaisyti prie dalinės apdailos, tai esant dalinei apdaila išspręsti visas akustines problemas jau gali būti keblu arba beveik neįmanoma. Todėl labai rekomenduojame arba konsultuotis su konstruktoriais ir architektais projektavimo metu, arba mūsų įmonės paklausti dėl svarbiausių mazgų akustikoje ir sandarume. Patikėkite - sutaupysite aibę laiko ir nervinių ląstelių. Telefonas pasiteiravimui +37068650968.

Rekuperatorius pasyviame name. Straipsnis apie rekuperatoriaus esminius parametrus, privalomus, trūkumus. Ko reikia rekuperatoriui jūsų pasyviame name ir kam įrengimas skirtas pastate skirtas - pabandysime kiek plačiau ir skirtingais kampais.

Dažniausiai ir plačiausiai išplitusios mintys apie rekuperatorius yra ta, kad šie įrengimai yra skirti su mažesniais šilumos nuostoliais vėdinti sandarius pasyvius namus ir kovoti su drėgme ir pakeliui su pelėsiais. Iš mūsų asmeninės praktikos, tai reikėtų gerai paskaičiuoti visas šias dedamąsias, kaip galima rekuperacijos funkcijas spręsti kitomis galimomis priemonėmis. Tačiau vieną aspektą vėdinimo tenka labai retai sutikti atvirai pasiekiamoje literatūroje, kad rekuperatoriaus viena iš funkcijų yra iš jūsų pastato pašalinti nuodingų cheminių junginių koncentraciją, o ji atsiranda ten kur kažkas susieta su įvairiausiais klijais ir juose esamais formaldehidais. Apie ką mes čia? Formaldehidai yra baldinėse plokštėse ir kitokiuose medžio drožlių sujungimuose (pvz. osb plokštės kurių nereikėtų naudoti pastato vidaus apdailoje), akmens vatos blokuose (nepavojingi kol nepaveikta vata aukšta temperatūra), visokiausiuose kituose lakuose ir panašiuose elementuose. Yra aparatūra kuri tokius elementus ore matuoja, tačiau straipsnis ne apie tai.

Pirmą rekuperatoriaus funkciją kaip ir aprašėme - nuodingų medžiagų pašalinimas. Kas liečia drėgmės balansavimo jūsų pastate su ar be rekuperatoriaus, tai reikėtų paminėti tai, kad cementinis kalkinis tinkas puikiai susitvarko ir su drėgme bei su visais pelėsiais. Jei kas domisi kovos ir drėgmės balansavimu gamtos priemonėmis ir nežino kaip teisingai suprojektuoti sienų apdailą kreipkitės į mus telefonu +37068650968. Trumpai kalbant drėgmę ir pelėsį galima valdyti ir be rekuperacijos.

Jei aplink jūsų namus bus nemažai kietu kuru šildomų namų, rekuperatoriaus filtrai ne visada susitvarko su dūmų kvapu taip kaip norėtųsi, todėl prieš naudojant rekuperatorių reikėtų įsivertinti ir tokį kaimynų šildymo metodą. Jei jūsų name yra naudojamas židinys, krosnis, tuomet rekuperatoriaus naudojimas, kieto kuro naudojimo metu, turėtų būti ir stabdomas. Kiek jau būtų aukštas kaminas, dūmų kvapas pas jus į namus sugrįš atgal ir tai gali būti ne patsai maloniausias jausmas. galite pagalvoti, kad šildymo sistema yra nesandari. Bet išjungti ar įjungti vėdinimo sistemą nėra labai sudėtingas procesas.

Dabar apie rekuperatorių ir sandarumą jūsų pasyviame name. Viskas rodos paprasta - sandarumas yra kuo mažiau skylių jūsų namuose, o rekuperatorius yra vėdinimo sistemos dalis kuri suformuoja aibę skylių pastate. Pirmosios dvi yra didžiausios - oro srauto paėmimui ir oro srautui išvedimui iš pastato. Dažnu atveju su apšildymu šiems išvadams reikalingas lauko sienoje diametras apie 20 centimetrų, nes didesniam namukui kuomet reikia virš 400 m3 oro srauto magistralinis vamzdynas yra apie 16 centimetru ir dar 3-4 šildymo apvalkalas. Kaip matote nemažos skylės jau mūsų fasade su rekuperacija atsiradusios. Kitos skylės jau atsirandant vedžiojant ortakius po pastato vidų, tarp aukštų. Čia atsiranda poreikis gręžti namo perdangas ir sandarinti plokštes išvedžiojant dviejų aukštų pastate. Reikia projektuojant vėdinimo sistemą atsižvelgti ir į ortakių vedžiojimą bendrai per pastato konstrukcijas - sienos, perdangos, garo barjeras, stogo konstrukcijos.

Ką tenka stebėti atliekant sandarumo testą po rekuperacijos sistemos įrengimo - defektų paieškos išvados.

1. Visos rekuperacijai skirtos jungtys nepasižymi sandarumu. Retai tenka sutikti privačiuose namuose sandarias vėdinimo sistemas. Visuomet žinokite, kad kiekviena jungtis turi būti tinkamai įvertinta dėl sandarumo. Jei rekuperacinės sistemos ortakiai turi pasyvaus namo instituto (Vokietija) sertifikatus - patikimi elementai yra visuomet geriau nei maža kaina.

2. Problema yra ne tik pačių ortakių prastesnės tarpinės jungimuose, tačiau ir darbų atlikimo kokybėje. Dažnai vėdinimo sistemos specialistai noriai diegia ortakius pasiklausę "ar yra atliktas sandarumo testas?" tarytum po jų darbo statinys nebeturi likti sandarus. Ir tenka stebėti kaip po priverstinės sistemos įrengimo privačiuose namuose namai tampa tokio paties sandarumo kaip su natūralia ventiliacija net neveikiant pačiam rekuperatoriui. Todėl labai rekomenduojame užsakovui matant sandarumo matavimo protokolą atkreipti dėmesį į tai, kada atliktas pats sandarumo testas. Jei matavimas buvo atliekamas iki vėdinimo sistemos įrengimo labai rekomenduotumėm atlikti bent jau bandomąjį sandarumo testą stebint oro srautą prie 50 Paskalių.

Viską apibendrinus dėl rekuperacijos - vėdinimo sistema yra viena iš didesnių skylių jūsų namuose, jei dar ir darbuotojai skubės bei medžiagos nekokybiškos tuomet priverstinis vėdinimas pavirsta natūralia vėdinimo sistema be jokios prasmės su labai nemažomis investicijomis. 

 Reikalavimas apie 0,3 bendro namo tūrio 10-15 m3 oro apykaita per valandą vienam asmeniui gyvenančiam namuose.

šilumos atgavimo koeficientas h ³ 90%

 Bendros žinios apie rekuperaciją arba priverstinis vėdinimas pasyviame name

Sunku būtų pamatyti statybas be betono mišinių. Medinis ar karkasinis arba mūrinis namas būtinai stovės ant gelžbetonių pamatų. Jūsų namui betono markes ir pačius pamatus turėtų suprojektuoti jus kūruojantis konstruktorius. Kuo namas sunkesnis savo konstrukcija, tuo skaičiavimai reikalauja didesnio dėmesio. Po šių konstruktoriaus pastangų techniniuose brėžiniuose bus norodyta betono markė ir mazgų armavimo shemos.

Kuo skiriasi betono mišiniai pagaminti rankiniu būdu ir profesionaliam betono mazge? Paruoštas betonas profesionaliam betono mazge yra gaminamas pagal tikslią "receptūrą". Profesionalų kalba toksai betono mišinys vadinamas prekiniu betonu. Šis gaminys turi savo markę kurioje užkoduota simboliais pagaminimo būdas ir skaičiai atspindi stiprumo klasę. Taip pat gamintojas prekiniam betonui pateikia atitikties deklaraciją. Jei betono gamintojas negali suteikti savo produktui atitikties deklaracijos visa atsakomybė tenka jums už gaminių kokybę. Prekinis betonas naudojamas visiems atsakingiems darbams susijusiems su nešančių konstrukcijų gamyba. Betono mišinys gaminamas statybų aikštelėje rankiniu būdu dažniausiai naudojamas smulkiems išlyginamiesiams ir panašaus pobūdžio darbams. Taip pat šis betono mišinys neturi jokių atitikties deklaracijų nei aiškios stiprumo klasės - aiškus tik gamybos procesas. Esant gaminių defektams, dėl tokio mišinio kokybės, pateikti pretendzijų nėra kam.

Betono mišinys jūsų statybose įgaus savo projektinį stiprumą ir atitiks savo deklaruojamą markę po 28 kalendorinių dienų, jei kalbame apie prekinį betoną. Idealiausias laikas atlikti masyvius betonavimo darbus lauko sąlygomis yra ankstyvas pavasaris arba ruduo. Jei gaminama gelžbetoninė konstrukcija bus stipriai saulės " pabučiuota " ir stingimas vyks greitai gali atsirasti įtrūkimai konstrukcijoje, jei šaltukas " apkabins " gaminama konstrukcija taps trapi, nors betonas stingdamas išskiria nemažą kiekį šilumos. Pastebėsite kaimyną vasarą ilgai ir kiekvieną dieną laistantį savo naują pamatą arba monolitinę perdangą, o ne agurkus šiltadaržyje - kaimynas tikrai sveikame prote! Betoninių konstrukcijų stingimas pageidautinas kuo didesniame santykiniame oro drėgnume. 

Iš turimos betono atitikties deklaracijos pateikiame, mūsų nuomone, pagrindinius svarbiausius punktus vartotojui ar užsakovui.

1. Atitikimas LST EN 206-1:2002, LST EN 206-2002/A1:2005 ir LST 1974:2005 standartą reikalavimams deklaruojamas 28 paras normaliose sąlygose kietintiems betonams. (LST EN 12390-2:2000 p. 5.5.2: kietinama 20°C + 2°C temperatūros ir 95 % santykinio oro drėgnio sąlygose).

2. Pagaminta betono mišinį būtina sukloti per 3 valandas nuo pagaminimo, mišinį būtina apsaugoti nuo atmosferos poveikio t.y. nuo vėjo, saulės, lietaus, šalčio ir sniego. Vykdant betonavimo darbus vasaros metu būtina neleisti betonui džiūti, reguliariai laistyti vandeniu ar uždengti plėvele, drėgna medžiaga.

3. Betono mišinių gabenimo, laikymo ir naudojimo sąlygos nurodytos LST EN 206-1:2002 ir LST 1974:2005. Pagal šiuos standartus vykdant betonavimo darbus žiemos periodu gamintojas tiekia ne žemesnės kaip +5°C temperatūros betono mišinį kai oro temperat0ra yra +5°- -3°C, ir ne žemesnės kaip +10°C kai oro temperatūra yra žemesnė nei -3°C.' Kad būtų užtikrintas stiprio augimas būtina vadovautis šiais reikalavimais:
•    Griežtai draudžiama objekte keisti gauto betono mišinio konsistencija (įpilant vandens).
•    Sutankintas betonas turi būti apsaugotas nuo šalčio - nedelsiant po klojimo jį būtina uždengti dembliais ar skydais,kad betono mišinys neprarastų išsiskiriančios šilumos užtikrinančios stiprio augimą;
•    Betono temperatūra neturi nukristi žemiau +10°C per pirmas 4 valandas ir negali būti žemesnė 0°C, kol betonas pasieks 5 N/mm2 stiprį; vėliau minusinė temperatūra betonui nepavojinga;
•    Norint pasiekti greitesnį betono stiprio augimą, kietėjantį betoną reikia šildyti iki +10° - +15 C° mišinio viduje; kad betonas nesudžiūtų ir nesupleišėtų jo temperatūros kitimas negali viršyti 8°C per valandą.

Atitikties deklaracijos pavyzdys.

Pasyvaus namo projektas - net jei namas turi keturias sienas tai kruopštumo reikalaujantis procesas. Pasyvaus namo esmė visose darbų stadijose - atidumas, kruopštumas ir sprendimų patikra. Nuobodu? Be jokios abejonės, bet rezultatas to vertas! Projekto vertę arba sėkmę sudaro kalnas informacijos suderintos tarpusavyje. Vienus pasyvaus namo sprendimus galima koreguoti ir tobulinti statybų metu, kitų sprendimų korekcijos gali būti neįmanomos. Posakis apie septynių kartų matavimą ir vieno karto kirpimą - geriausias pasyvaus namo projektuotojo devizas. Informacijos gausa projektuojant pasyvų namą yra kelis kartus dedesnis nei atliekant eilinį namo projektavimą. Žinios specifinės, o kas svarbiausia apima labai platų spektrą skaičiavimų. Pasyvaus namo energetinis efektyvumas nepasiekiamas vien tik sienos šiltinimo sluoksnio dydžiais ir langais orentuotais į pietus.

Kadangi gyvenami tikramame pasyviame name, tai po 10 metų naudojimo, stebėjimo keletas įžvalgų kurios gal jums padės pasirenkant vienus arba kitus sprendimus susijusius su jūsų namo projektu.

1. Visas jūsų statinys stovi ant žemės ir tai tikrasis jūsų pamatas ant kurio ir stovės paties pasyvaus namo pamatas, sienos, stogas ir taikas yra viduje. Netaupykite ant geologinių tyrimų, kuomet vienas jūsų namo geologinis matavimo taškas sutampa su kaimyno geologija ir jūs galvojate, kad visas namo užstatymo plotas bus su vienoda geologija. Kadangi minimalus statistikos duomenų kiekis turėtų būti trys matavimo taškai, tai bent jau tiek ir padarykite geologinių matavimų pamato vietoje. Jus gal būt šiek tiek "gelbėtų" plokštuminis pamatas, kuris mažiau reiklus pagrindui turimam, tačiau bet kuriuo atveju ir šio pamato atveju gruntai tikrinami dėl stiprumo.

2. Tik turint patikimą geologiją jūs galite pradėti projektavimo darbus, nes geologija ir padoriam architektui turi būti svarbi ir konstruktorius įvertins tinkamai namo konstrukcijų visumą. Kiek teko skaityti pasyvaus namo instituto medžiagą, tai minimalus ekonomiškai pagrystas bei ekonomiškai efektyvus namukas yra vieno aukšto su gyvenamaja mansarda namas, keturi kampai ir dviejų šlaigų stogas, gal vienašlaitis, bet kuo daigiau kampų, erkerių, kitokių įmantrybių - tuo konstruktyvas bus jūsų piniginei brangesnis, bet ne projektuojant, o atliekant pačius darbus. Kuo mažiau jūsų namas turės kampų - tuo efektyvesnis bus pats statinys. Pagal pasyvaus namo koncepciją - efektyviausias pasyvus namas yra daugiabutis, mažiausiai efektyvus yra vieno aukšto ir dar L formos statinys. Kokį jūs pasirinksite - jūsų teisė, tik visuomet pasirenkant įsivertinkite ekonominį bei žmogišką patogumo aspektą. Vieno aukšto namus verta rinktis jei yra problemų su galimybėmis judėti, asmenys gyvenantys namuose yra vyresnio amžiaus. Galima sutikti, kad patogumas kaip ir grožis reikalauja finansinės aukos. Bet paprastumas bei genealumas net pasyviame name turi tiesioginį ryšį.

3. Turim namo pamatų, sienų, langų ir stogo vaizdus architektūroje... Iki atiduodant projektą konstruktoriui reikėtų jums žinoti kelias svarbias smulkmenas. Konstruktoriui būtų neblogai turėti arba kartu lygegrečiai derinti tarpusavyje tokius kaip vėdinimo, elektros, baldų, šildymo sistemų, akustinius ir sandarumo projektus. Kiek tenka matyti bendrus suvestiniu planus iš užsakovų, tai vėdinimo, šildymo, elektros dar galima surasti, tačiau akustinių skaičiavimų projekto (vertinamos fasado, vidinių pertvarų ir perdangų bei vėdinimo su kanalizacijos triukšmo poveikio jūsų gyvenimui parametrai) bei sandarumo projekto (pjūviai sandarinimo mazgų, medžiagų žiniaraščiai) mums niekados nepasiseka aptikti. Ir vėliau mes turime galvosopius nes priduodant pabaigtus statinius vienbučius reikia atlikti energinį sertifikavimą su sandarumo testo matavimais, o dvibučiui ir kitiems daugiabučiams reikia dar ir akustinių matavimų. Su sandarumu arba kuomet aliekame sandarumo testus Lietuvoje vis neblogiau sekasi užsakovams paruošti pastatus, tačiau akustikoje reikia skaičiavimų žymiai didesnių nei sandarume ir atsiranda jau pačių užsakovų nusiskundimų dėl daugiabučių akustinių savybių. Ką šia pastraipa norime jums pasakyti - namas kaip ir žmogus turi savo anatomiją ir ne tik žmogui kaulai ir raumenys ir riebaliukai yra svarbūs (analogija būtų namo pamatas, sienos, šiltinimo sluoksniai), bet yra dar ir intelektas, gebėjimas matyti, nervinė sistema, kvėpavimas ( analogija būtų vėdinimo ir šildymo sistemos, langai, valdymo kontroleriai namo sistemų). Todėl pradėkite statybas kuomet bus parengtas visas paketas dokumentų, o ne tik minimalus reikalavimų sąvadas skirtas statybų leidimui. Toliau apie svarbiausius namo elementus kurie jūsų projekte dalyvaus - argumentai kodėl ir kaip....

STRAIPSNIS PILDOMAS iki 2023.12.01

Įvadas į pasyvaus namo esmę - paprastai ir informatyviai

Pasyvaus namo laiptai? Kodėl tik pasyvaus namo laiptai? Tarytum jie kažikokie įpatingi pasyviame name. Mes taip negalvojam. Laiptai turi būti saugūs, patogūs, praktiški ir simpatišk. Bet, kad pasyviam name jie kažkuom įpatingai skirtūsi nuo paprastų mūsų senolių sprendimų... Išdrysime suabejoti ir sudėti norim mintis ką mes www.pasyvusnamas.info galvojame apie tą laipiomają dalį namuose ir lauke. Pradėsim savo mintis "mūryti" nuo lauko laiptų. Kairėje matote fotgrafiją lauko laiptų paskutinėmis saulėtomis 2018 metų dienomis. Spėti apdailinti iki pirmų šaltukų bei siengo.

Buvo įdomi mintis vokiečių architekto Noifert, kad vaikščiojimas laiptais yra sunkesnis žmogui apie septynis kartus nei žingsniavimas tiesiai. Jei jau toksai sunkumas apima mūsų žingsnius reikia įdėmiai žvilterti į tokį mazgą. Pirmas lauko laiptų momentas - visi pastebės jjuos pirmiausia ir tai tiesiog jūsų namo vizitinė kortelė. Toliau prasideda jau eksplotacijos niuansai. Daugiausia lauko laiptus naudos net ne jūsų batai, tapkės ir basos kojos. Nustebote? Pagrindinė "chebrytė" ant jūsų laiptų kiek kitokiais vardais. Saulė, vėjas, lietus, šaltis. Jūs galite laiptais naudotis 15-20 minučių per parą, jei namas gyvenamosios paskirties, o lietus lauko laiptus gali glostyti paromis, šaltis "prisiglausti" mėnesiais, vėjas "sveikintis" kas pusvalandį. Dėl visų išvardintų "draugų" reikia atidžiai žvelgt į šią konstrukciją. Jei saulė ir vėjas turi savo ardančių savybių lauko laiptams, tai šaltis su lietumi yra didžiausią neigiamą įtaką keliančios gamtos stichijos. Lietus lauko laiptus daro slidžius, krituliai su šalčiu (sniegas) gali žmogaus žingsnį suvelti taip, kad atsidurti ligoninėje bus vieni juokai.

Viena išvada jau peršasi savaime - lauko laiptai turi būti neslidūs bei kiek galima mažiau kaupiantys savo konstrukcijoje drėgmę. Trinkelės betoninės drėgmę priima labiau nei klinkerinės, todėl pasirinkimui tai padarė beveik lemiamą įtaką. Gal net prie apdailinio mūro labiau derinasi vaizdas kairėje, bet čia dėl skonio ir spalvų ginčas beprasmis. Klinkerio trinkelė geria apie 2-3 %, kas praktiškai reiškia žmogiška kalba - nieko neįgeria. Per pirmą mėnesį laiptų eksplotacijos tai pasimatė. Lyja lietus, rodos šlapios trinkelės po 24 valandų gamtos verksmo... Tik lietus nustoja, šiek tiek vėjo ar net ramios aplinkos ir laiptai jau sausi, o tai reiškia ir mažiau slysti galimybių žmogaus kojai. Pati klinkerio trinkelė yra dar pati savo paviršiumi šiurkštoka, o tai ir prisideda prie pado ir laipto geresniam sukibimui. Gal skaitytojui keista, kad toksai akcentas yra dėl slidumo laukko laiptams? Susipažinkite su traumotologu arba pabendraukite su žmogumi paslydusiu ir turėjusiu traumą dėl dangos slidumo. Traumos rimtos ir reablitacijos trunka ne savaitėmis, bet mėnesiais ar net metais. Pasekmės lieka visam likusiam gyvenimui.  

Krituliams paskyrėm deramą pastraipą saugumo aspektu. O kas darosi su laiptais jei šaltukas su krituliais darbuojasi ilgiau nei metai ar du? Kairėje gamtos veiksmo rezultatas bei auksarankių meno kurinys. Gamta geba sugriauti per laiką bet kokį žmogaus kūrinį, klausimas tik pačiam žmogui - o kokios apimties laikas pastarą tenkina? Kairinės fotografijos atveju tai 6-7 metai pabyrėjusiai pakopai. Jau tikriausiai supratote, kad kalbėsime apie pačių laiptų pagrindą, nes trinkelės atlieka tik viršutinės dangos funkciją. Jei kalbame apie betono pagrindą tai patarimas sekantis. Jūs kreipiatės į mus ir mes sutvarkome jums senus laiptus, arba jums reikia šiek tiek paskaityti šio straipsnio tesinį. Dažniausiai sutinkamas brokas formuojant lauko laiptų pakopas yra patsai betonas. Maišomas jisai vietoje pigiai ir užtikrintai vietoje bei tarytum iš molio formuojamos laiptų pakopos dedant skiedinį ir trinkeles tuo pačiu metu. Rankomis sumaišytas betonas nevienodos konsistencijos, poveikio aplinkai klasės nežinantis meno kūrinys. Jei dar vasaros temperatūra virš +25 laipsnių ar šaltukas nakčia spusteli rudeniop...Brokas gali pasirodyti visame savo gražume jau ir link kito pavasario. Betonas turi savo specifiką ir dažnai laiptininkai tuos niuansus ignoruoja kaip mažai reikšmingus. Bet gamta tikriausiai geriausias statybos prievaizdas, kyšio jam neįduosi ir susitarti nepavyks. Parodo šaltukas su lietumi silpniausias statinio vietas greitai bei užtikrintai. Bet to ko jau ko, o lietaus Dievulis mūsų kraštui nepagailėjęs nuo seno. Pagrindas laiptams iš betono masės turi būti kokybiškesnis nei iš betono maišyklės. Jei žinote tokio receptūrą - sveikiname, jei nežinote - kreipkitės į mus. Sakysite, kad viską šiame pasaulyje galima suremontuoti? Šių laiptų remontas įmanomas taip pat, tik čia eina kalba ne apie vienos-kitos trinkelės keitimą, o demontavimas gresia visos konstrukcijos ir atlikimas visų darbų iš naujo - malonumas nepigus iš tiesų.

Krituliai veiks visas išorines namo konstrukcijas. Vienos daugiau, kitos mažiau kentės, bet lauko laiptai gau visus gamtos antausius ir visais metų laikais. Kairėje mediniai laiptai po 7 metų kritulių darbo. Mediniai laiptai nėra blogai savo konstrukcija. Dažnai naudojami viduje, rečiau lauke. Naturalu ne tik pati medžio struktūra bet ir retesnis jo naudojimas lauko laiptams. Vanduo ir medis yra draugai kolei medis auga, bet statybinės medienos ir vandens sąveika neskatina medienos išlikimo. Pavyzdukas akivaizdus. Dar vienas akcentas lauko laiptams yra vandens drenavimas konstrukcijoje. Lauko laiptams reikalingas minimalus nuolydis aikštelei bei pakopoms, o tarp trinkelių turi būti tarpai bei pačios siūlės tarpuos taip pat laidžios drėgmei, atsparios šalčiui. Mūsų laiptams panaudojom specifinę medžiagą užpildančią klinkerinio pagrindo tarpus. Specifika užpildo tame, kad tai ne palaidas akmens masės užpildas, o smulki bazalto skalda kuri sumaišyta su dvikomponente derva. Dervai sustingus ji atspari gniuždymui, laidi vandeniui ir elastinga esant šalčiui. Šio užpildo paieškai reikėjo daugiau laiko. Standartiniu atveju lauko trinkeles užpildoma palaidai biria mase. Paprastumas tokio užpildo turi privalumo. Laidus vandeniui pastarasis ir šaltuko nebijo. Tačiau palaidumas jo turi ir trūkumą - išsinešioja toksai laisvas užpildas per laiką ir vis jį papildyt reikia kaip kokią kortelę labas. Todėl jei užpildas yra kietas ir surištas dervomis nebus problemos su aukšto slėgio vandens srove plauti. O lauke dar ir samanėlės ant pagrindo per laiką atsiranda. Jei tokio užpildo nerastumėte - mielai padėsime ir šiuo klausimu bei kaip praktikai papasakosime apie jo naudojimo niuansus.

Aptarus laiptų saugumo aspektus, gamtos poveikį, trumpai apie patį patogumą laiptų eksplotacijoje. Yra klasikiniai skaičiavimai apsprendžiantys laiptų projektavimo niuansus. Keletas svarbiausių ir pagrindinių aspektų. Banali frazė - laiptais eina žmogus. Vadinasi ir pritaikyti jie turi būti žmogaus žingsniui. O koksai pastarasis?  Priklausomai nuo ūgio, bet žmogus vienu žingsniu nueina nuo 59 iki 65 centimetrų. Vadinasi ir patsai laiptas turi prie tokios žmogaus fiziologijos prisiderinti. Dar galite surasti informacijos, kad kopimas laiptais yra 30 laipsnių kilimas į viršų. Ir sudaro tai pagal centimetrus 17/29 proporcijoje. 17 centimetrų yra laipto pakopos aukštis, o 29 centimetrai yra pakopos gylis. Tai yra bene patogiausia žmogaus fiziologijai pakopos aukštis bei gylis. Formulė patogiai laipto pakopai yra lygi 17*2+29. Ir kiek gavosi ? Taip, tai yra žmogaus žingsnio ilgis apie 63 centimetrus. Laiptų aikštelės plotis turėtų būti ne mažiau nei metras. Tai ne tik leis patogiai kilti į sekantį statinio aukštą, bet ir statybinėms medžiagoms, baldams atsirasti sekančiame aukšte. Laiptų maršas neturi viršyti 18 pakopų iki aikštelės. Nors jei tai eilinis gyvenamasis namas su 2,8-3,0 metrų aukščiu tarp aukštų turėsite 18 pakopų bei vieną aikštelę per vidurį. Tokia laiptų konstrukcija U formos yra patogiausia, o esant aplaidžiam architektų triūsui arba užsakovo neišsprusimui laiptai tampa nepatogūs ar net pavojingi eksplotacijoje. Laiptinė užima ne tiek ir mažai vietos. Norint įsirengti U formos laiptus su aikštele per vidurį ir 3 metrų aukčiui patogiai pasiekti pareikalaus iš namo dviejų metrų pločio ir nepilnus keturis metrus ploto. Aštuoni kvadratiniai metrai yra ne toksai mažas plotas ir pasitaiko tokių dviračio išradėjų, kurie sugalvoja pataupyti ant šio ploto. Pasekmės pasirodo nedelsiant - mažėjant laiptinės plotui mažėja pakopos gylis, didėja laiptų kilimo kampas, aukštėja pakopa. Jau esant pakopos aukščiui virš 20 centimetrų jūs turėsite galvosopį lipant į namo antrą aukštą, o turint pakopos gylį mažiau nei 25 centimetrus taps ant paties laipto problematišką padėti pilnai koją. Jei žmogus senyvesnio amžiaus ar vaikas - nepatogūs laiptai kels ir traumų perspektyvą. Visos šios formulės, pakopos gyliui ir aukščiui, tinka tiek lauko tiek vidaus laiptams. 

Yra dar vienas niuansas su lauko laiptų aikštele. Pastarajai netinka vidaus laiptinės plotis, kuris minimaliai turi būti metras. Iliustracija kairėje. Pabandysim paaiškinti ką čia tie keturi žmogeliukai veikia. Standartinis durų dydis angoje yra metras, o pačios durys šiek tiek varčioje siauresnės. Vadinasi jau metrą pločio lauko aikštelei pasikirti reikia. Bet jei jūsų laiptų aikštelė bus tik tokio pločio kiek durų angos plotis,  tiek grožio prasme, tiek eksplotacijos bei elementaraus saugumo prasme nebus geras sprendimas. Pirmiausia priėjus prie lauko durų ir neturint platesnės aikštelės jūs net turinio su maisto produktais nepasidėsite tokiu būdu, kad atidarant duris viskas vyktų sklandžiai. O gal jūsų svečias šalimais stovi ar net visi 4 šėimos nariai atėjo tuo pačiu metu. Todėl plotis lauko aikštelės turėtų būti panašaus ilgio kaip ir parodyta iliustracijoje. O koksai minimalus ilgis? Atidarius lauko duris jūs iškarto prarandate dėl varčios apie 80 centimetrų aikštelės ilgio, jei norite patogiai atidaryti duris ir negalvoti ar telpate ant aikštelės jos ilgis turėtų būti taip pat apie porą metrų. Tuomet jums ir už jūsų nugaros stovintiems nereikės žvalgytis atgal, galvojant apie tilpimą ant aikštelės atidarant duris. Teoriškai tokius dalykus patarti architektai, bet pastarūjų ir negalima labai peikti. Dabartiniu metu tiek taupymo elementų ir požiurio pas užsakovą, kad vidaus laiptus tenka matyti ir 45 laipsnių kampu ( vos ne kopėčios į antrą aukštą), dėl ploto stokos vidinei laiptonei pakopos tampa suktos kaip Gedimino pilyje, o aukščiai ir pakopų gyliai pagal formulę - kitaip nesigavo. Jei turite kelių aukštų namą, rusys, pastogė - būtina labai stipriai apgalvoti ir pasikirti deramą vietą laiptams. Lauko ir vidaus laiptai labai stipriai apspręs gyvenimo komfortą. Netaupykite šioje vietoje lėšų, nes laiptų deguto šaukštas gali net patį geriausią ir mieliausią gyvenamą plotą padaryti nepakenčiamu. 

Ir paskutinis lauko laiptų info paketas bus skirtas pasyvaus namo konstrukcijos aspektui - šalčio tiltelio sprendimas. Visur pasyviame name, kur bus jungiamasis mazgas ( langas-siena, lauko durys siena ar laiptai, stogas-siena) atsiranda didesnis galvosopis, kaip išvengti šalčio tiltelio ir šilumos nuostolio. Lauko laiptai "prisiglaudžia" prie durų ir vidaus grindų. Kitaip tariant - šaltis tiesiogiai turi galimybę "prisiliesti" prie jūsų šildomų konstrukcijų namo viduje. Sprendimai iškraustant šaltuką jungiamuosiuose statinio mazguose ir vienas pagrindinių pasyvaus namo tikslas padedantis taupyti energiją. Dabar pabandysime įrodyti, kad tai kas rodoma termovizoriaus yra geras rezultatas ir išspręstas šalčio tiltelis, o kitaip tariant laukas nedaro įtakos vidaus patalpoms. Duotu atveju lauko laiptai yra sudaryti iš 750 kilogramų trinkelių, kažikiek klijų ir 3000 kilogramų betono. Toksai įšalęs gaminys beveik keturių tonų gali piniginėje padaryti memažą skylę.

Nuotraukoje specialiai Jums, šios dienos matavimo, užfiksuota temperatūra iš interneto platybių. Oras šiai valandai yra apie 9 laipsnius šilumos. Viduje patalpos turime +21 laipsnį ir nuotrauką matote šiek tiek žemiau. Atkreipkite dėmesį į termovizines nuotraukų datas - jos sutampa. Dabar išgvildenkime duomenis su klausimu - kodėl +9 laipsniai oro temperatūra, o laiptų temperatūra yra tik apie +4,3/5,7 laipsnio? Ar pastebėjote oro atvaizdo fotografijoje vėjo stiprumą? Vėjas labai stipriai keičia lauke esnačio kūno temperatūrą ir kuo stiresnis vėjas, tuo žemesnė konstrukcijos temperatūra tampa. Dar priklauso ir vėjo kryptis pasaulio šalies atžvilgiu. Dar prisideda prie šaltesnio paviršiau ir nakties temperatūra, kuri siekusi tik apie +2 laipsnius šilumos. Tad nors oras ir yra +9 laipsniai, bet patys laiptai yra tik 5-6 laipsnių ribose. Vertinant kursoriaus temperatūrą prie pat durų slenkščio temperatūrą +5,7 ir vertinant, kad patalpos vituje grindų danga yra +20 laipsnių galima teigti, kad šalčio tiltelis išspręstas yra teisingai.

Ir paskutinė nuotrauka iliustruojanti, kad šalti, tvirti, neslidūs lauko laiptai neturi poveikio vidinėms konstrukcijoms pasyvaus namo viduj. Aukščiu minėjome,kad patalpos viduje turime +21 laipsnį, bet norint, kad oras būtų tokios temperatūros pačios grindys ir sienos turi būti nešaltesnės nei +20 laipsnių - termovizorius tai ir rodo. Šalčiausia durų vieta yra medinis slenkstis. Bet jis nei šildintas iš vidaus nei lauke. Patsai slenksčio storis yra apie 6 centimetrus ir jau tiek to jei žiemą bus šaltesnė vieta - nieko nepadarysi. Tačiau pats iėjimo durų mazgas yra faktiškai atrodandis neblogai. Prie pat iėjimo durų slenksčio temperatūra siekia +18 laipsnų, o lauke slenkčio temperatūra sutampa su laukotemperatūra ir nėra akivaizdžiai šiltesnė. Tad parindinė išvada peršasi savaime - šiluma liko viduje, šaltukas gyvena lauke. Visi pagrindiniai tikslai sprendžiant lauko laiptus pasiekti sėkmingai. Priminsim skaiytojui kokie reikalavimai buvo keliami lauko laiptams. Tvirti, ilgaamžiai, neslidūs, atsparūs krituliams, šalčiui, neturi šaldyti namo vidaus. Tikriausiai domina tokių laiptų kaina? Be statybinės priežiūros kaštų ir aibės sugaišto laiko ieškant sprendimo kelio patys laiptai kainavę apie 1300 eurų. Lauko laiptų visas plotas yra apie 7 kvadratinius metrus. 

Santrauka arba reziume stebint ne pirmus metus visą šitą statybinį bardakėlį... Visokiausių sapalionių, pamąstymų ir kitos lyrikos trumpi apibendrinimai vienoje vietoje. Retsykiai papildom, retsykiais pataisom. Aplamai visas puslapis kaip gyvas organizmas - kinta pastoviai. Patsai skyrius buvo sukurtas net 2014 metų vasario 8 dieną. Buvo nuojauta, kad baigiantis pasyvaus namo statyboms, kurį vadina puslapio autorius "pilotiniu", bus noras trumpai gryžti prie statybos proceso ir apibendrinti rezultatus matomus 2016 metais. Po to dar kelis projektus žmogus akies krašteliu užmeti, teko prižiūrėti ir statybinių įmonių IT lankas, tad pamąstymai ne iš vienos parapijos griekų. Po truputėlį skyrius bus pildomas pradedant nuo pačios pradžios. Kas tai galėtų būti? Tikriausiai sklypas. Apsilankykite laikas nuo laiko šiame skyrius. Tikriausiai jisai bus aktualiausias visuomet skubančiam, taupančiam lietuviui.  Kalba bus straipsnyje apie visą kompleksą veiksmų eigos su kuria susijęs namo statybos procesas. Šis reziume ir gali turėti savo netobulumų ar klaidingų minčių....  Nesutinkate? Argumentuokite kodėl žemiau esančiame komentarų modulyje.  

1. Sklypas. Žemės paskirties įstatymas, miškų kadastras, nekilnojamo turto kadastras, rajono ar miesto bendrasis planas, sklypo detalusis planas...Pavargti galima nuo visų biurokratų tinklų sąvado kuriame sklypo vertė pasidaro nesuprantamo dydžio. Retsykiais pagalvot galima, kad jei už žėmę prašoma po 10,000 eurų vienam arui ....gal ten naftos yra telkinių? Yra objektyvių veiksnių sudarančių sklypo kainą - komunikacijos, keliai, maisto prekių, socialinių paslaugų statiniai ( ligoninė, mokyklos, teatrai, universitetai ir pan. ). Dar prie jūsų pasyvaus namo turėtumėte turėti netoliese turėti darbo vietą ir bėje tai ir bus tas faktas, kuris labiausiai turės lemiamą sprendimą tam žemės lopyneliui. Ar atkreipėte dėmesį, kad ten kur darbo vietų daugiausia ir yra brangesni žemės sklypai? Nes juk žemės ūkio paskirties kaina Vilniaus rajone ir Panavežio rajone skirsis solidžiai. Visuose šiuose labirintuose ( biurokratiniuoses, rinkos ekonomikos) dar vienas dalykas visuomet bus svarbus statybose - pačio sklypo kokybė. Į šia sampratą dedam ne gražios žolytės sklype parodymą jums kaip pirkėjui. Yra žymiai daugiau povandeninių akmenų, kurie lems statybos kainas. Jei sklype jums bandoma papasakoti apie būsimus nuostabius kaimynus ( kurių dar nėra) ir kokia graži aplinka jau sklype ( kurią statybos metu visi kurmiai išraus iki neatpažystamo peizažo) - pagrindas sunerimti. Jei jums negaila sugaišti keletą minučių su mūsų darbuotojais ir išgirsti apie "perspektyvaus" pasyvaus namo vietos būseną be rožinių akinių rašykite mums elektroniniu paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.   arba telefonas 8-686-50968. Kelis aspektus sklypo bandyta nurodyti skaitovui straipsnyje sklypas. Tikrasis namo pamatas yra žemė. Populiariausia klaida - žemės sklypo pirkimas tik todėl, kad patiko vieta.

2. Pasyvaus namo biudžetas - vis pigiau ir pigiau tie pasyvūs namai statosi.... Tokie dideli skaitovai, o vis pasakomis tikite.   Tam tikrus niuansus bandėm nurodyti keliose puslapio vietose. Skaitomiausias patapo ( net banalu apie tai kalbėti) straipsnis palyginimas kainų tarp A+ ir C energetinės klasės namų samatose. Bet ir šioje nuorodoje ir šioje pastraipoje akcentas būtų pirmas - A+ energetinės klasės namas su nekilnojamo turto kreditu tampa G energetine klase. Skaičiavimas buvo atliekamas kuomet 200,000 eurų paskola būstui su 15% nuosavų lėšų yra mokama 25 metus prie vidurkio 4% palūkanų vidurkio. Net nekilnojamo turto ar pinigų palūkanų skaičiuoklę, kaip banke, padarėm skaitovui - įvertinkite ne tik paskolą kaip palūkanas, bet palūkanas kaip kilovatus energijos ir padalinkite ant namo kvadratūros. Pinigai taip pat yra energija, jei už energija mokame pinigus.  Bet čia gi pasyvaus namo reziume skyrius ir kalbam apie biudžetą - savo svajonių būsto kvadratūrą padauginkite iš 1000 eurų ir neįkilimsite statybose kaip užkeiktam laive. Šioje sumoje, baldai, aplinkos sutvarkymas, apdaila, pagaliau įmantresni namo statybos sprendimai - juk energijai sutaupyti reikia taip pat energijos sprendimuose. Aplamai biudžetas pačiam pasyviam namui tikrai nėra kiekvienu atveju analogiškas. Mes specialiai padarėme programą - atliekame individualius mokymus žmonėms statantiems pirmą namą. Gali būti pirmas namas sėkmingas, tik reikia šiek tiek daugiau pasiruošimo. Populiariausios klaidos - paskola ir namo biudžeto savarankiškas skaičiavimas iki tol nepastačius nei vieno statinio (pvz. pavėsinė). 

3. Pasiruošimas, projektavimas, žmonės. Kiekvinas žmogus, jūsų statybos aikštelėje ineš savo "plytą". Didžiausias uždavinys projekto užsakovui suvokti savo namo tikslus, siekius ir bent dalinai poreikį rezultato. Greitai, pigiai, gerai - nesigaus. Greitai ir pigiai - negerai. Pažaiskite su visai šiais trim žodžių deriniais. Užsakovo nesuvokimas to kas yra daroma yra viena iš pagrindinių projekto nesekmės priežasčių. Labai rekomenduotina atlikti kiek galima gilesnę jūsų poreikių analizę jums patiems prieš atliekant pačio pasyvaus namo projektavimą. Trumpai šioje pastraipoje norėusi paminės klasikines klaidas susijusias su gyvu elementu statybose. Pradedama nuo visų lūkesčių "krovimo" architektui, tuo pačiu pridedant norą pataupyti - "šlubas" architektas nori valgyti ir viso šito pasekmė, ne todėl, kad tas arhitektas nori blogai atlikti darbą, bet gi visi su lūkesčiu "pigiai" suformuoja rinką kurioje tam pačiam žmogui reikia atlikti 6 skubotus projektus vietoj 2-3 kokybiškai suformuotų. Tokia praktika labai įprasta ir jau suformuoja stpriai nemaža broko dalį dėl pačios namo gyvenimo kokybės. Apie pasyvau namo sprendinius jau net nekalbame. Architektams statybos leidimas patapo vienu iš pagrindiniausių tikslų darbe, ne išliekamoji namo vertė, džiaugsmas įveiktu projektu - statybos leidimas ir bėgam plytų pirkt. Ar tai "šlubas" architektas ar šlubuojanti užsakovo požiūris? Turint architektūrą einama ne pas konstruktorių ( nors toksai ėjimas jau gali būti ir pavėluotas ekonomine prasme) o tiesiai pas mūro specialistą ir prašoma parengti statybos sąmatas. Jei toksai nepervargęs mūrininkas atsiranda ir sąmatą padaro ( sąmata su klaidom, be jau kitas klausimas) užsakovas pasijaučia konkurso organizatoriumi ir manydamas, kad jo namas - tai pasaulinės reikšmės objektas pradeda ieškoti mažiausios kainos, nes visas pozicijas darbų jisai jau žino. Nenustebkite jei vienas ar kitas specialistas atsisakys tokias sąmatas daryti žinodamas išmaniūjų užsakovų kryptį. Bet gryžti reikia prie to kelio, kad medžiagų žiniarasčius turime gauti su darbo brėžiniais ar kitaip vadinamu namo konstruktyvu.

Geras konstruktyvas yra labai didelis pagelbininkas projekto vadovui. Kas yra geras projekto vadovas? Asmuo žinantis jūsų projektą nuo pirmo " kurmio" darbų, rausiant pamato vietą, iki dažytojo paskutinio teptuko išplovimo. Kitais žodžiais tariant - arba jūs arba projekto vadovas turi žinoti pasyvaus namo projektą nuo A iki Z. Tik tuomet nesigaus darbų masinio taisymo (kas pabrangina statybas) ir kiekviena brigada negalės kritikuoti prieš tai dirbusių ir todėl pastarieji neturi galimybės pabaigti kokybiškai savo darbų mazgą. Kai kuriuos motyvus pabandėm aprašyti straipsnyje statybinkai. Tema apie žmones yra neišsemiama. Galima būtų visą didžiausią www resursą sukurt šia tema, bet mes bandom reziumuot.... Sekančios užsakovų klaidos yra tame, kad yra dedamos solidžios pastangos nustebinti kaimyną ir giminaitį ne sprendimais taupančiais namo energetines sąnaudas ( plokštuminis pamatas, šalčio pleištas ir pan. ) , o prabangūs laiptai, židinio kapsulė apsiūta marmuru ( kas kainuoja kaip koklinė krosnis, bet energijos efektyvumu 50% mažiau naudos) ar užuolaidos su turkiškais siuvinėjimais ant lango 3,5 metro aukščio bei 6 metrų pločio. Pasyvus namas yra praktiškumo, efektyvios energijos ir jos efektyvaus panaudojimo derinys su komfortiškom gyvenimo sąlygom žmogui. Pasyvaus namo sprendimų deriniai yra labai svarbūs. Jei pirma mintis, su kuria jums pasyvus namas asocijuojasi, yra daug šiltinimo  - pabandykite pakartotinai įvertinti savo žinias apie pasyvų namą ir nebūtinai su mūsų pagelba. Nors sustyguoti privataus namo sprendimus ir esame pajėgūs. Šios pastraipos esmė, o gal net ir viso puslapio, yra nekomerciškai patraukliai, o net sakytumėm įkyriai, skatinti naujai planuojančių žmonių sąmoningumą prieš pradedant statybas. Užsakovas taip pat yra projekto dalis. Populiariausia klaida - per dideli lūkesčiai specialistams, galvojant, kad jie į jūsų namo statybas žiūrės kaip tėvas su motina ( minimum kaip gera teta ar dėdė ), kurie spręs ir konstruktoriaus ir ekonominio pagrystumo bei komforto uždavinius. Jūs tuo metu pradedate planuoti atostogas šiltuose kraštuose.

4. Pasyvaus namo pamatas. Visi biurokratiniai popieriai jau ant Jūsų stalo ir techninės salygos aiškios - elektra, vandentekis, nuotekos, statinio aukštingumas, servitutai sklype ir kiti povandeniniai akmenys ir srovės. Dabar reikia to žmogui pagrindo ant kurio visa svajonė "augs"  - pasyvaus namo pamatas. Jei ankstesni pamatai statybose reikalingi buvo namui laikyti, tai dabar ir šalčio tilto samprata atsirado sprendimuose. Pamatas jau turi būt ir šiltas ir tvirtas. Labai nemažai pamato konstrukcijos spręs sklypo kokybė, arba kitaip tariant iš kokių dirvožemio sluoksnių jisai sudarytas. Efektyvūs pamatai pasyviam namui yra kelių sprendinių. Poliniai, kurių rostverko dalis yra atskirta nuo sklypo grunto per specialius blokelius pagamintus iš stiklo atliekų ir plokštuminiai pamatai, kurių vientisa konstrukcija ir tolygiai paskirsto statinio apkrovas ir šalčio tiltus žaviai sutvarko. Dėl pamato krypties galima sprendimus priimti tik po eilės duomenų įvertinimo. Gali pasirodyti keistai skaitovui, bet plokštuminio pamato ir ne kiekviename sklype įrengimas yra įmanomas. Atsakyti kuris iš pamatų yra ekonomiškai pagrystesnis ( kaina visiems dažnai aktualiausias klausimas) galima tik vertinant sklypo kokybę ir jūsų namo projekto viziją (aukštingumas).  Plokštuminiams pamatams reikalinga aukštesnė ir konstruktoriaus kvalifikacija ir projekto vadovo kompetencija. Pagrindinis klausimas šiame pamate yra komunikacijų projektavimo įgudžiai. Štai kur jau tikrai patarlė tinka - septynis kartus projektuok ir vieną kartą betoną pilk. Populiariausia klaida - kuomet užsakovas pradeda galvoti apie pamatą jau gavęs statybos leidimą, nes iki šio momento buvo daugiausia sprendimų dėl dizaino (pvz. plytelių spalva san. mazguose).

5. Pasyvaus namo sienos. Gal dėl medžiagų gausos ir vykstant nuožmiai konkurencijai sienų galimybių variantų tokia galybė, kad eiliniam užsakovui - kuo daugiau domisi tuo daugiau pasimetimo. Sienos klausimas daugiausiai gvildenamas visuose bloguose, statybos parodose labai nemažai atstovų vis giria savo prekę. Jei rinktis vien tik pagal kainą sienos medžiagą - kelias vedantis į problemas. Sprendimų yra keletas patikrintų gyvenimo ir čia kalbam ne apie mūsų stebimus projektus, o iš to su kuo žmonės susidūrė bent jau per pastaruosius 900 metų pačioje Lietuvos žemėje. Buvo du sprendimai labiausiai paplitę. Medinis - labai tinka pasyviam namui, nes gali suakumuliuoti šilumos 1,6 daugiau nei mūras, medžiaga auga tiesiogine ta žodžio prasme. Akmuo, plyta molinė arba atsiradęs dirbtinio akmens pakaitalas - silikatas.  Silikatinė pasyvaus namo siena patiko ir puslapio autoriui. ir Visos šios medžiagos tvirtos ir nebloga konkurencija medžiui. Tvirtas mūras ir pas Lietuvoje mus prigijo ne prasčiau nei medinė troba. Jūsų bet koksai pasirinkimas sienos sprendime turės didelę įtaką mazgu sprendimams ateičiai. Pasirinkūs klasiką tikrai neturėsit dauk galvos sopulio. Populiariausia klaida - galvoti, ar tikėti, kad sienos blokelis tvirtas ir šiltas, be to dar ir pigus gali būti. Reikės pasirinkti kažką vieną iš šių derinio.

6. Pasyvaus namo stogas. Vienas iš sudėtingiausių namo mazgų. Dažniausiai, pirmo namo statybose, užsakovui atrodo, kad stogas yra gegnės ir stogo danga, gal dar šiltinimas. Kaip pradėsite žiūrėti stogo sudedamasias dalis internete ar konstruktyve suprasite, kad pasyvaus namo stogas turi bene daugiausia sluoksnių. Kalba apie šlaitinį stogą. Jie reziumuojant sluoksnius - danga, tvirtinimas stogo dangai, medinė dalis tarpui tarp difuzinės plėvelės, difuzinė plėvelė, gegnės, šiltinimas, garo barjeras, medžio tvirtinimas, šiltinimas, gipso profiliai, gipsas ir dar keletas priklausinių pačio stogo viduje, kas stogu nesivadina, todėl neminima. Apie 12-13 sluoksnių jūsų stoge ir visa tai kaip pučiamūjų orkestras - skambėt turi vientisai ir harmoningai. Stogo konstrukcijose be medžio išsiversti nepavyks, ten dažniausiai ir taupoma su impregnavimu, medienos kokybe ir net pačia dangą visi bando "pagrystai" ieškoti optimalią arba paprastai kalbant - pigiau. Sumoje gavosi namas pardavimui. Pasyvaus namo stogas tikrai pareikalaus iš jūsų didesnio dėmesio nei sienos ir tam nepagailėkite laiko nes per sogą prarandama labai nemaža šilimos dalis. Fizika elementarioji. Šiluma kyla į viršų ir bet koksai netobulumas stogo konstrukcijoje duoda nemažus šilumos nuostolius. Populiariausia klaida - vienašlaitis mažo kampo stogas yra žymiai pigesnis nei dvišlaitis stogas. Jei bendroj sumoj, visų stogo laikančių elementų, šiek tiek pavyks sutaupyti (dėka bendro stogo ploto) - jums pasisekė. Bet ar toksai stogas jums patinka kaip architektūros sprendimas ar tik kaina jus žavi? Priedo maži stogų kampai turi ir savo neigiamas medalio puses.

7. Pasyvaus namo langai - ir su jais blogai, bet ir be jų negerai... Kodėl blogai su langais? Langas bus jūsų name vienas iš didesnių šalčio " greitkelių ". Šalčio tiltelis yra labiau skaitovui girdėtas terminas, bet kad būt vaizdingiau leptelėjom taip. Langas bus apie 7 kartus temperatūrai laidesnis nei siena pasyviam name ir jokia A++ energetinė klasė su vien iš lango suformuotu fasadu negalima. Lango pagrindinė funkcija yra praleisti saulutės šviesą dienos metu, bet kai jos nėra tai tampa vo ne didžiausiu namo šilumos nuostolio priežastimi. Galima daryti prielaidas ir skaičiavimus apie saulės energijos pritekėjimus pasyviam name, kaip teisingai orientuoti langai padeda sumažinti energijos sąnaudas ir kiti vertingi marketinginiai dariniai pirkėjo ausims. Saulės pas mus ne tiek jau ir dauk net vasaros metu, o jau žiemos trumpos dienos ir pasakų ilgumo naktys šilumvogiais langus paverčia nedelsiant. Itin šaltomis sausio mėnesio dienomis, kuomet stulpelis ir -25 ryte parodyt sugeba, saulutė dieną langams padeda atgauti nakties šilumos praradimus, bet jei debesuota su -15 tiek dieną, tiek naktį - taip ir norisi visą lango paketą pagalve kamšyt. Galime diskutuoti apie teisingą montavimą, sandarumo užtikrinimą - sutikti galima, kad sviestas košės negadina. Pagaliau mes kalbam ne apie statybinko paliktą broką su patrankos dydžio skylėm šalia lango. Dar kartelį pasikartoti verta - langas yra 7 kartus laidesnis šilumai nei namo siena. Tie kartai taikytini šiltos konstrukcijos langų sistemoms kurių U= arba <0.8. Esame sukaupę gerosios praktikos susijusios su langais ir dėka atliekamos termovizijos praktikos bei realios pasyvaus namo eksplotacijos. Populiariasia klaida - rinktis langų dydžius nepasitarūs su langų gamintojais arba termovizijos specialistais, skirti per didelį dėmesį lango išorinei apdailai.  

8. Pasyvaus namo šiltinimas. Jūs galvojate, kad tai pagrindinis klausimas pasyviam name? Vienas iš svarbesnių, sunkoka būtų ginčytis. Kaip suvartoti mažiau energijos žiemos metu ir vasaroti su neįjungtu kondicionieriumi, kuris dar ir parduotuvėje paliktas. Nuotrauka kairėje tokios neproporcingos meilės derinio tarp nešančios sienos ir fasado šiltinimo kiekio. Blokelis 18 cm. o šiltinimo tik 34 centimetrai. Pagarbiai prigludęs  neoporas prie sienos saugo šią sieną jau net nuo 2013 metų nuo šalčio ir kaitros. Pradžioje atrodė ne kasdieniškai toksai storis ir mūrininkas klinkerio plytos kraipė galvą su nuostaba, nes teko šildyti tik 15-20 cm. - sakė niekas nesiskundė. Tarytum šeiminkas išpūtė savo lūkesčius tokiam namo kailinukų kiekiui.... Bet per laiką matai žmogus kaip pasiteisina tokia intercija žiemą ir vasarą ir gaunas kaip toj alegorijoj - juokias tas, kas juokiasi paskutinis. Buvo ir kaimyno vyzdžių plėtimasis tokią sieną pamačius, bet dabar kai matai savo kamino dūmelį ir jo garvežiuką lieka vėl nusišypsoti pačiam sau po ūsu. O jei be diedesnės lyrikos tai šias eilutes rašant galima pasakyt tik vieną - kokybiškai sumontuotas šiltinimo sluoksnis sienoje tikrai nepakenkė mažų energetinių sąnaudų namui. Tai, kad pas pasyvų namą nerūksta žiemą nuo ryto iki vakaro kaminas, yra net tik šios šiltinimo medžiagos kiekio pasekmė. Labai daug dalykų turės įtakos dėl pačių mazgų montavimo kokybės ir pačių mazgų konstrukcijos geros krypties. Turėsit geras medžiagas ir kreivas rankas statybvietėje rezultatai nebus džiuginantis. Kodėl sienoms šiltinti pasirinktas neoporas? Pagal U vertes mažesnio storio reikia pasiekti norimą atitvaros pasipriešinimą šilumos laidumui. Sandarumo atžvilgiu neoporas gerai save užsirekomenduoja taip pat, o garų laidumą nors ir ne tokį kaip akmens ar stiklo vata, bet vis dėl to... Sienos garsinės harakteristikos su trisluoksniu mūru ( jei kalbam apie pilotinį pasyvaus namo projektą) taip pat pasiteisino ir komplekse su šiltais langais girdėti lauke vėją, lietų, lengvosios mašinos judėjimą - misija sunkiai neįmanoma. Traktorius, didesnis savivartis, lenvoji dyzelinė su kiauru "glušaku", fejerverkas, žemai skrendantis lėktuvas - girdėsis, bet miegančio nepažadins, dirbančiam protinį darbą minčių nesumaišys. Ginčai vyksta pastoviai tarp gamintojų - neoporas ar vata fasadui tinka labiau. Vata kainuoja daugiau, degumo klasė už mūro sienos jau neaktuali ( čia ne stogo medinės konstrukcijos), dalinai pas žmones kirba mintis dėl vatos susmukimo fasade - taip nuotraukoje pavaizduota šiltinimo schema ir pradedama naudoti dažniau. Tikimės, kad prie tos klasikinės minties, kaip šiltinimo yra dauk pasyviame name, ši iliustracija kairėje, ganėtinai padės atskleisti konstrukcinį skirtumą tarp C ir A++ statinių energetinės klasės. Klaidinga nuomonė - daugiau šiltinimo sluoksnio ir namas bus pasyvus arba A++ energetinės klasės. Energetinė namo klasė priklauso nuo sprendimų visumos ir atliktų darbų kokybės. Pasyvaus namo mados banga yra labai gera terpė prekybininkui parduodi daugiau nei žmogui reikia po šventa ekologine vėliava. Mažų energetinių sąnaudų namas turi atitikti ir efektyvių statybų kryptį. Pati pasyvaus namo logika skatina ne tik taupyti energiją namo eksplotacijos metu, bet ir efektyviai suderinti žmogaus poreikius, o jie turėtų būti adekvatūs ir be pertekliaus. Bet čia jau retorinis klausimas - kas tai yra adekvatu ir be pertekliaus būstas....        

 9. Pasyvaus namo šildymas-šaldymas. Jei pas mus Lietuvoje būtų tarp -5 ir +25 stabili temperatūra lauke - šildymo nereikėtų aplamai A++ energetinei klasei žiemą ir net žaliuzių vasarą. A++ energetinės klasės statinys ( arba mūsuose pavadinimas pasyvus namas) priskiriamas prie beveik energijos neneaudojančio namo rūšies. Viskas taip ir yra iš tiesų. Kiek tenka stebėti ir pilotinį projektą ir kitus mažos energijos suvartojančius namus  sandarumas ir šiltinimo sluoksnio optimalus suderinimas duoda šaunius rezultatus, bet ateina sausis ir vasaris ir visos statistikos nebegelsbsti kai reali lauko temperatūra nukrenta žemiau -15 laipsnių. A++ energetinė klasė, savo klasikiniuose apibrėžimuose, kalba apie tai, kad tai ne tik labai mažai energijos suvartojantys namai, bet ir energiją naudojantys iš atsinaujinančių bei šalimais esančių šalšinių. Pilotiniame projekte mes panaudojome malkas arba naujas ir populiarus aplinkoje pavadinimas - biokuras. Gal teisingas pavadinimas biokuras bendra prasme, nes tiek šiaudai, tiek pjuvenų granulės tiek minėtos malkos priskiriamos prie to pačio atsinaujinančio šaltinio. Priedo krosnis dar ir maistą pagamint gali net jei name nebus elektros, o tai jau savotiška nepriklausomybės forma. Priežiūra krosnies su molio mišiniais - ugniakuras visuomet puikios būklės be jokio dedesnio užjūrio princų rūpesčio. Ką tenka pastebėti bendraujant su žmonėm - labai šildymo sistema priklauso nuo namo šeiminkų horoskopo. Ugnies ženklai rinksis tikrai ne vandens kontūrą, o vandens ženklas ilgai liepsna nebus patenkintas. Gal neutraliausias ir labiausiai universalūs žemės ženklai. Dėl šaldymo A++ energetinei klasei - kita medalio pusė šildymo. Jei statinys gerai laiko šilumą tuomet jam nebus problemos turėti vėsą šiltuoju metų laiku, nors jo pas mus tiek ir tėra. Senoliai sakydavo, kad vasara pas mus yra nuo Joninių iki Žolinių (06.23 - 08.15) - ne patsai ilgiausias kaitros laikotarpis. O jei dar septyni miegantys broliai (liepos 10) lietučiu pradžiugina - žiūrėk vasaro kaip ir nebėra. Todėl patalpų temperatūros balansavimas vasarai yra žymiai paprastesnis sprendimuose nei žiemos metu saugoti šilumą. Turime temperatūrinius grafikus sprendimų, kurie labai puikiai susitvarko su saulės pertekliumi. Be to tai nėra papildomi stogeliai šešėliavimui, kaip skelbia klasikinė pasyvaus namo instituto medžiaga. Populiariausia klaida - pertekliniai šildymo-vėsinimo galingumai, kuriuos mėgsta parduoti lietuvio vadyba. Pasyvus namas aplamai yra šildymo specialistui peilis, o jei dar kvadratūra statinio nesiekia 150 kvadratinių metrų - didelė tikimybė, kad gausite didelę nuolaidą ir geriausią kainą, bet pertekliniam sprendimui. 

Ruošiami straipsniai 2016 11-12 mėnesiais:

10. Pasyvaus namo vėdinimas

10. Pasyvaus namo apšvietimas.

11. Pasyvaus namo komfortas . Visa tai kas nuveikta pasyvaus namo statyboje bendroje sumoje ir turi suformuoti bendrą viso statinio komforto oazę. Skirtingų žmonių ir skirtingi komforto lygio suvokimai, bet šiuo atveju tikslas su pasyviu namu yra užtikrinti kuo stabilesnes sąlygas patalpų viduje. Pagringiniai kriterijai patalpų komforte būtų sekantys. Oro užteržtumas, patalpų temperatūra, patalpų oro drėgnumas. Bendroje sumoje vadinama tai  mikroklimatu. Oro taršą reguliuos priverstinis vėdinimas ir dalinai drėgnumą statinio viduje. Patalpų temperatūrą ir jos stabilumą daugiau lems pasyvaus namo šiluminė varža, konstrukcijos inercijos galimybės, šildymo sistema. Kuo mažesnis skirtumas tarp patalpoje esančių skirtingų medžiagų paviršių temperatūrų tuo komfortiškesnis patalpoje pojūtis. Pasyvus namas kaip gyvas organizmas - gali būti sveikas, gali būti pasiligojęs. Jūs jausite, nors to gal ir nesuprasite akivaizdžiai, kiekvieną mikroklimato dedamą, o nuo to priklauso gyvenimo kokybė jūsų būste. Kam gi dar statėte pasyvų namą? Klaidinga nuomonė - pasyvus namas yra daug šiltinimo ir nemokam nieko žiemą už šildymą (beveik dykai). Šiltinimo tikrai nemažai pasyviam name, bet velnias slypi detalėse arba jungiamuosiuose mazguose. Šiltas ir taupus namas žiemą yra šaltas ir vėsus vasarą. Greitai prišyla statinys - greitai ir atšąla. Pekaista vasarą - peršąla žiemą.  Viskas kaip gamtoje...ąžuolas auga lėtai, žolė želia greitai - ką pasirinksite?     

Krosnies montavimas.

Krosnis reikalauja šiek tiek didesnio pasiruošimo nei židinys. Pirmiausia krosnį reikia numatyti projekte, nors židiniui tai taip pat galioja. Bet jei krosnis yra iš molinių koklių, kurių gamyba užtrunka apie tris mėnesius ir prekybos centre jų neužsakysi, reikia ruoštis iš anksto. Pradžioje pati krosnies konstrukcija derinta su meistrais, nes reikėjo parinkti optimalų kamino skerspjūvį, peržiūrėti porą eskizų, kad nuspręsti orkaitės ir kitų pagražinimų kiekius ir vietą. Žiema tam pats tinkamiausias metas. Suderinus užsakymą birželio mėnesį ir pradėjus molinių koklių gamybą, pasyviame name jie atsirado tik spalio mėnesį. Todėl, kadangi gaminys pakankamai individualus, o ne sandėliuojamas kaip akmens vata arba mūro blokeliai neribotais kiekiais, reikėtų šį niuansą turėti omenyje ir planuotis medžiagų paruošimą iš anksto.

Krosnis nuo židinio skiriasi savo mase. Šitą reikėtų nepamiršti paruošiant vietą krosniai. Šioje vietoje mus labai gelbėjo plokštuminis pamatas, nes kaminui ir pečiui tiko tas pats pagrindas, tik jei kaminą galima buvo montuoti tiesiogiai ant plokštuminio pamato, tai krosniai reikėjo betonuoti pagrindą, kuris būtų lygus išlyginamojo sluoksnio lygiui. Montuoti kronį ant išlyginamojos sluoksnio 6 cm. storio būtų pavojinga, nes ši betono danga, dėl savo markės, neskirta didelėms apkrovoms. Krosnies masė siekia apie 3000 kg. ( židinys apie 500-600 kg.), todėl konstruktorių būtina informuoti dėl šio niuanso, kad būtų paskaičiuotas erdvinis karkasas krosnies pagrindui. Kadangi židinių montavimas yra labiau paplitęs nei krosnių, architektai ir konstruktoriai gali neturėti reikiamos praktikos dėl šio mazgo. Be to projektuojant krosnies vietą, praktiška ją statyti namo centre tokiu būdu, kad galinės sienelės šiluma galėtų patekti į antrą aukštą. Šioje vietoje reikia numatyti papildomas sąramas arba monolitines perdangas, tarp antro aukšto perdangų ir sienų.

Meistrus, krosnies montavimui, reikia taip pat rezervuoti kaip galima ankščiau ir tai neapsaugo nuo fors mažorų. Kadangi jau spalio mėnuo, tai ir meistrai turi neužbaigtų darbų-darbelių ir šioks toks atsilikimas nuo grafiko gavosi ir šiai krosniai.

Kadangi apdailinis mūras buvo molinės plytos ir dalis jų liko statybų pabaigoje, šie likučiai plytų puikiai pasitarnauja molinių koklių užpildui kartu su moliu. Mažiau reikės pirkti šamotinių plytų, nes fasado apdailinė plyta degta krosnyje prie 800-900 laipsnių temperatūros, tiks kaip patikimas molio surišėjas ir geras šilumos akumuliuotojas. Nors meistrams geriau plyta didesnio įgeriamumo, nes greičiau sulimpa su molio užpildu kokliuose. Bet fasadinės plytos užpildas kokliuose, dėl savo didesnio tankumo, leis sukaupti didesnę šilumą ir ilgiau džiaugtis korsnies teikiama šiluma. Smėlio likučiai, po apdailinio mūro darbų, taip pat tinka krosnies šamotinių plytų skiediniui.

Iškilusi problema dėl orkaitės buvo išspresta gana operatyviai. Kame problema? Rinkoje esančios orkaitės krosnims yra gana siaurų išmatavimų pačių durelių apie 315x370, nuotraukoje atvaizduotos durelės yra skirtos krosnims su duonkepėmis 530x357. Bet krosnis su duonkepėmis orkaitės formuojamos iš šamotinių plytų ir neturi orkaitės kapsulės. Todėl buvo rastas, meistrų dėka, sprendimas įdealiai tinkantis prie šios krosnies - prie duonkepės durelių bus prijungta 2 mm. nerūdijančio plieno kapsulė. Ir vietos daugiau ir šeimininkei patogiau. Visi orkaitės išmatavimai būtų 530x357x400. Krosnies orkaitės kapsulės viršutinė dalis yra arkos formos. Šios konstrukcijos privalumas - efektyvesnė šilumos cirkuliacija korosnies orkaitėje. Gaminys nestandartinis, bet akį džiuginantis.

Teko pakeisti ugniakuro dureles. Rodos ir gražios durelės 620x400, bet jose nenumatyti tvirtinimo elementai, taip vadinamos " ausys ", arba kaip meistrai sako - mažai mėsos. Prinktos durelės šiek tiem mažesnio pločio, bet esant šiai krosnies daliai, kuri bus dažniausiai varstoma, netvarios konstrukcijos remontas būtų keblus, o tiksliau krosnies ugniakuro durelių keitimas reikalautų visos krosnies išrinkimo. Todėl renkantis koklius, krosnies išmatavimus, kamino kapsules - būtinai pasitarkite su specialistais, krurie montuos krosnį. Juk kokybiškai sumontuota krosnis tarnaus jums nemažiau nei 15-20 metų.

Patys krosnies moliniai kokliai yra stipriai ornamentais neišdailinti. Galima sakyti minimaliai puošnumo ir maksimaliai praktiškumo. Visi padailinimai kainuoja nemažas lėšas. Bendra, šios kuklios koklinės krosnies kaina arti 20.000 litų. Pusę krosnies kainos sudaro moliniai kokliai. Jei vieno koklio kaina yra apie 50 litų, tai su individualiais ornamentais vieno koklio kaina gali pakilti ir iki 150 litų. Kitaip tariant - grožis reikalauja aukų. Svarbiausia pavyko krosnį sumontuoti tokiu principu, kad šilumą skleis visos jos plokštumos. Net viršutinė dalis, turėdama nemažą atstumą iki lubų galės spinduliuoti savo šilumą į antrą aukštą. 

Krosnis ir automatika.

Pastraipos mintis apie automatikos galimybes padėjo sudėlioti UAB Stiksas - ačiū!

Tinginystė visuomet stūmė žmoniją link progreso. Krosnyse pasirodo galima taip pat turėti automatinę sklendę sujungtą su davikliais pakuros durelėse. Atidarius dureles - sklendė reguliuojasi savaime, krosniai kūrenantis pagal išskiriamų dujų ir temperatūrų santykius sklendė reguliuojasi taip pat. Patogumas rodytusi neapsakomas, bet keletas minčių iš praktinės pusės. O gal mes ir neteisūs...

1. Projekte mintis su krosnimi buvo pagal logiką - dingūs elektrai ir net rekuperatoriui neveikiant mes krosnį užkursime su mechaninėmis sklendėmis be jokių problemų - paprasta ir patikima kaip AK-47. Rekuperatorius be elektros neveikia taip pat, prasivėdinsim avariniu būdu per langus. Savaitėm elektros atjungimų gal nebus dažnai.

2. Produkto komplekto kaina svyruoja, priklausomai nuo krosnies ar židinio, bet jei imti skelbiamas kainas ( 2000-3000 eurų), miela ir maloni pasidaro mechaninė sklendė su tomis nesandaresnėm krosnies durelėmis. Šiai krosniai ir dabar užtenka įkaisti 15 kg. malkų. Gal efektyvumas yra ir didesnis su automatizuota sklendžių ir daviklių sistema, bet grožis reikalauja aukų - kol kas mes joms nepasiruošę tiek finansiškai, tiek morališkai. 2500 eurų mūsų krosniai su visomis netubulybėmis ir neautomatizuotomis sklendėmis tai lėšos malkoms 8-9 metams.

3. Be jokios abejonės posakis  "nori padaryti verslą priimk įstatymą" galios ir su šia automatika. Jei informacija tiksli ir apytikriai nuo 2018-2020 metų šios sandarios durelės ir automatizuotos sklendės bus privalomos naujai projektuojamiems statiniams - visi aukščiau išdėstyti pamąstymai praranda aktualumą arba kitaip tariant "dura lexs set lexs". Verčiasi šis lotyniškas išsireiškimas - kvailas įstatymas bet įstatymas. Tik klaustukas atsirado lotyniškas žodis " dura" atėjo pas lotynus iš rusų kalbos ar atvirkščiai ?

Krosnies džiovinimas.

Paskaičiavus visus kibirus vandens, supiltus į krosnies vidų montuojant, gavosi arti 180 litrų vandens. Rudeniop, prie lauko temperatūros + 5 laipsniai ir drėgnumo 95 %, savaiminis drėgmės pasitraukimas  užtrukts ilgokai ir kalėdų eglutė gali malkų spragsėjimo neišgirsti. Džiovinimui pasirinkta sekanti strategija.

1. Labai pasiteisino nedidukas dujinis keramikinis šildytyvas. Principas veikimo artimas krosniai - ikaitusi keramikinė plokštelė skleidžia infraraudonuosius spindulius. Taip per naktį kokliai išildavo iki 44 laipsnių toje vietoje, kurion keramikos plokštuma būdavo nukreipta. Priedo labai mobilus įrengimas visam namui šildyti kol nėra pagrindinio šilumos skleidėjo. Kainuoja nedaug - arti 80-100 litų ir tokio miniatūrinio šildytuvo užteko, kad pakelti temperatūrą name nuo + 10 iki + 18 laipsnių per 3 dienas. Antrame aukšte temperatūra būdavo apie 2 laipsnius aukštesnė. Gal namas nedidelis 120 m2, o gal jau sienų ir stogo šilumos izoliacija pradėjo savo darbą.  Mūras priima šilumą lėčiau, bet po to visą dieną krosninkų durų varstymai nesugebėdavo numušti temperatūros daugiau nei vienu laipsniu. Su šiuo įrankiu pamatėme pirmą dūmą iš kamino. Malkų krosnyje nėra o dūmas rūksta! Tai buvo vandens garų vaizdas, kuomet lauke turėjome tik +2 laipsnius, o viduje + 18 laipsnių patalpoje ir kokliai šilti, tarytum krosnis vakar buvo kūrenta. Meistrai patikino, jok taip krosnį džiovinti galima, nes nėra drąstiško temperatūrų pokyčio. Jei patalpose būtų temperatūra +1 ir pultumėm krosnį kūrenti iki +50 laipsnių, koklių sienelėse juntamos temperatūros, turėtumėm bėdos. Dabar gi temperatūra patalpose ir koklių temperatūra neturi tokio didelio skirtumo.

2. Paprastas šilto oro vėjelis buvo pastatytas į ugniakuro vietą ir putė orą jau į krosnies vidų. Kad neperkaitinti visos konstrukcijos pastatytas vidutinis galingumas. Termometras parodė ugniakuro viduje +24, o pačio vėjelio oro srautas +42 laipsnių temperatūros - aukštesnės ir nereikia. Tikėtina po mėnesio kompleksinio šildymo, iš vidaus ir išorės, turėsime jau ganėtinai sausą namų šilumos ir jaukumo skleidėją. Tiksliai pasakyti kiek šauniai pavyko išdžiovinti krosnį nebus įmanoma, gal pabandysime su termovizoriumi pasižiūrėti - daugiau drėgmės turinčios vietos bus šaltesnės. Bet jei visos dalys bus apytikriai vienodos temperatūros skaitysim džiovinimą pavykusį. Nuotraukoje nupaveiksluotas vėjelis turi kelis šildytuvo rėžimus. Veikia minimali automatika, kurios pagelba šiltas oras paduodamas ne pastoviai, o su pertraukomis. Internete profesionalų yra siūlomas džiovinimas su minimaliu malkų kiekiu kas dieną mėnesio-dviejų laikotarpyje. Bet tuomet temperatūros svyravimai bus labiau kintantys, nei su elektros oro vėjeliu. Taip pat su mažu kiekiu malkų neįmanoma sukurti stabilios krosnies džiūvimo aplinkos. Nepamirškite šio proceso metu praverti visas sklendes. Vasaros metu tokių priverstinių džiovinimų nereikia - visas vanduos išgaruoja savaime, bet pradėjus namo sienas pavasarį neturint stogo ir atlikus minimalius vidaus darbus ( santechnika, išlyginamasis grindų sluoksnis ), rudeniop iki krosnies montavimo darbų ir prieisite.  Pirmam žiemos mėnesiui krosnis bus paruošta minimaliam kūrenimui.

3. Po mėnesio šildymo pirmais dviem būdais galima bus pakurti krosnį ir pagrindiniu kuru - malkomis. Svarbiausia pirmaisiais mėnesiais nekrauti pilnų pakurų ir leisti krosniai po truputėlį " sustiprėti ". Net rekomenduotina molinių koklių siūles pirmą šildymo sezoną neglaistyti. Pavasarį, kuomet krosnies apdaila " suras " savo vietą - užneštos siūlės tarnaus ilgus metus.

Svarbiausia su krosnies džiovinimu nepersistengti ir neskubėti. Krosnis tikriausiai yra neskubančių žmonių simbolis. Bet nebijokite, retsykiais neskubant visur suspėjama.

4. Po truputį kūrenant krosnį kokliai pradėjo " ieškoti " savo vietos. Kadangi krosnies ugniakuro ir apatinė dalis sumūryta iš šamotinių molinių plytų, o viršutinė dalis yra molinių plytų tarpai tarp koklių per krosnies vidurį, kuriant krosnį, akivaizdžiai padideja iki 2-3 mm. Krosniai atvėsūs šie tarpai dingsta. Todėl siūles tarp koklių nuspręsta dailnti tik po primo šildymo sezono. Gamintojai rekomenduoja siūles glaistu dengti esant šiek tiek šiltai krosniai. Tarp koklių atstumai 1-2 mm. ribose kinta ir kitose krosnies vietose, nes pati krosnis neįkaista tolygiai kaip radiatorius. Ugniakuro dūmo temperatūra kiekviename kanale skirtinga - todėl kokliai išyla nevienodai. Krosnies dalis, kurioje yra sujungimas su kaminu bus visuomet šiltesne, nes trauka šioje krosnies dalyje yra didesne ir analogiškai šilumos kiekis. Krosnis pradeda tolygiai šilti tik uždarius pilnai kamino sklendę, o tai galima daryti tik esant pilnai sudegūs malkoms. Uždarius kamino sklendę anksčiau - namuose pradės kauptis nuodingos smalkės, kurios priveda prie liūdnų pasekmių žmonių sveikatai ar net gyvybei.

Krosnies kūrenimas

Sėkmingai pastačius ir išdžiovinus krosnį galima pradėti ją eksplotuoti pilnu pajėgumu. Keletas pagrindinių pastabų apie krosnį, kurią matote nuotraukose.

1. Visas įrengimas gali funkcionuoti kaip židinys-orkaitė vasarą ir židinys-krosnis-orkaitė rudenį,žiemą ir pavasarį pagal šilumos poreikį patalpose.

2. Teisingai sudėtos malkos, kurios išdžiovintos 12-24 mėnesius, beržinės ar pušinės tinka šiai krosniai. Teisingo malkų sudėjimo nuotraukų galerija randasi straipsnio viršuje. Ąžuolinės malkos, kurios maišomos su beržinėmis, pušinėmis sudega netolygiai. Todėl tolygus pakuros įkrovos sudegimas ir kamino sklendės uždarymas duoda daugiau šilumos nei likusios ažuolinės malkos smilkimas ir krosnies atšąlimas per kaminą.

3. 75% užpildytos pakuros dega apie 2 valandas, po kurių lieka tik mažas kiekis žarijų. Degimo metu reika reguliuoti oro padavimo sklendes. Pradžioje jos atidaromos daugiau, o baigiantis degimo procesui palaipsniui mažinamas oro kiekio padavimas. Teisingai subalansavus oro padavimą pro ugniakuro stiklą turite matyti šviesiai geltonos spalvos liepsną. Balta liepsna ir užesiai krosnyje indikuoja per didelį oro padavimą, tamsiai geltona liepsna - per mažas oro kiekis ugniakure.

4. Krosnį kūrenant apie 2 valandas pastarosios kokliai išyla iki 60-65 laipsnių, jei kronies kūrenimas trunka apie 2,5-3 valandas koklių temperatūra gali pasiekti apie 90 laipsnių šalia dūmtraukio. Tokias temperatūras nustatėme atliekant termovizinį tyrimą, nes žmogui nustati su ranka ar tai 70 ar 90 laipsnių yra kėblu.

5. Kronis po  kūrenimo laiko šilumą ganėtinai ilgai. Matuojant krosnies temperatūrą, praėjus 18 valandų nuo paskutinės pakuros, pamatėme apie + 25-35 laipsnių temperatūrą. Dabartiniu metu pačių patalpų  oro temperatūra siekia apie +12, o sienų temperatūra yra apie + 10-11 laipsnių. Tikėtina, kad krosnies sukauptą šilumą pasiima šaltesnės sienos. Kaip krosnies temperatūra kris, kuomet patalpos taps gyvenamosiomis, matysime vėliau. Nepaisant to 3 tonų molio, koklių ir plytų šilumos akumuliacinė talpa, esant +12 laipsnių patalpose, rodo neblogus rezultatus.

6. Tikriausiai įdomiausias punktas... O kiek pinigų kurui? Viena malkų įkrovą sudaro apie 15 kg. beržinių arba + 10-15% pušinių malkų. Jei skaičiuosime 180 dienų kasdieninio krosnies kūrimo malkų masę - 4,3 kubo arba kietmetrio ir versime į pinigus - 645 lt. šildymo sezonio  nuo spalio pabaigos iki balandzio vidurio. Jei pavasaris vėluotų kokiom porą savaičių suapvaliname iki 700 lt.. Kamino valymas 300 litų ir suapvalinam sąnaudas iki 1000 lt. Bet nors krosnis nešildo vandens jį gali gaminti maistą, o tai prie energijos elektros sąnaudų mažinimo labai stipriai prisidės. Maisto gamyba krosnyje turi nepakartojamą skonį - išbandėm, šį 2014 metų sezoną, praktiškai. 166 litų mėnesiui - šilta namie ir maistas kaip pas močiutę. Šį punktą kiekvieną žiemą taisysime, pagal faktą. Specialiai suskaičiavome ne kilovatus šildymui, o litus - eiliniam žmogui aktualu yra šie skaičiai. Paverskite šiuos 1000 litų į elektros sąnaudas ir patalpų šildymas gautus  4,2 kW/m2. Su elektra daugiau terorinio komforto, su pečiumi namas - kitoks gyvenimo būdas. Kiekvieno laisvė rinktis.

Krosnies trūkumai pasyviame name.

Visuomet lazda turi du galus, taip pat ir su kosnimi pasyviame name. Kadangi puslapis nekomercinis, galima aprašyti ir šiuos niuansus.

1. Krosnis turi kaminą. Stengiamės padaryti visus įmanomus šiltinimus aplink kaminą kiek galima stropiau, bet viena papildoma masyvi skylė stoge atsiranda. Neperšalantis kamino blokelis bei keramikinio indėklo šiltinimas iš vidaus ir išorės sumažins šilumos nuostolius, vistiek papildomas minimalus šalčio tiltelis atsiranda namie. Nors su mūsų pasirinktu kaminu šilumos nuostoliai bus minimalūs.

2. Krosnies pakuros, pelenų talpyklos durelės turi tarpines, o krosnis traukos sklendes ir visa tai nėra tokio sandarumo kaip pasyvaus namo langai, durys arba stogo konstrukcijos. Bet čia tikriausiai būtų esmė tokia pati kaip ir pasyvaus namo langai, kurie pietinėje dalyje žiemą duoda daugiau šilumos nei jos nuostolių ( teoriškai). Skirtumas tarp langų ir krosnies būtų toksai, kad gauti energiją iš saulutės žiemą - reikia ją pamatyti, o energiją iš krosnies galima bet kada prireikus. Malkų reikėtų nepatingėti pakrauti. Suplanuoti kiek bus žiemą saulėtų dienų faktiškai neįmanoma. Todėl krosnis, net su savo nesandarumu, suteiks daugiau pasirinkimo laisvės nei saulutė už lango. Per pastarąsias dvi lapkričio savaites saulė pasirodydavo kelias valandas ir pasislėpdavo po debesimis. Gauti pakankamai energijos, per pasyvaus namo langus, lapkričio-vasario mėnesiais yra kėblu. Kalbant apie apie saulės energijos tiekimo stabilumą - neprognozuojama.

3. Krosnis yra ir potencialus gaisro šaltinis, bet taisyklingai prižiūrint kaminą, naudojant sausas malkas gaisro tikimybė sumažėja iki minimumo.  Be to ne krosnis yra gaisro šaltinis, o kaminas. Jei suvokiame laiku pasikeisti automobilio tepalus, susitvarkyti su kamino suodžiais nebus kėblumų.

4. Krosnis neturi jokios automatikos ir malkų įkrovą reikia daryti kiekvieną kartą norint šilto būsto. Tinginiauti arba komforto atžvilgiu mazgas reikalaujantis daugiau pastangų. Nors vienas žmogus yra pasakęs nuostabią mintį  - turiu pagoniškų šaknų ir man patinka kiekvieną dieną rūpintis ugnimi. Savarankiškai kuriant krosnį be temperatūrinių daviklių, automatinių sklendžių, kitų patobulinimų, reikia saugoti krosnį nuo ekstremalių temperatūros pokyčių. Krosnis neturi apsaugos nuo netinkamo naudojimo ir nemėgsta skubos. Tai ne elektrinis vėjelis, kurį įjungūs pajusite greitai šylantį orą, o lėtai šylantis ir letai šąlantis šilumos šaltinis. Sudega visa pakūra malkų, o krosnis tik vos šilta. Tuomet jei atsiranda pagunda krauti dar daugiau malkų - sustokit ! Stebint koklių išorės temperatūrą ir duonkepės vidų pastebėta, kad esant kokliaus temperatūrai apie + 40 krosnies viduje temperatūra siekia apie + 80-90 laipsnių. Po valandos ši temperatūra pasiekia ir kokliaus išorines sieneles, bet jei krosnis kūrenama toliau ir jūs jau nebegalite prie koklių prisiliesti - tai veda į krosnies perkaitimą. Krosnį kuriant labai svarbu sugebėti laiku sustoti.

 Termovizinis tyrimas arba termovizija, turint šiek tiek fantazijos ir noro ištirti pasyviame name ne tik šilumos nuostolius, bet atlikti namo paviršių platesnę anlizę, gali būti žymiai informatyvesnis. Buvo sudarytas planas ar klausimynas iki termovizijos pradžios. Klausimai sekantys...

1. Namo šilumos nuostolių analizė - termovizinė ši banalybė jau per visus www išreklamuota, bet reikia ir tai pamatyti.

2. Krosnies temperatūra praėjus parai nuo malgų pilnos sudegimo. Krosnies visų plokštumų kaitrumo matavimas kūrenimo metu.

3. Palygnimas paviršių palyginimas tarp durų-sienų, sienų-langų.

4. Kamino paviršiaus temperatūros matavimas namo viduje ir lauke, palyginimas lauko kamino dalies temperatūrų su fasadine namo dalimi.

5. Skirtingų kambarių paviršių temperatūros matavimas kuomet krosnyje spragsi malkos.

6. Langų paketo laidumas krosnies infraraudoniesiems spinduliams stebint langą iš lauko pusės.

7. Grindų temperatūros pasiskirstymai pirmam ir antram aukštuose, temperatūros skirtumai stebint 3 metrus nuo krosnies ugniakuro.

8. Grindų plokštumos temperatūra kuomet ant pastarosios patenka tiesioginiai saulės spinduliai.

9. Gal dar ką nors įdomesnio sugalvosim tirti - pridėsim šiame skyriuje.

Pirminis minimalus termovizinio tyrimo duomenų paketas šioje nuorodoje.

 Pasistengsime turint laisvesnio laiko atlikti termonuotraukų rezultatų aprašymą kaip galima išsamiau. Gal kas nors iš puslapio lankytojų sugalvos atlikti savarankišką termovizinę analizę ir mokės skaityti termonuotraukų duomenis ir suprasti spalvų derinius. Kadangi termovizinis tyrimas procesas kūrybingas - žemiau pateiktas klipas tiks. Papildomai stengemės aprašyti ir kas ta termovizija kitame straipsnyje. Taip pat neužilgo pateiksime antrų metų pasyvaus namo stebėjimo termonuotraukas su kito modelio termovizoriumi, kuris skirtas specialiai pastatų stebėjimui ir turi labai mažą temperatūrinę paklaidą.

2016 metais atliktas termovizinis tyrimas extremaliausiomis sąlygomis, kurios galėjo būt Lietuvoje mūsų pilotinio namo viduje. Lauko temperatūra buvo nuo -15 iki -25 laipsnių, o vidaus temperatūra +20. Pirmas bandymas buvo atliktas prie -12/+12 laipsnių. Visos problemos matomos termonuotraukose po patikros sėkmingai ištaisytos ( na beveik visos ). 

Pamatų šiltinimas - vienos iš šalčiausių namo dalių šiltinimo sprendimas. Viskas kas genealu - paprasta. Kodėl vienos iš šalčiausių? Kaip bebūtų keista, bet gruntas po namu nėra šalčiausia namo dalis, arba laidžiausia šilumai. Stebėjome šalčiausiomis žiemos dienomis plokštuminio pamato gruntą  - ten visuomet teigiamos temperatūros zona, gal dėl to, kad teisingai buvo suprojektuotas patsai pamatas. Langai yra žymiai laidesni šilumai, bet pamato plotas yra keturis kartus didesnis už langų. Langai nuolatos bendrauja su šaltuku lauke, o pamatas nešildytas ar nepakankamai šildytas savo plotu gali jums energijos nuostolių šauniai sugeneruoti.

Šilumą tausojančios sienos, stogas reikalauja ir šilto pamato. Analgogija būtų sekanti - žiemą išeinate į lauką turite šiltą kūno rūbą, kailinę kepurę, bet esate basas... Taip ir su pamato šiltinimu - stogą, sienas, langus saugom nuo šalčio, o pamatas lyg ant ugnikalnio stovėtų. Mūsų pilotiniame projekte patsai pamato sprendimas faktiškai ir yra jau šilto pamato pavyzdys. Esminis plokštuminio pamato sprendimo privalumas ir yra paties pamato atskyrimas per šiltinimo medžiagą  nuo grunto net iš apačios. Pradžioje ir pačiam puslapio autoriui atrodė, kad tokia blokelių, skiedinio, perdangų ir stogo masė kartu su pačiu pamatu ant putoplistirolio yra neįtikėtinas sprendimas. Bet gyvai matant jau esamą statinį, kurio sienos per pusę nelinksta, akivaizdu, kad pamato šiltinimo sprendimas su plokštuminiu pamatu yra vienas iš geriausių sprendimų kovojant su šalčio tilteliais. Nepigu, bet šiltai patrauklus sprendimas. Norint turėti šiltą pamatą reikia pagalvoti ir apie šalčio pleištus, bet jų konstrukciją apsprendžia darbo brėžiniai, o jų struktūra priklauso nuo grunto po jūsų žeme. Todėl statybų kainą gali įtakoti ne tik sklypo vieta, bet ir gruntas...Molis, žvyras, smelis - skirtingas vandens laidumas ir skirtingos medžiagos sprendžiant pamato šiltinimą. Bet kuriuo atveju - nepagailėkit laiko sprendžiant šį pamatų pamatinį sprendimą. Jei tausojate savo laiką kreipkitės į mus ir darbo brėžiniai su gerąja praktika bus jūsų rankose. Kreipkitės e.p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

Pasyvus namas ir krosnis! Sakysite tai nesuderinami dalykai ? Nieko panašaus, nes tai vienas iš labiausiai pasitesinūsių sprendinių, bent puslapio autoriaus kuklia nuomone. Pirmiausia kodėl krosnis šiame namo projekte, o ne kiti tradiciniai, jei taip galima pavadinti naujus geoterminius, kieto kuro katilus arba elektrinį šildymą, sprendimai. Jei pasyvus namas skirtas išsaugoti šilumą, kurios reikia labai nedaug, kad palaikyti +20 temperatūrą, tuomet krosnis dalinai primena šiuos pasyvaus namo privalumus. Pati krosnis kaupia šilumą savo masėje ir po truputį atiduoda jas patalpoms. Krosnies masę sudaro apie 3000 kilogramų. Mūsų projekte panaudoti silikatiniai blokeliai turi taip pat didelį inertiškumą, kaip ir krosnis. Kuomet krosnis skleis savo šilumą - ją mielai sukaups pačios nešančios sienų konstrukcijos, o taip pat ir betoninės perdangos. Plokštuminis pamatas neleis sukauptai šilumai sienose " nugarmėti " į žemę ir net žiemos metu atidarius duris ar langą patalpos nesugebės greitai atšalti, nes krosnis šildo ne orą, o kaip saulutė viską kas yra aplinkuje materialaus. Pabandykite atlikti bandymą su dviems puodeliais. Vienas iš jų molinis bokalas, o kitas turisto plieninis puodelis arbatai. Juose pasidarykite arbatos ir uždenkite puodelių viršų lėkštute. Net po valandos moliniame bokale arbata dar bus tinkama gerti, o plieniniame puodelyje arbata jau tik vos šilta . Taip pat pastebėsite, kad patsai molinis bokalas maloniai šiltas ir prie jo malonu prisiliesti. Molinis bokalas su arbata ir molinė koklių krosnis veikia panašiu principu, tik vienu atveju energijos šaltinis yra karštas vanduo, o kitu malkos. Žodžio pečius nenaudojame aprašyme, nors šis pakaitalas krosnies apibūdininimui dažnai naudojamas žmonių kalboje. Pečius yra rusų kalbos žodis - печь ( kepti ) . Lietuviškas žodis krosnis kilęs iš žodžio krauti. Ant kiek universaliai atspindi abu terminai atspindi daikto paskirtį sunku spręsti vienareikšmiškai. Jei kronis skirta tik patalpų šildimui, tuomet į ją galima krauti malkas. Jei krosnis skirta patalpų šildymui bei maisto gamybai į ją galima krauti malkas ir maistą.  Trumpai tariant - krosnis yra pakankamai universalus žodis prasmingai paaiškinantis daikto paskirtį. Meistrai šią krosnį vadina stačiamalkine - galima dėti į ugniakurą stačias malkas .

Krosnies privalumai.

1. Pasyvus namas, savo konstrukcija ir sprendimais, palaiko 20 laipsnių temperatūrą, o jei jūsų poreikiai patalpose 22-23 laipsniai - reikalingas papildomas šilumos skleidėjas. Žemiau filmukas apie kokilų spalvų ir formų pasaulį.

2. Krosnis skleisdama šilumą infraraudonūjų spindulių pagalba, šildo namo sienas ir kambariuose esančius daiktu, bet ne orą. Krosnies šilumos inercija yra žymiai didesnė nei židinio. Panašiai galima inerciją lyginti krosnies su židiniu, kaip molinio bokalo ir plieninio puodelio. Masė turi savo privalumų. Jei židinio masė yra apie 500 kg, tai mūsų krosnelės masė yra 6 kartus didesnė ir sudaro apie 3000 kg. Išilus tokiai masei molinių koklių ir molinių šamotinių plytų šiltas ir jaukus būstas bus apie porą-trejetą parų, turint omenyje pasyvaus namo sandarumo ir šilumos laidumo parametrus.

3. Pasyvių namų aprašymuose akcentuojami atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimas. Malkos krosnyje yra atsinaujinančio šaltinio variantas. Saulės baterijos ir saulės kolektoriai yra naujovės, o krosnis yra laiko patikrintas ir pasiteisinęs senolių sprendimas.

4. Teisingai sumontuota krosnis tarnaus apie 15-20 metų su sąlyga, kad ją kūrensime šaltaisiais metų laikais kas antrą dieną. Pradžioje šio teksto istorijos rašėm apie kūrenimą kas dieną, bet jei teisinga krosnis... Pirmą parą ji ir taip šilta, o antrą viduje dar šilta. Antrą dieną krosnį kurti yra gerai dėl to, nes ji turi šilumos likučius ( 38-45) laipsnių ugniakure. Trauka geresnė, o tai reiškia, kad suodžiai kils kaminu į lauką, bet ne kabinsis prie krosnies kanalų. Aplamai šauniau viskas kuriasi. Jokiu būdu tai nereiškia, kad į šiltą krosnį šlapias malkas kimšti galima... Drungna krosnis ir sausos malkos bus teigiamas krosnies kūrenimo momentas. Pagaliau kas dieną kurti krosnį gali ir nepavykti dėl banalaus laiko trūkumo. Ilgaamžiškumas krosnies yra ir jos elementarioje konstrukcijoje - be jokios elektronikos. Nors geriau kartą į parą keletas malkų krosnyje spragsi, nei masyvus kūrenimas iki raudonumo kas dvi-tris paras. Elektronika tampa mūsų gyvenimo palydovu, bet tuo pačiu ir galvos skausmu - ji greičiau sugenda nei koklinė krosnis. Pagaliau dingo elektra ir visi cirkuliaciniai varikliukai, vandens kontūrai, išmanieji davikliai sustojo, o krosniai užkurti reikia porą malkų ir vieno degtuko. 

 5. Krosnis neturi jokių vandens šildymo sistemų, cirkuliacinių varikliukų, termofikacinių talpų, radiatorių. Nėra problemos patalpas šildytis dingus elektrai, palikti šildymo sistemą žiemos metu, bijant pastarosios užšąlimo. Krosnies privalumą ( dėl vandens konturo) gali paaiškinti tik žemiaus esantis filmas.Kitaip tariant kodėl visos šildymo sistemos paremtos vandens kontūru jūsų namuose yra mažiau patrauklios nei paprasta koklinė krosnis.

6. Krosnyje sumontavus orkaitę galėsite visai šeimai pasigaminti žymiai skanesnio maisto, nei standartiniuose virtuvės įrengimuose. Nereikės jokių stebuklingų reklaminių virtuvės puodų. Rekomenduotina maistą gaminti moliniuose dubenyse.

7. Krosnis gali būti naudojama ir kaip židinys, kuomet sklende krosnies kanalai uždaromi ir visa šiluma išėina pro kaminą. Tuomet krosnies pakūroje spragsės malkos. Jus ir jūsų svečius maloniai džiugins ugnies šviesa ir visiems namas suteiks nepakartojamo žavesio net ir vėlyvą pavasarį ar ankstyvą rudenį.

8. Krosnies dūmas yra žymiai sausesnis ir kaitresnis nei kieto kuro katilų. Dėl šios priežasties kaminas mažiau užsiteršia. Būsite teisūs sakydami, kad kieto kuro katilo naudingumo koeficientas didesnis, todėl ir dūmas šaltesnis. Bet geriau šiltas ir sandarus namas, dėka savo konstrukcijos su krosnimi, negu didelio naudingumo kieto kuro katilas ir nesandarus didelio šilumos laidumo namas. 

9. Krosnis taps jūsų namo traukos centru. Bėje šį traukos centrą reikia projektuoti per namo vidurį tokiu būdu, kad visos krosnies sienelės sugebėtų lygiomis dalimis paskirstyti skleidžiamą šilumą per visas patalpas. Mūsų atveju viena iš didžiūjų krosnies sienų dalinai nukreipta į platų langą. Sumažinti infaraudonūjų spindulių nuostolius tikriausiai padės padės žaliuzės ir minkštas kampas prieš ugniakurą.

10. Prie jūsų šiltos krosnies visada galėsite prisiglausti ar ją apkabinti atėjus rudenį ar žiemą iš lauko. Nesikartojant apie krosnies inertiškumo savybes ir pajutę gyvą molio šilumą galėsite drąsiai pasakyti - ji ( krosnis ) gyva ! Ar galite apkabinti savo židinį arba kieto kuro katilą ? Gal techniškai tai ir įmanoma, bet prasmė kokia ? Jei židinys bus iš metalo - nudegsite, jei su kapsule - iki jos neprisiliesite taip pat, o apkabinus kieto kuro katilą...namiškiai jūsų elgesio gali nesuprasti. 

11. Krosnis neturi jokios elektronikos, kuri genda stabiliai ir užtikrintai visuose katiluose nepriklausomai nuo naudojamos kuro rūšies. Tikslios gedimų statistikos nei vienas gamintojas jums nepateiks marketingo sumetimais. Tokius tikslius duomenis galima būtų surinkti jei visus katilus remontuotų vienas serviso centras. Bet remiantis forumų ir žmonių pasakojimais elektronika yra silpnoji pusė visuose katiluose.

Gaila, keista, bet mūsų šalyje krosnis tapo ne tokia populiari. Tikėtina visi daugiau laiko praleis veidaknygėje nei skirs 10-13 minučių žavingai pramogai - pakraunam malkas ir uždegam. Skaičiavom tas minutes sąžiningai, bet kaip žinia tinginystė žmonijos progresas. Kita vertūs dingūs elektrai mūsų apylinkėje tik kelios trobelės šiltą dūmą ir teleidžia. Dauguma meistrų nurodo, kad vienai pastatytai krosniai tenka apie  dešimt židinių. Mums pavyko žindinio, krosnies ir orkaitės funkcijas suderinti viename mazge. Peržvelgus internetinius puslapius, šia veikla užsiimančių žmonių, esame linkę manyti, jok šis santykis yra dar didesnis. Krosnies name nuotraukų publikuotų yra labai nedaug. Nepelnytai pamiršta krosnis mūsų krašte, o daugelį šimtmečių tai buvo pagrindinis pastatų šildymo būdas. Dabartiniai židiniai - mūsų skubančio amžiaus produktas ar pasekmė. Greit viskas sudegė, šiek tiek šilta, malkos užgeso ir greitai visa šiluma prapuolė. Krosnis turi ir minusų, bet apie juos kitame puslapios skyriuje - krosnies montavimas ir priežiūra. Jei norite pamatyti nestandartinių nuotraukų su krosnies termoviziniais vaizdais (be galo spalvingos ir linksmos nuotraukos)  - aplankykite skyrių termovizija-krosnis.