Šuo klounas, auklė, dekoratyvinis, draugas, išdaigininkas, sargas, medžiotojas - kaip pavadinsit, taip nepagadinsit. Žmonės labai neretai maišo šunų veisles ir dažnu atveju klasikinis žvilgsnis į šią šunų veislę yra dvejopa. Arba žmonės į bulterjerą žiūri su baime, arba su didžiausia meile. Pirmieji visai nieko nežino apie šią veislę daugiau nei masinėje spaudoje nurodytą bauginančią informaciją, o kita grupė žmonių nieku gyvu nepasirinks kitą veislę po turėto bulterjero. Bulterjero šeimininkai yra vieni iš lojaliausių šiai veislei renkantis pakartotinai namų augintinį. O kiekvienas bulterjero šeimininkas vienareikšmiškai atsakys, kas geriau už bulterjerą yra tik du bulterjerai. Jei jūs esate aktyvus žmogus ar visi jūsų šeimos nariai ir pasirinksite šios veislės atstovą nuobodžiauti tikrai neteks. Bet reikia nepamiršti, kad be išdaigininko sielos, bulterjeras yra ir stiprus bei užsispyręs šuo, kuriam davus komandą "sėdėt " gali tekti palaukti bulterjieriško apmąstymo ties duota užduotimi arba galite įtarti savo augintinio momentiniu "kurtumu", kuris pasibaigs momentaliai rankoje pasirodžius mėgiamam žaislui. Bulterjeras - amžinas 3-4 metų vaikas! Jei toksai charakterio savybių rinkinukas jums ir jūsų šeimai tina - prisijunkite prie Lietuvos bulterjerų mylėtojų gretų.

Po tokio pasiutusio kūlversčių rinkinio, bulterjeras su rimtesne kraujagyslių ar širdies problema, sustojęs ilgai gaudys kvapą ir matysis tai akivaizdžiai. Tokius dusulius galima stebėti ir žmonių tarpe. Šiuo atveju bulterjero elgesys niekuo nesiskirs nuo žmogiškos elgsenos.  Jei bulterjeras yra jūsų namų augintinis patarimas būtų bene vienintelis – viršsvoris yra bulterjero priešas. Susidūrus ne su vienu bulterjeru pradedi suprasti veterinaro perspėjimus – nepadauginkite maisto. Nepanikuokite veterinarui aptikus širdies triukšmus – su jais šuo gali gyventi ilgus metus. Jei tai veislynas, tuomet gero tono taisyklė reikalautų daryti širdies tyrimus vieneri metai iki kergimo ir tikriausiai prieš kergimą. Atkreipkite dėmesį į dar vieną skyrių - bulterjero sveikata.

Maža viltis, kad šita informacija bus naudinga asmenims, kurie norės auginti namie ar veisti šios veislės šunis. Jei nors per nago juodymą, šio aprašymo dėka, pavyks pakeisti situaciją ir būsimieji bulterjerų savininkai reikalaus iš veisėjų vados klausos, inkstų testų rezultatų, dokumentinių tėvų ir senelių inkstų, klausos bei širdies duomenų - viskas pasikeis į gerąją bulterjerinės uodegos pusę. Jeigu eilinis būsimas bulterjero savininkas suvoks, kad reikalingi ne tik  būsimo augintinio kilmės dokumentai ir čempionų medaliai parodose, bet ir aukščiau išvardinti sveikatos testai, tikimybė ilgus metus turėti draugo šlapią nosį, blizgančias akis ir vikrias kojas padidėja dešimtis kartų. Jei norite pamatyti bulterjero termonuotrauką aplankykite kitą mūsų skyrių termovizija.     

Bulterjeras – kada džiaugsmas, o kada vargas...

Šių eilučių paskirtis yra bandymas pasakojant apie šuns veislės ypatybes suformuoti viziją – kada bulterjeras jūsų šeimoje bus džiaugsmas, o kuomet nesibaigiančių problemų virtinė. Pusiau juokais, pusiau rimtai...

Nuo gimimo iki 11 metų... Bulterjeras jus vertins kaip savo šeimos narį lygus-lygiam. Bulterjeras draugiškas visiems žmonėms, bet žaisdamas gali ir nugriauti ir pastumti. Tokio amžiaus žmogus negali būti vieninteliu bulterjero šeimininku. Vedžioti lauke 6 kilogramų mažių tai ne tas pats kas 30-40 kilogramų suaugusį šunį - tikrai ne vaikiškas užsiėmimas. Nebent vyresni šeimos nariai bulterjerą į rogutes pakinkė, tuomet ši atrakcija vaikui gali patikti, bet jei pavadėlį laiko vaiko rankos... Kita situacija visi jūsų namuose myli katinus, o jūsų vaikui norisi šuniuko ir būtinai šios veislės – netinkamas pasirinkimas.

Nuo 11 iki 13 metų... Bulterjeras gali į jus žiūrėti dvisprąsmiškai. Laikas nuo laiko bandys pasitikrinti „ kas būdoj šeimininkas“, o neteisingai suprastas gali ir nepaklusti. Vėl gryžkime prie kūno masių proporcijų. Jei vaikas sveria lygiai tiek pat kiek ir šuo – vedžiojimo malonumai taps galvos skausmu. Priedo šiuo periodu reikia vertinti vaiko mokslų, būrelių, kiemo draugų poreikį. Kiek laiko jūsų vaikas galės skirti šuniui? Bulterjeras labai komunikabilus šuo ir visą laiką bus pasiryžęs būti šalia jūsų. Atstumtas bet koksai šuo yra blogai, atstumtas bulterjeras – blogai x4. Tėvų neteisingas situacijos įvertinimas, kuomet remiamasi tik vaikų prašymais prieš Kalėdas, priveda prie problemos, kada pasekmės užsiimti su bulterjeru persikelia tik ant tėvų. Nors ši situacija labai panaši bendrai su šunimis ir net ne veislė čia pagrindinis akcentas.

Nuo 13 iki 19 metų... Paauglystės hormonų audros, pirmos meilės ir mokymosi rėžimas su skaudančia galva bestojant į aukštąsias... Masės jau žmogui turėtų pakakti suvaldyti šuniui, o laiko ar pakaks jūsų augintiniui? Nors jei visa šeima draugiškai priima bulterjerą į savo aplinką ir suvokia visas perspektyvas – kodėl ne?

Nuo 19 iki 25 metų... Mokslai aukštosiose, gal ir ta pati pirma meilė pavėlavusi ateina, norisi į klubą, pašokti ir pabendrauti su bendraamžiais, grįžtant tik paryčiais namo. Paslapties nėra – bulterjeras naktį miega, bet dienos metu veikla šuniui reikalinga ne 10 minučių išvedant į lauką. Dvi valandos per parą lauke ir dar valanda kūlversčių namie su šia veisle yra normalus reiškinys. Jus palaiko namiškiai ir pasižada prižiūrėti šį neramių žaidimų fanatą? Sprendimas dėl šuns labai individualus.

Nuo 26 iki 30 metų... Vestuvės, pirmagimis ir kiti panašūs gyvenimo džiaugsmai. Gerai jei jūsų antra pusė neturi nieko prieš tokį klouną namie, kaip bulterjeras. O jei vaikas alergiškas šunims? Visų niuansų nurodyti nebus galima per kelias eilutes, bet klausimai aktualūs ne vienai jaunai šeimai.

Nuo 30 iki kol kojos ant žemės tvirtai laiko... Metas kuomet krūva gyvenimo klausimų jau sustyguota, bent teoriškai turim tokią prielaidą tai rašant. Jūs galite visa šeima spręsti ar ši aktyvi veislė yra skirta jūsų namams ( ar abiems sutuoktiniams tai priimtina) ir masė kitų niuansų. Tik jūsų gyvenimo būdas gali nulemti šios veislės pasirinkimą arba atmetimą. Gal būt jūsų darbo vieta yra namie – bulterjeras privers jus išbėgti į lauką ir taip atsiplėšti nuo gyvenimo rutinos. Gal jūsų namuose užmiestyje šalia yra miškas ir visiems smagu pabėgioti ryte ir vakare per sniego pusnis žiemą, o vasarą kartu rinkti žemuoges, mėlynes, bruknes ir avietes. Pagaliau bulterjeras gali šauniai gyventi ir vieno kambario bute, su sąlyga, kad turės pakankamai veiklos savo letenoms ir nasrams. Net miegoti gali bulterjeras 24 valandas per parą su sąlyga, kad jūs miegosite šalia.

Visos aukščiau dėstytos mintys, jas suskaidant į žmogaus periodus pagal metus, gal būt ir neatitiks konkrečios jūsų situacijos. Informacija skirta eiliniam skaitovo susimąstymui „ar tikrai jums bulterjeras reikalingas šiandien?“.

Jei jūs nerandate informacijos apie kitų šunų veislių ligas, problemas ar kitos nepopuliarios informacijos - tai dar nereikškia, kad kitos veislės neserga ir yra įdealios.  Straipsnis apie bulterjerą gavosi ne trumpas, išskaideme jį į keletą skyrių. Gal būt, kada nors pririnkūs daugiau straipsnių apie bulterjerą, bus galima padaryti jau ir atskirą blog kategoriją. Bulterjero veislės istorija jau pakankamai neblogai aprašyta lietuviškuose puslalpiuose, bet kas liečia ligų parašymo, charakterio arba elgesio polinkių krypties...  Todėl atskiras straipsnis apie bulterjero sveikatą mūsų puslapyje  veislei būtų logiškas. Tad dar kartą tik pasikartosime - jei jūs dar neturėjote bulterjero ir visi aprašymai apačioje gali sukelti nerimą - nerandate apie šuns veislę paveldimų ligų sąvado  tai dar nereiškia, kad tokių nėra. Susipažinti su šuns dresūros, auginimo arba auklėjimo įpatumais, prieš perkant tokios veislės šunį, būtų visai ne pro šalį. Pagaliau renkantis bet kokį šunį  jūs tiesiog privalote pasidomėti su kokiomis šuns savybėmis susidursite. Gal jums reikia sargo, gal jums reikia draugo, gal jums reikia medžiotojo... Visi keturkojai skirtingi savo esybe ir pasirinkimas šuns ne pagal paskirtį turi negatyvių pasekmių tiek žmogui, tiek pačiam šuniui. Todėl kiek leis mūsų laisvo laiko limitai, bus dedamos pastangos kuo detaliau aprašyti bulterjerinių keturių letenų ir uodegos sveikatos įpatumus.

2. Dresūra kurčio bulterjero skirias nuo girdinčio. Skirtumas beje ne toksai jau ir žymus – komandos balsu yra pakeičiamos komandomis ženklais. Patikėkite – tai nėra sudėtingesnis procesas nei bet kokio bulterjero dresūra. 15 kartų pakartoti komandą, besimokančiam bulterjerui, reikia ir kurčiam ir girdinčiam. Ženklais dresiruotas bulterjeras turi pastovų kontaktą su šeimininko akimis. Toks kontaktas ne visuomet įmanomas ( pvz. šunėkai pradeda aiškintis rimčiau santykius), bet  namuose  kurtumas nesukels jokių problemų bendraujant, o miesto gatvėse girdintis ir kurčias šuo turi vienodas sąlygas pasivaikščiojimo metu – pavadėlis. Jei turite iliuziją, kad girdintis šuo pamatęs katę kitoje gatvės pusėje, per kurią važiuoja masė autotransporto, atsilieps į jūsų komandą „ pas mane“ – norėtųsi ją išsklaidyti. Jei norite susipažinti plačiau su dresūros informacija užsienio žiniatinkliuose surinkite raktinius žodžius - training for deaf dogs, teaching hand signs, deaf dog education action fund.

3. Idealiu atveju kuomet namie auga 2 šunys ir tik vienas iš jų negirdintis, galima būti užtikrintam, kad girdi jau beveik abu. Pasivaikščiojimo metu, kuomet šunys yra paleisti nuo pavadžio ( pvz. miškas) abu laikysis draugiškai vienas kito ir pakvietus vieną girdintį atbėgs iškarto abu. Net jei bulterjerai negyvena po vienu stogu, bet yra gerai pažystami, ši taisyklė „ kvieti vieną, o ateina du“ galios taip pat. Šunys nebendrauja tarpusavyje vien tik lojimu ar urzgimu. Mimika, judesiai ir uoslė šunų gyvenime turi ne kuo mažesnę reikšmę nei ausys. Tikriausiai didesnė problema šuniui būtų net ne ausys, o uoslės praradimas. Stebėkite savo šunį... Ar jisai ryte išėjęs į lauką kažką uostinėja ar ausis pastatęs klausosi? Beje pas bulterjerą ausys ir taip stovi nuo gimimo...

Inkstų ligos - arba istorijos apie bulterjerą būna ir liksmesnės...

Ši informacijos dalis tikrai ne iš linksmesnių. Viską lengviau vertinti tik palyginus, todėl ir minėta straipsnio viršuje apie kurtumą, kad tai tik kitoks bulterjeras. Šiuo atveju lyginant - geriau kurčias bulterjeras, nei girdintis ir su problemomis inkstuose. Tuoj suprasite kodėl.

Visa kas rašoma internete apie bulterjero kantrybę, kovotojo prigimtį yra tikra tiesa. Kovos bulterjeras ir su šia liga, bet kova bus nelygi ir laiko klausimas, kuomet ji bus pralaimėta. Ankstyvose, inkstų nepakankamumo stadijose, ją galima pristabdyti ir derinant dietas, vaistus pratęsti jūsų augintinio gyvenimo trukmę. Bet bulterjero kantrumo savybė gali tapti pagrindine ligos diagnozavimo vėlesnėje stadijoje priežastis. Pasireiškūs tokiems ligos simtopams kaip padidintas skysčių vartojimas, dažnesnis šlapinimasis, vangi reakcija į maistą - jau per vėlu. Inkstų nepakankamumo ligos simtomai bulterjerui ir žmogui yra vienodi ir net dalis žmogiškų vaistų tinkantys, bet visa tai yra tik laiko ir bulterjero kantrybės klausimas. Inkstai iš organizmo šalina toksinus ir pastariesiams sutrikus prasideda bendra organizmo intoksikacija arba kitaip tariant nuodyjimas. Kažkiek inkstus pavaduoja oda, bet tai nėra išsigelbėjimas. Letinis inkstų nepakankamumas dar vadinamas lėtas bulterjero žudikas - lėtas, bet vis dėl to žudantis. Štai kodėl geriau kurčias bulterjeras nei girdintis ir su lėtiniu inkstų nepakankamumu. Ligos progresavimas priklauso nuo daugelio labai individualiu faktorių, bet tai bulterjero biletas į paskutinę kelionę. Pasistenkite šią augintinio diagnozę priimti su bulterjero kantrybe ir stenkitės su maisto ir vaistų balansu praleisti kiek galima daugiau džiugių akimirkų drauge. Jei jums brangus jūsų draugas tuomet stenkitės vyresniam nei poros metų bulterjerui bent kartą metuose padaryti išsamų kraujo tyrimą. Atlikti šlapimo tyrimą galima ir dažniau, tai labai nesudėtinga procedūra. Pataikysit pagauti ligą pradinėje jos stadijoje ir jūsų šancai ilgesniam šuns gyvenimui padiėja kartais. Apie veisėjų pareigą tikrinti veisiamų besikergiančių bulterjerų inkstų būseną kalbėti būtų aplamai banalybė. Save gerbiantis veisėjas klausos, inkstų ir širdies tyrymų rezultatus parodys patys.  

Jei jūsų bulterjerą pavadins paršeliu - atsakykite, kad Afrikiniam kiaulių marui bulterjeras yra labai atsparus.

Širdies vožtuvų ir kraujagyslių ligos.

Kas pasakys, kad bulterjeras neturi jautrios širdies aplinkiniam pasauliui, tas labai suklys. Jei su bulterjeru norite išgąsdinti savo kaimyną, manote, kad jis sugriauž uošvienę ir nejaučia skausmo - tai ne jūsų veislės šuo.  Tai emocionalūs ir labai draugiški šunys. Kaip bebūtų gaila, bet silpnybė anatominėje širdies dalyje, pas šiuos šunis egzistuoja ne kiek ne mažiau, nei bulterjero jautrumas visam aplinkiniam pasauliui. Jei kas gerai supranta angliškai, arba nepatingės primityviai išsiversti su internetiniu vertėju šią www nuorodą, galės susipažinti plačiau su atliktais širdies ir kraujagyslių tyrimų rezultatais bulterjerams. Veterinariniais terminais skyriaus nepildysime – tai ne šios straipsnio paskirtis. Filmukas žemiau jums parodys eilinę bulterjero žaidimo akimirką, o geros ir sveikos širdies pvz. pridedamas šalimais. Linkėjimai būtų visiems jūsų augintiniams turėti tokius šuniškus popierius.

Bulterjero nasrai - arba apie iltinius dantis ir žandikaulius.

Bulterjerinė stomotologija yra ir pas šią veislę. Iškritūs pieniniams dantukams pradeda augti tikrieji bulterjeriniai nasrai. Dėl įvairiausių priežasčių apatiniai iltinukai gali pradėti augti į vidinę gomurio pusę. Viena iš dažnesnių priežasčių yra tame, kad pieninis iltinukas nenoriai krenta, o sekantis iltinis auga aplenkdamas esantį, nors jau ir mirusį pieninį. Dėl šios priežasties jūsų bulterjeras gali neturėti teisingo sukandimo. Pirmas ir paprasčiausias būdas ištaisyti šią problemą yra pražiodyti jūsų augintinį ir iltinius dantukus, su vyriška jėga, plėšti į išorę. Kad iltiniai dantukai auga ne ta kryptim kaip norėtusi pastebėti galima kuomet iltinukai per savo augimo viduriuką. Yra veisėjų siūlymų atlikti masažavimą, bet iš nuosavos praktikos iltinukų korekcija yra atliekama su tvirtomis vyriškomis rankomis. Kol dantukas auga jis yra dar pakankamai gerai pasiduodantis korekcijai. Patarlė pritaikoma apie augimą bulterjerui analogiškai kaip ir medžiui - plėšk iltinį kol jaunas. Jei šią procedūrą nepavyks pastebėti ankstyvoje ir koreguotinoje būsenoje prisegam galeriją žemiau. Brangu, apie 6 narkozės ir 400-500 eurų pinigėliuose. Gal vis dėl to atidumas apsimoka pigiau? 

Tokių galerijų jokie veisėjai nededa - pardavimams tai nebus į naudą. Galima juos žmogiškai suprast, bet kadangi mūsų puslapis turi galūnę info, tai ir stensimės informaciją skleisti, o ne tik komercija užsiimti. Jei net pas jūsų namų augintinį bus neišsivystęs apatinis žandikaulis, labai stipriai nesielvartaukite. Bulterjero charakteris dėl to tikrai nenukentės ir visos gerosios savybės tikrai išlieka. Puslapio autorius bulterjerė mielai bendrauja, žaidžia su šių nasrų galerijos sąvininke. Autoriaus bulterjerės tėvavardis Ukusa, o šią draugę, ne piktuoju, vadiname Nedakusa. Taip ir sakom - žaidžia Ukusovna su Nedakusovna.   Labiau suprantant rusiškus tėvavardžius, tikimės, jums tai sukels nuoširdžią šypseną. Jei kažkur gamta pagaili - vadinas kitur prideda daugiau.... Su veisimu ir parodomis bus kelių ženklas "plyta", bet nuo tokių nasrų šuns nuovokai ir uodegos vizgenimas nesiskirs.

Bendras kraujo tyrimas	Kraujo biochemijos tyrimas

Plikyta naminė duona - skanu, paprasta ir krautuvėje pamiršite duonos skyrių.

2 kg miltų visai duona ( gali buti ruginiai, antros ar pirmos rusies kvietiniai miltai)

Paimamos pradžioje 4 saujos  kvietinių miltų, 2 valgomieji šaukštai cukraus ir vienas valgomasis šaukštas druskos, sauja kmynų ir visą masę užplikoma 1.7 litro verdančio vandens. Paliekama atvėsti ir dar į šiltą masę sudedamas raugas ir viskas išmaišoma. Laikoma kambario temperaturoje dvi paras.

Po dviejų parų išlaikyton masėn sudedama stikline su kaupu cukraus, jei mėgstate saldesnę duoną, atsidedate 3-4 valgomus šaukštus raugo kitam kartui.

Sudedam likusius miltus ir viską išminkome, idėti tešlą į indą 7-8 litru talpos, prieš tai patepam aliejų talpą. Laikom tešlą 6-12 valandų.

Duonos forma patepta aliejumi išpilam tešlą, neminkom jos, nors pagal poreikį, priduodam atsargiai formą. Duonos forma kepimui turi būti nemaža. Vidutinio dydžio kepama višta turėtų į tokią tilpti, duona bekepant dar kils.

Dedame į orkaitę šaltą 45 minutem nustatę 210 laipsniu, po šio laiko nustatome 150 laipsnių ir laikom orkaiteje duoną dar 75 minutes, orkaitę negalima atidarineti.

Iškepta duoną ištepkite cukraus sirupu ir apdengiame drobe, kad duonos pluta nebūtų kieta. Palikite atšalti 4-5 valandas ir skanaus.

Sąlyginai spontaniškai šis skyrius atsirado šiame puslapyje, nors bulterjeras ir puslapio autorius - draugai nuo 1993 metų. Jei nors vienas žmogus peržiūrėjęs šiuos filmukus žemiau apie šios veislės šunis pakeis savo nuomonę - rezultatas pasiektas. Jei nors vieno žmogaus namie atsiras šios veislės augintinis ir jūs apie tai parašysit komentarų modulyje - vadinasi pasaulis pasikeitė į geresnę pusę. Standartiška situacija turint bulterjerą ir išėjus pasivaikščioti mieste yra sekanti. Sutiktas žmogus, jau vakarop, su išgąsčiu pasitinka jūs akimis ir kūno judesiais, paima ant rankų savo šunį. Klausimas keistokas iš bulterjero sąvininko, beveik panašus į angegdotą - ar jūsų šuo musų bulterjerui neįkąs? Atsakymas būna standartinis - čia gi jūsų šuo kovinis.  Mano klausimas atgalios - o veislė kokia mūsų šuns? Žmogus akivaizdžiai pasimeta ir sumurma dar vieną standartinių žodžių derinuką - nežinau, bet kažkas iš piktūjų.

Anekdotas skamba apie bulterjerus taip - tai krokodilas po plastinės operacijos. Bet čia jau skonio reikalas ir kiekvieno žmogaus akis skirtingai priima šios veislės įpatumus. Kažikaip tik trumpai dabar paaiškinti kas tas kovinis šuo? Banaliai ir paprastai... Kovinis šuo - dalyvaujantis kovose, naminis šuo - gyvenantis su žmonėmis namie, tarnybinis šuo - atliekantis veiksmus, užduotis su skirtingomis pareigūnų grupėmis. Namuose koviniai šunys nelaikomi, be to su žmonėmis šunys nekovodavo. O ir kovos su bulterjerais nevyksta kokius 200 metų legaliai. Dėl nelegalių kovų kaip ir dėl bet kokių nelegalių dalykų...

Tik 0.5 lt. ir jūsų pasimetęs bulterjeras su telefono numeriu greičiau gryž į namus. Čipo kodą kiekvienas praeivis nenuskaitys. Kada rastinukas bus nuvežtas į prieglaudą, pas veterinarą ir per kiek laiko yra klausimas, o paprastas pakabukas šalia antkaklio greitas būdas surasti paklydelio šeiminką. Telefoną užrašykite šratinuku ir padenkite moterišku permatomu laku nagams, taip jūsų koordinatės išliks ilgiau iskaitomos ir po vandens procedūrų. Praradus šeimos narį mesti žinutes per F.B pasiteisnantis dalykas, bet tokia paprasta prevencija padidina galimybes greičiau išvysti augintinį.

Jei žmonės nelegaliai vartoja narkotikus ar visus žmones vadinsime narkomanais ir jei kalėjimuose sėdi žmogžudžiai ir sukčiai visiems žmonėms laisvėje uždėsime antrankius? Žmonių baimė yra neblogas verslas. Paskutinis sakinys reikalauja labai plataus paaiškinimo, bet šį kartą apie šunis. Visų kinologijos ir žmogiškos psihologijos ryšių, niuansų, papasakot per kelias eilutes būtų sunkoka, o ir ne tos srities specialistas teksto autorius bus. Bet esminė daugelio žmonių problema su gamta susitinkant - trečia ar net ketvirta karta išaugo ant betono ir asfalto. Kame mintis? Pieną duoda supermarketas ir tetrapack pakelis, karvės spalvą vaikai pamato šokolado reklamoje, o šuns veislė išpopuliarėja kuomet Paris H. su tokiu nusifotografuoja. Bet koksai šuns lojimas tampa miesto žmogui agresija, uodegos vizginimas labai itartinu šuns elgesiu. Besaikis alkoholio vartojimas, depresija žmonių ir šunų komunikacijai gatvėje padaro bėdos daugiau nei žiemą sniegas. Tokių problemų dėl šunų niekada nebuvo kol kaime prie trobos po lenciūginį amsėjo. Rodos negyvename beprotnamyje, bet savižudybių šalies pirmūnams šuo tapo dar vienu objektu ant kurio galima išlieti savo pyktį. Tik pamačius bulterjerą dažnas drąsuolis supranta, kad taip paprastai gali nesigauti mažyliui 40 kilogramų atlikti spyrį.

Vadinasi aprėksim ir policija pagrasinsim. Masinės informacijos priemonės neretai neskiria šunų veislių, ikando koksai šunėkas, panašesnis į mūsų giminę, įkels bulterjero nuotrauką, apverks auką 1500 komentarų, tarytum visi buvo įvykio vietoje liudininkais. Didelio šuns dantys domina visuomet daugiau žurnalistą nei koksai mažius dantimis įsikabinęs kaimynui į koją. Beje, besikandžiojančių "gerų mažiukų" tenka matyti žymiai daugiau nei tų "kovinių" kraugerių. Ir pagaliau valdžia prieš rinkimus, kuomet pradeda redaguoti agresyvių šunų sąvadus, su kiauru valstybė biudžetu - reikalas pasidaro iki galo gerai suprantamas, kad šuo yra baisus gyvūnas. Jei dar ir nuskriaust negali, kaip kokio nufilmuoto Pipiro, numesto nuo tilto ant asfalto, tuomet reikia ginkluotis įstatymais, taisyklėmis ir kitokiomis piosofobijomis. Brazdžionio eilemis šią įžangą tik ir pabaigsi - palikit vergui vergo naktį klaikią.... Nors ką čia apie šunis diskutuot, žmogus žmogui jau gerkles viens kitam perkanda, tik žinia rafinuočiau net uodegą bevizginant... O vis dėlto padiskutuot apie bulterjerų veislę žemiau bus bandymas, gal ir kiek nestandartinės formos. Kaip pavyko - spręsti Jums. Straipsnis bus nuolatos atnaujinimas naujomis fotografijomis ir kuriamas bendrinis papildomas - šuo.

Šiame skyriuje galėsite rasti informacijos apie šios veislės auginimo, priežiūros niuansus, kokiai žmonių grupei ši veislė labiau ar mažiau tinka. Be to šiek tiek išsamiau apie bulterjerų sveikatos potologijas, kurių aprašymų dažniausiai lietuviškuose puslapiuose rasti sunkiau. Teoriškai tokie veislės įpatumai turėtų būti profesionalių veisėjų informaciniuose šaltiniuose. Bet tikriausiai Lt. veisėjai neturi laiko šiems aprašymams, arba tai paprasčiausiai nepatogi informacija ir geriau skelbti tik vieną medalio pusę - parodos, foto ir mažių kaina. Bandysime atskirti kilmės dokumentus nuo sampratos "kilmingi bulterjerų šuniukai".

Į ligų aprašymus nereaguokite kaip į pagrindinę informaciją apie bulterjerą. Jei nerandate lietuviškuose puslapiuose informacijos apie kitų veislių paveldimas ligas, tai dar nereiškia, kad kitos kilmingos veislės yra labiau sveikesnės, o bulterjeras pagrindinis veterinarų pajamų šaltinis.  Planiniai kasmetiniai sveikatos patikrinimai vienodai būtyni žmogui ir jo keturkojui draugui.  Elementarių taisyklių rinkinukas - pastebite nebūdingą šuns elgseną kaip vangumas, maisto atsisakymas, padidintas vandens vartojimas, viduriavimas - kreipkitės į veterinarijos kliniką be delsimo ir vilties, kad viskas susitvarkys ir praeis savaime. Bulterjero kantrybė prieš jūsų pastabumą visuomet bus geriausia prevencinė priemonė visoms ligos.                                                                                                                                                                                                   

Bulterjerų paveldimos ligos:

Kurtumas, inkstų ligos, širdies ligos, epilepsija, girnelės problemos.

Kurtumas – arba šiek tiek kitoks bulterjeras.

Perskaitę šias pastraipas, tikimės, kad šį paveldima liga nekels tiek susirūpinimo kiek galėtų nežinant. O ir rašomas tekstas apie daugelį šios veislės ligų, ne tik išsivertus puslapius iš anglų kalbos ir pridėjus porą savų sakinių. Aprašyti tik ligą būtų banalu. Bandyti atsakyti į klausimus remiantis praktika  „kaip gyventi su savo augintiniu turint tokius paveldėjimus ?“  - žymiai aktualiau.  Todėl ir pradedam nuo kurtumo – mažiausia bėda kuri gali būti iš visų įgimtų.
 Statistika skelbia skirtingus duomenis, bet pagrindiniai skaičiai tokie, kad baltieji bulterjerai labiau turi polinkį į kurtumą ( 15-18%), o spalvoti žymiai rečiau ( vos apie 2% ). Kurtumas gali būti pilnas ir dalinis ( viena - dvi ausys nepilnai arba pilnai girdi ir pan.).  Bet kuriuo atveju nepulkite į paniką, jei jau veisėjas vadoje nepastebėjo kurčio šunėko, o klausos testas nebuvo atliktas visai vadai. Bulterjero klausos testas Lietuvoje neatliekamas, reikalavimo tokio, šiai patikrai nėra taip pat kaip ir visoms kitoms paveldimoms ligoms. Kairėje straipsnio pateikėm klausos testo lapą girdinčio bulterjero visomis ausimis. Lapo viršuje turi būti nurodytas šuns vardas, kuris sutampa su kilmės dokumentuose nurodytu vardu. Ar reikalausite šio testo iš veisėjo paliekame jūsų asmeniniam apsisprendimui. Ir girdintis bulterjeras gali šauniai suimituoti, kad negirdi ką jam sakote, bet tai jau charakterio savybė.  Darykime prielaidą, kad kurčias augintinis jau jūsų namuose. Su kokiais iššūkiais susidursite...

1. Pabandykime paskaičiuoti kiek liko gerų vietų pas kurčią bulterjerą. Draugiškas charakteris žmonėms ( blaiviems ir neagresyviems), žaidimai tokie patys kaip ir pas girdintį šunį. Jūsų augintinis aikštelėje žaidžia su kitais šunimis – bulterjero charakteris nepriklauso nuo klausos! Negirdintis bulterjeras savo akimis jus seks žymiai aktyviau nei girdintis, o uoslė pas kurčią šunį gali būti stipriau išvystyta – kažkur gamta atima, kažkur duoda. Šioje vietoje veislės ypatybė ( noras būti šalia žmogaus) kurtumo problemą sumažina iki minimumo.  Todėl visos keturios letenos bėgios lygiai taip pat, kaip ir pas girdintį šunį, uodega rodys savo džiaugsmą be jokių sutrikimų. Ir pasitiks jus šuo namie lygiai taip pat – jis jus neišgirs, o užuos. Šioje vietoje mažiausiai tiktų žodžių derinys „netikit pabandykit“, bet ir įvertinti objektyviai ir tiksliai situacija nepamaišytų.