Bulterjeras-charakteris
Šuo klounas, auklė, dekoratyvinis, draugas, išdaigininkas, sargas, medžiotojas - kaip pavadinsit, taip nepagadinsit. Žmonės labai neretai maišo šunų veisles ir dažnu atveju klasikinis žvilgsnis į šią šunų veislę yra dvejopa. Arba žmonės į bulterjerą žiūri su baime, arba su didžiausia meile. Pirmieji visai nieko nežino apie šią veislę daugiau nei masinėje spaudoje nurodytą bauginančią informaciją, o kita grupė žmonių nieku gyvu nepasirinks kitą veislę po turėto bulterjero. Bulterjero šeimininkai yra vieni iš lojaliausių šiai veislei renkantis pakartotinai namų augintinį. O kiekvienas bulterjero šeimininkas vienareikšmiškai atsakys, kas geriau už bulterjerą yra tik du bulterjerai. Jei jūs esate aktyvus žmogus ar visi jūsų šeimos nariai ir pasirinksite šios veislės atstovą nuobodžiauti tikrai neteks. Bet reikia nepamiršti, kad be išdaigininko sielos, bulterjeras yra ir stiprus bei užsispyręs šuo, kuriam davus komandą "sėdėt " gali tekti palaukti bulterjieriško apmąstymo ties duota užduotimi arba galite įtarti savo augintinio momentiniu "kurtumu", kuris pasibaigs momentaliai rankoje pasirodžius mėgiamam žaislui. Bulterjeras - amžinas 3-4 metų vaikas! Jei toksai charakterio savybių rinkinukas jums ir jūsų šeimai tina - prisijunkite prie Lietuvos bulterjerų mylėtojų gretų.
Po tokio pasiutusio kūlversčių rinkinio, bulterjeras su rimtesne kraujagyslių ar širdies problema, sustojęs ilgai gaudys kvapą ir matysis tai akivaizdžiai. Tokius dusulius galima stebėti ir žmonių tarpe. Šiuo atveju bulterjero elgesys niekuo nesiskirs nuo žmogiškos elgsenos. Jei bulterjeras yra jūsų namų augintinis patarimas būtų bene vienintelis – viršsvoris yra bulterjero priešas. Susidūrus ne su vienu bulterjeru pradedi suprasti veterinaro perspėjimus – nepadauginkite maisto. Nepanikuokite veterinarui aptikus širdies triukšmus – su jais šuo gali gyventi ilgus metus. Jei tai veislynas, tuomet gero tono taisyklė reikalautų daryti širdies tyrimus vieneri metai iki kergimo ir tikriausiai prieš kergimą. Atkreipkite dėmesį į dar vieną skyrių - bulterjero sveikata.
Maža viltis, kad šita informacija bus naudinga asmenims, kurie norės auginti namie ar veisti šios veislės šunis. Jei nors per nago juodymą, šio aprašymo dėka, pavyks pakeisti situaciją ir būsimieji bulterjerų savininkai reikalaus iš veisėjų vados klausos, inkstų testų rezultatų, dokumentinių tėvų ir senelių inkstų, klausos bei širdies duomenų - viskas pasikeis į gerąją bulterjerinės uodegos pusę. Jeigu eilinis būsimas bulterjero savininkas suvoks, kad reikalingi ne tik būsimo augintinio kilmės dokumentai ir čempionų medaliai parodose, bet ir aukščiau išvardinti sveikatos testai, tikimybė ilgus metus turėti draugo šlapią nosį, blizgančias akis ir vikrias kojas padidėja dešimtis kartų. Jei norite pamatyti bulterjero termonuotrauką aplankykite kitą mūsų skyrių termovizija.
Bulterjeras – kada džiaugsmas, o kada vargas...
Šių eilučių paskirtis yra bandymas pasakojant apie šuns veislės ypatybes suformuoti viziją – kada bulterjeras jūsų šeimoje bus džiaugsmas, o kuomet nesibaigiančių problemų virtinė. Pusiau juokais, pusiau rimtai...
Nuo gimimo iki 11 metų... Bulterjeras jus vertins kaip savo šeimos narį lygus-lygiam. Bulterjeras draugiškas visiems žmonėms, bet žaisdamas gali ir nugriauti ir pastumti. Tokio amžiaus žmogus negali būti vieninteliu bulterjero šeimininku. Vedžioti lauke 6 kilogramų mažių tai ne tas pats kas 30-40 kilogramų suaugusį šunį - tikrai ne vaikiškas užsiėmimas. Nebent vyresni šeimos nariai bulterjerą į rogutes pakinkė, tuomet ši atrakcija vaikui gali patikti, bet jei pavadėlį laiko vaiko rankos... Kita situacija visi jūsų namuose myli katinus, o jūsų vaikui norisi šuniuko ir būtinai šios veislės – netinkamas pasirinkimas.
Nuo 11 iki 13 metų... Bulterjeras gali į jus žiūrėti dvisprąsmiškai. Laikas nuo laiko bandys pasitikrinti „ kas būdoj šeimininkas“, o neteisingai suprastas gali ir nepaklusti. Vėl gryžkime prie kūno masių proporcijų. Jei vaikas sveria lygiai tiek pat kiek ir šuo – vedžiojimo malonumai taps galvos skausmu. Priedo šiuo periodu reikia vertinti vaiko mokslų, būrelių, kiemo draugų poreikį. Kiek laiko jūsų vaikas galės skirti šuniui? Bulterjeras labai komunikabilus šuo ir visą laiką bus pasiryžęs būti šalia jūsų. Atstumtas bet koksai šuo yra blogai, atstumtas bulterjeras – blogai x4. Tėvų neteisingas situacijos įvertinimas, kuomet remiamasi tik vaikų prašymais prieš Kalėdas, priveda prie problemos, kada pasekmės užsiimti su bulterjeru persikelia tik ant tėvų. Nors ši situacija labai panaši bendrai su šunimis ir net ne veislė čia pagrindinis akcentas.
Nuo 13 iki 19 metų... Paauglystės hormonų audros, pirmos meilės ir mokymosi rėžimas su skaudančia galva bestojant į aukštąsias... Masės jau žmogui turėtų pakakti suvaldyti šuniui, o laiko ar pakaks jūsų augintiniui? Nors jei visa šeima draugiškai priima bulterjerą į savo aplinką ir suvokia visas perspektyvas – kodėl ne?
Nuo 19 iki 25 metų... Mokslai aukštosiose, gal ir ta pati pirma meilė pavėlavusi ateina, norisi į klubą, pašokti ir pabendrauti su bendraamžiais, grįžtant tik paryčiais namo. Paslapties nėra – bulterjeras naktį miega, bet dienos metu veikla šuniui reikalinga ne 10 minučių išvedant į lauką. Dvi valandos per parą lauke ir dar valanda kūlversčių namie su šia veisle yra normalus reiškinys. Jus palaiko namiškiai ir pasižada prižiūrėti šį neramių žaidimų fanatą? Sprendimas dėl šuns labai individualus.
Nuo 26 iki 30 metų... Vestuvės, pirmagimis ir kiti panašūs gyvenimo džiaugsmai. Gerai jei jūsų antra pusė neturi nieko prieš tokį klouną namie, kaip bulterjeras. O jei vaikas alergiškas šunims? Visų niuansų nurodyti nebus galima per kelias eilutes, bet klausimai aktualūs ne vienai jaunai šeimai.
Nuo 30 iki kol kojos ant žemės tvirtai laiko... Metas kuomet krūva gyvenimo klausimų jau sustyguota, bent teoriškai turim tokią prielaidą tai rašant. Jūs galite visa šeima spręsti ar ši aktyvi veislė yra skirta jūsų namams ( ar abiems sutuoktiniams tai priimtina) ir masė kitų niuansų. Tik jūsų gyvenimo būdas gali nulemti šios veislės pasirinkimą arba atmetimą. Gal būt jūsų darbo vieta yra namie – bulterjeras privers jus išbėgti į lauką ir taip atsiplėšti nuo gyvenimo rutinos. Gal jūsų namuose užmiestyje šalia yra miškas ir visiems smagu pabėgioti ryte ir vakare per sniego pusnis žiemą, o vasarą kartu rinkti žemuoges, mėlynes, bruknes ir avietes. Pagaliau bulterjeras gali šauniai gyventi ir vieno kambario bute, su sąlyga, kad turės pakankamai veiklos savo letenoms ir nasrams. Net miegoti gali bulterjeras 24 valandas per parą su sąlyga, kad jūs miegosite šalia.
Visos aukščiau dėstytos mintys, jas suskaidant į žmogaus periodus pagal metus, gal būt ir neatitiks konkrečios jūsų situacijos. Informacija skirta eiliniam skaitovo susimąstymui „ar tikrai jums bulterjeras reikalingas šiandien?“.
Plikyta naminė duona - skanu, paprasta ir krautuvėje pamiršite duonos skyrių. 

3. Idealiu atveju kuomet namie auga 2 šunys ir tik vienas iš jų negirdintis, galima būti užtikrintam, kad girdi jau beveik abu. Pasivaikščiojimo metu, kuomet šunys yra paleisti nuo pavadžio ( pvz. miškas) abu laikysis draugiškai vienas kito ir pakvietus vieną girdintį atbėgs iškarto abu. Net jei bulterjerai negyvena po vienu stogu, bet yra gerai pažystami, ši taisyklė „ kvieti vieną, o ateina du“ galios taip pat. Šunys nebendrauja tarpusavyje vien tik lojimu ar urzgimu. Mimika, judesiai ir uoslė šunų gyvenime turi ne kuo mažesnę reikšmę nei ausys. Tikriausiai didesnė problema šuniui būtų net ne ausys, o uoslės praradimas. Stebėkite savo šunį... Ar jisai ryte išėjęs į lauką kažką uostinėja ar ausis pastatęs klausosi? Beje pas bulterjerą ausys ir taip stovi nuo gimimo...
Visa kas rašoma internete apie bulterjero kantrybę, kovotojo prigimtį yra tikra tiesa. Kovos bulterjeras ir su šia liga, bet kova bus nelygi ir laiko klausimas, kuomet ji bus pralaimėta. Ankstyvose, inkstų nepakankamumo stadijose, ją galima pristabdyti ir derinant dietas, vaistus pratęsti jūsų augintinio gyvenimo trukmę. Bet bulterjero kantrumo savybė gali tapti pagrindine ligos diagnozavimo vėlesnėje stadijoje priežastis. Pasireiškūs tokiems ligos simtopams kaip padidintas skysčių vartojimas, dažnesnis šlapinimasis, vangi reakcija į maistą - jau per vėlu. Inkstų nepakankamumo ligos simtomai bulterjerui ir žmogui yra vienodi ir net dalis žmogiškų vaistų tinkantys, bet visa tai yra tik laiko ir bulterjero kantrybės klausimas. Inkstai iš organizmo šalina toksinus ir pastariesiams sutrikus prasideda bendra organizmo intoksikacija arba kitaip tariant nuodyjimas. Kažkiek inkstus pavaduoja oda, bet tai nėra išsigelbėjimas. Letinis inkstų nepakankamumas dar vadinamas lėtas bulterjero žudikas - lėtas, bet vis dėl to žudantis. Štai kodėl geriau kurčias bulterjeras nei girdintis ir su lėtiniu inkstų nepakankamumu. Ligos progresavimas priklauso nuo daugelio labai individualiu faktorių, bet tai bulterjero biletas į paskutinę kelionę. Pasistenkite šią augintinio diagnozę priimti su bulterjero kantrybe ir stenkitės su maisto ir vaistų balansu praleisti kiek galima daugiau džiugių akimirkų drauge. Jei jums brangus jūsų draugas tuomet stenkitės vyresniam nei poros metų bulterjerui bent kartą metuose padaryti išsamų kraujo tyrimą. Atlikti šlapimo tyrimą galima ir dažniau, tai labai nesudėtinga procedūra. Pataikysit pagauti ligą pradinėje jos stadijoje ir jūsų šancai ilgesniam šuns gyvenimui padiėja kartais. Apie veisėjų pareigą tikrinti veisiamų besikergiančių bulterjerų inkstų būseną kalbėti būtų aplamai banalybė. Save gerbiantis veisėjas klausos, inkstų ir širdies tyrymų rezultatus parodys patys. 

Kas pasakys, kad bulterjeras neturi jautrios širdies aplinkiniam pasauliui, tas labai suklys. Jei su bulterjeru norite išgąsdinti savo kaimyną, manote, kad jis sugriauž uošvienę ir nejaučia skausmo - tai ne jūsų veislės šuo. Tai emocionalūs ir labai draugiški šunys. Kaip bebūtų gaila, bet silpnybė anatominėje širdies dalyje, pas šiuos šunis egzistuoja ne kiek ne mažiau, nei bulterjero jautrumas visam aplinkiniam pasauliui. Jei kas gerai supranta angliškai, arba nepatingės primityviai išsiversti su internetiniu vertėju 
Bulterjerinė stomotologija yra ir pas šią veislę. Iškritūs pieniniams dantukams pradeda augti tikrieji bulterjeriniai nasrai. Dėl įvairiausių priežasčių apatiniai iltinukai gali pradėti augti į vidinę gomurio pusę. Viena iš dažnesnių priežasčių yra tame, kad pieninis iltinukas nenoriai krenta, o sekantis iltinis auga aplenkdamas esantį, nors jau ir mirusį pieninį. Dėl šios priežasties jūsų bulterjeras gali neturėti teisingo sukandimo. Pirmas ir paprasčiausias būdas ištaisyti šią problemą yra pražiodyti jūsų augintinį ir iltinius dantukus, su vyriška jėga, plėšti į išorę. Kad iltiniai dantukai auga ne ta kryptim kaip norėtusi pastebėti galima kuomet iltinukai per savo augimo viduriuką. Yra veisėjų siūlymų atlikti masažavimą, bet iš nuosavos praktikos iltinukų korekcija yra atliekama su tvirtomis vyriškomis rankomis. Kol dantukas auga jis yra dar pakankamai gerai pasiduodantis korekcijai. Patarlė pritaikoma apie augimą bulterjerui analogiškai kaip ir medžiui - plėšk iltinį kol jaunas. Jei šią procedūrą nepavyks pastebėti ankstyvoje ir koreguotinoje būsenoje prisegam galeriją žemiau. Brangu, apie 6 narkozės ir 400-500 eurų pinigėliuose. Gal vis dėl to atidumas apsimoka pigiau? 

Sąlyginai spontaniškai šis skyrius atsirado šiame puslapyje, nors bulterjeras ir puslapio autorius - draugai nuo 1993 metų. Jei nors vienas žmogus peržiūrėjęs šiuos filmukus žemiau apie šios veislės šunis pakeis savo nuomonę - rezultatas pasiektas. Jei nors vieno žmogaus namie atsiras šios veislės augintinis ir jūs apie tai parašysit komentarų modulyje - vadinasi pasaulis pasikeitė į geresnę pusę. Standartiška situacija turint bulterjerą ir išėjus pasivaikščioti mieste yra sekanti. Sutiktas žmogus, jau vakarop, su išgąsčiu pasitinka jūs akimis ir kūno judesiais, paima ant rankų savo šunį. Klausimas keistokas iš bulterjero sąvininko, beveik panašus į angegdotą - ar jūsų šuo musų bulterjerui neįkąs? Atsakymas būna standartinis - čia gi jūsų šuo kovinis. Mano klausimas atgalios - o veislė kokia mūsų šuns? Žmogus akivaizdžiai pasimeta ir sumurma dar vieną standartinių žodžių derinuką - nežinau, bet kažkas iš piktūjų.
Vadinasi aprėksim ir policija pagrasinsim. Masinės informacijos priemonės neretai neskiria šunų veislių, ikando koksai šunėkas, panašesnis į mūsų giminę, įkels bulterjero nuotrauką, apverks auką 1500 komentarų, tarytum visi buvo įvykio vietoje liudininkais. Didelio šuns dantys domina visuomet daugiau žurnalistą nei koksai mažius dantimis įsikabinęs kaimynui į koją. Beje, besikandžiojančių "gerų mažiukų" tenka matyti žymiai daugiau nei tų "kovinių" kraugerių. Ir pagaliau valdžia prieš rinkimus, kuomet pradeda redaguoti agresyvių šunų sąvadus, su kiauru valstybė biudžetu - reikalas pasidaro iki galo gerai suprantamas, kad šuo yra baisus gyvūnas. Jei dar ir nuskriaust negali, kaip kokio nufilmuoto Pipiro, numesto nuo tilto ant asfalto, tuomet reikia ginkluotis įstatymais, taisyklėmis ir kitokiomis piosofobijomis. Brazdžionio eilemis šią įžangą tik ir pabaigsi - palikit vergui vergo naktį klaikią.... Nors ką čia apie šunis diskutuot, žmogus žmogui jau gerkles viens kitam perkanda, tik žinia rafinuočiau net uodegą bevizginant... O vis dėlto padiskutuot apie bulterjerų veislę žemiau bus bandymas, gal ir kiek nestandartinės formos. Kaip pavyko - spręsti Jums. Straipsnis bus nuolatos atnaujinimas naujomis fotografijomis ir kuriamas bendrinis papildomas -
Į ligų aprašymus nereaguokite kaip į pagrindinę informaciją apie bulterjerą. Jei nerandate lietuviškuose puslapiuose informacijos apie kitų veislių paveldimas ligas, tai dar nereiškia, kad kitos kilmingos veislės yra labiau sveikesnės, o bulterjeras pagrindinis veterinarų pajamų šaltinis. Planiniai kasmetiniai sveikatos patikrinimai vienodai būtyni žmogui ir jo keturkojui draugui. Elementarių taisyklių rinkinukas - pastebite nebūdingą šuns elgseną kaip vangumas, maisto atsisakymas, padidintas vandens vartojimas, viduriavimas - kreipkitės į veterinarijos kliniką be delsimo ir vilties, kad viskas susitvarkys ir praeis savaime. Bulterjero kantrybė prieš jūsų pastabumą visuomet bus geriausia prevencinė priemonė visoms ligos.
Kurtumas – arba šiek tiek kitoks bulterjeras.
kitais šunimis – bulterjero charakteris nepriklauso nuo klausos! Negirdintis bulterjeras savo akimis jus seks žymiai aktyviau nei girdintis, o uoslė pas kurčią šunį gali būti stipriau išvystyta – kažkur gamta atima, kažkur duoda. Šioje vietoje veislės ypatybė ( noras būti šalia žmogaus) kurtumo problemą sumažina iki minimumo. Todėl visos keturios letenos bėgios lygiai taip pat, kaip ir pas girdintį šunį, uodega rodys savo džiaugsmą be jokių sutrikimų. Ir pasitiks jus šuo namie lygiai taip pat – jis jus neišgirs, o užuos. Šioje vietoje mažiausiai tiktų žodžių derinys „netikit pabandykit“, bet ir įvertinti objektyviai ir tiksliai situacija nepamaišytų.