Galima būtų įžvelgti kažikokį nesusipratimą, bet tikrai taip nėra. Paruošti gerą pasyvaus namo projektą tikrai reikia laiko ir šalto proto. Mus apima vis daugiau informacijos, su kuria jau reikia tiesiogine ta žodžio prasme kautis. Visko visur ir dvidešimt keturios valandos per parą iš kiekvieno telefono, televizoriaus ar internetinio kanalo. Žinių krūvom, o informacijos trūksta. Žemiau esantys filmai puslapio autoriui yra tikra atgaiva ir vertingos informacijos santraukos.  Jei turite laiko... nors keletą valandų. Pažvelkite į šiuos pirmus tris filmus. Per eilę šio straipsnio gyvavimo metų pastebėjom, kad įpatingai populiarus linkas pasidaręs po naujų metų. Visos dovanos išpakuotos, šampatas išgertas, pertardos iššautos -  apėmusi tuštuma taip ir neradus laimės. Pradedame to daryti interneto paieškos sistemose. Jei jau radote šį straipsnį pasistenkite ir peržvelgti informaciją video žemiau esančią. Jei labai trumpai apie senovės išmintį - suprask save. Bet pradėkit nuo pirmo filmo peržiūros, nes tai bus labai nebloga įžanga į visus sekančius.

"Laimingi žmonės" filmas sukurtas apie gyventojus Rusijoje šalia Jenisėjaus upės. Alternatyvus gyvenimo būdas miesto urbanizacija ir likusiai globalizacijai. Filmo pradžioje net mūsų " labas" žodis pavartotas - pasirodo medžiotojai taip vadina savo medžioklės plote įrengtą aukštai medyje daigtų saugyklą. Mūsų šalyje tokia praktika gyvenimo sunkiai galima dėl teritorinio pačios valstybės ploto, bet naujai pažvelgti į kaimo gyvenimą - kodėl ne ?

Laimė yra teigiama emocija, nuoširdžiai tikime, jok pasyvus namas jūsų šeimai suteiks ne tik piniginę naudą, bet ir gyvenimo pilnatvės jausmą. Dvasinė pusiausvyra, gyvenant harmoningame su gamta pasyviame name, yra galimybė turėti savo mažą pasaulį. Jei kistų filmo vieta ir filmas nebūtų puslapyje rodomas - youtoobe ieškokite " Дмитрий Васюков - Счастливые люди ".

Gal visas šis video filmų rinkinys tuojau pat nesuteiks laimės recepto, bet kažkuriame epizode taip ir pasakyta ar paklausta - kodėl galvojate, kad laimė, kaip pigus kostiumas, gali būti nupirkta parduotuvėje? Puslapio autorius stengėsi pasidalinti savo atrasta informacija apie galimą žmogaus kelią į save. Kažkas suabejos, kažkam kils klausimų, treti numos ranka. Kiekvienam savo ir tas laimės receptas tikriausiai labai individualus. Svarbiausia pažinkite save. Gal tai ir bus kelias į jūsų asmeninę laimę? Keletas išminčių sako, kad tai teisinga kryptis...

Senuose daugiabučiuose viena iš pagrindinių problemų bendras energijos suvartojimo kiekis. Jei daugiabutis pastatytas pagal galiojantį statybų reglamentą arba bus renovuotas su individualia apskaita atsiras patalpų tolygaus šildymo sąlygos, kurios taip pat gali paploninti jūsų piniginę. Šie žemiau pateikti reikalavimai daugiabučiams yra dar vienas papildomas pliusas individualiam ir nedideliam pasyviam namui.  2005 m. VKEKK norma patvirtina, kad sumažinant radiatoriuose šilumą vartotojas nieko nelaimės. O kas tuomet laimės ?

 Paskirstymo metodai daugiabutyje.

Šilumos paskirstymo šildymui ir karštam vandeniui metodas nr. 1

gali būti taikomas, kai pastato įvade įrengti du atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai matuojantys:

A variantas: atskirai šilumos kiekį suvartotą šildymui ir šilumos kiekį suvartotą šalto vandens pašildymui bei karšto vandens temperatūros palaikymui.

B variantas: pastate suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal įvade įrengto atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, o šilumos kiekis karštam vandeniui nustatomas pagal nuosekliai įrengto atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis. Šildymui šilumos kiekis nustatomas iš viso pastate suvartoto šilumos kiekio atėmus šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti.

C variantas: pastate suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal įvade įrengto atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, o šilumos kiekis šildymui nustatomas pagal nuosekliai įrengto atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis. Šilumos kiekis karštam vandeniui apskaičiuojamas iš viso pastate suvartoto šilumos kiekio nustatyto pagal pastato įvade įrengto šilumos apskaitos prietaiso rodmenis atėmus šilumos kiekį šildymui.

Šiluma šildymui išdalinama pagal butų naudingą plotą, o šiluma karštam vandeniui ruošti pagal butuose įrengtų apskaitos prietaisų rodmenis arba pagal karšto vandens suvartojimo normas. Jeigu dalis patalpų atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietu kuru ar kt.) taikomas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 1 kartu su Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5.

Metrologinis šilumos paskirstymo metodas nr. 2

gali būti taikomas, kai pastato įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį, o kiekviename bute įrengtas kompaktinis šilumos punktas, skirtas šildymui ir karštam vandeniui ruošti ir kiekvieno buto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja visą buto suvartotą šilumos kiekį. Visų vartotojų suvartota šiluma pastato bendrosioms reikmėms tenkinti ir (ar) bendrojo naudojimo patalpoms šildyti nustatoma iš įvadinio skaitiklio išmatuoto šilumos kiekio atimant butuose suvartotų šilumos kiekių sumą, butams padalinant pagal naudingąjį plotą.

Paskirstymo metodas nr. 3

gali būti taikomas daugiabučiuose namuose, kai pastato individualaus šilumos punkto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį, šiluma šildymui ir karštas vanduo tiekiami iš pastato šilumos punkto "keturvamzde" kolektorine sistema, o kiekviename bute įrengta kolektorinė šildymo sistema su buto įvade įrengtais šilumos apskaitos prietaisais šildymui bei kiekvieno buto įvade įrengtais karšto vandens kiekio apskaitos prietaisais. Šilumos kiekis vandens pašildymui nustatomas suvartotą vandens kiekį padauginus iš vandens pašildymo normos ir sumuojant šilumos kiekį karšto vandens cirkuliacijai palaikyti. Likės šilumos kiekis pastato bendrosioms reikmėms tenkinti ir (ar) bendrojo naudojimo patalpoms šildyti padalinamas butams pagal butų ar patalpų naudingąjį plotą. Metode taikoma visų butų ar patalpų tolygaus šildymo sąlyga. Vartotojui nesilaikančiam visų patalpų tolygaus šildymo sąlygos, priskiriamas papildomas šilumos kiekis bendrojo naudojimo patalpoms šildyti.

Paskirstymo metodas nr. 4

gali būti taikomas visuose namuose, kur šiluma šildymui ir karštas vanduo tiekiami iš individualaus šilumos punkto stovais. Šį metodą gali pasirinkti didžioji dalis Klaipėdos miesto vartotojų, kurių butuose nėra individualios apskaitos. Pastate suvartotas šilumos kiekis pagal pastato įvade įrengto šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstomas patalpų šildymui ir karštam vandeniui ruošti. Butuose ir patalpose suvartoto karšto vandens kiekis nustatomas pagal butuose ar laiptinėse įrengtų karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis arba pagal karšto vandens suvartojimo normas. Šilumos kiekis vandens pašildymui nustatomas suvartotą vandens kiekį padauginus iš vandens pašildymo normos ir sumuojant šilumos kiekį karšto vandens cirkuliacijai palaikyti. Likės šilumos kiekis patalpų šildymui išdalinimas pagal butų naudingą plotą.

Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodas nr. 5

gali būti taikomas kartu su bet kuriuo Komisijos rekomenduojamu ar vartotojų siūlomu su Komisija suderintu šilumos paskirstymo metodu, kuriuo nustatomas šilumos kiekis pastato šildymui, kai:

dalis vartotojams priklausančių patalpų prijungtos prie centralizuoto šildymo sistemos, o šilumos kiekis naudingojo ploto šildymui nematuojamas;

nustatomas pagal individualių šilumos apskaitos prietaisų, įrengtų po įvadinio šilumos apskaitos prietaiso, rodmenis;

nustatomas pagal individualių šilumos apskaitos prietaisų, įrengtų prieš įvadinį šilumos apskaitos prietaisą, rodmenis;

dalis vartotojams priklausančių patalpų teisėtai atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietu kuru ar kt.).

Šiluma pastato bendrojo naudojimo patalpoms šildyti apskaičiuojama pagal koeficientą, įvertinantį laiptinių skaičių name, arba pagal audito duomenis.

šilumos kiekis pastato šildymui nustatomas pagal įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenų ataskaitas arba pagal Komisijos rekomenduotą ar vartotojų siūlomą ir su ja suderintą šilumos paskirstymo metodą, kai įvadinis šilumos apskaitos prietaisas matuoja šilumą šildymui, šalto vandens pašildymui bei karšto vandens temperatūrai palaikyti;

Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodas nr. 6
gali būti taikomas, kai:

parengtas šilumos daliklių įrengimo, rodmenų registravimo bei jų paskirstymo vartotojams projektas;

šilumos kiekis pastato šildymui nustatomas pagal įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenų ataskaitas arba pagal Komisijos rekomenduotą ar vartotojų siūlomą ir su ja suderintą šilumos paskirstymo metodą;

įrengti vieno tipo šilumos dalikliai;

pastate įrengta "dvivamzdė" arba "kolektorinė" šildymo sistema.

Pastato butų ar kitų patalpų, kuriose įrengti dalikliai, naudingojo ploto šildymui priskiriamas šilumos kiekis susideda iš individualiai reguliuojamų ir nereguliuojamų šilumos kiekių. Nereguliuojamos šilumos sąnaudos padalinamos proporcingai butų ar patalpų naudingam plotui. Reguliuojamo šilumos kiekio šildymui dalis butui ar patalpai priskiriama pagal daliklių rodmenų vartotojo bute ar patalpoje bei visame pastate santykį.

Vartotojams kurių butuose ar kitose patalpose dalikliai neįrengti arba dalikliai įrengti, tačiau daliklių rodmenys laikinai negali būti taikomi, šiluma šildymui paskaičiuojama šilumos sąnaudų normatyvą padauginus iš šiems vartotojams priskirto naudingojo ploto. Metode taikoma visų butų ar patalpų tolygaus šildymo sąlyga.

Šilumos paskirstymo metodas Nr.7
Šiuo metu AB "Klaipėdos energija" taiko VKEKK rekomenduojamą bendrijos "Dvyniai" pasiūlytą šilumos paskirstymo metodą Nr. 7, patvirtintą 2007-02-19 nutarimu Nr. O3-14.
Nešildymo sezono metu (vasarą) visą sunaudotą šilumą pastate sudaro šalto vandens pašildymas ir karšto vandens temperatūros palaikymas.
Šilumos kiekis šalto vandens pašildymui apskaičiuojamas iš šilumos kiekio, nustatyto įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu, atėmus šilumos kiekį, suvartotą karšto vandens temperatūros palaikymui. Likusį šilumos kiekį padalinus iš gyvenamojo namo butų (patalpų) suvartoto karšto vandens kiekio, gaunamas šilumos kiekis 1 m3 pašildyti.
Šilumos kiekis karšto vandens temperatūros palaikymui skaičiuojamas taip, kaip ir šildymo sezono metu, t.y. pagal patvirtintas normas, įvertinant karšto vandens ruošimo ir tiekimo į butus (patalpas) sistemos tipus (žiūrėkite lentelė apačioje).
Šildymo sezono metu visą sunaudotą šilumą pastate sudaro šalto vandens pašildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas ir patalpų šildymas.
Šilumos kiekis skirtas šaltam vandeniui pašildyti gyvenamajame name nustatomas pagal praėjusios vasaros 3 mėnesių vidurkį (liepos, rugpjūčio, rugsėjo), neviršijant nustatytų maksimalių dydžių.
Šilumos kiekis karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai), nustatomas įvertinant karšto vandens ruošimo ir tiekimo į butus (patalpas) sistemos tipus:

140 kWh šilumos     Įrengta karšto vandens cirkuliacinė sistema, su vonios šildytuvu ir papildomu cirkuliaciniu stovu virtuvėje.
100 kWh šilumos     Įrengta cirkuliacinė sistema su vonios šildytuvu.
70 kWh šilumos     Įrengta cirkuliacinė sistema be vonios šildytuvo.
43 kWh šilumos     Įrengta cirkuliacinė sistema be priverstinės cirkuliacijos su vonios šildytuvais.
10 kWh šilumos     Cirkuliacinė sistema įrengta rūsyje.

Šilumos kiekis šildymui apskaičiuojamas iš įvade šilumos apskaitos prietaisu išmatuoto šilumos kiekio atimant šilumos kiekį, skirtą šaltam vandeniui pašildyti, ir šilumos kiekį, skirtą karšto vandens temperatūrai palaikyti. Gautas šilumos kiekis dalijamas iš namo bendrojo naudingojo ploto. Taip apskaičiuotą šilumos kiekį, tenkantį 1m2 šildyti, padauginus iš buto naudingojo ploto, gaunamas bute sunaudotas šilumos kiekis patalpų šildymui.

Šilumos paskirstymo metodų pasirinkimas
Šilumos paskirstymo metodų vartotojams pasirinkimas reglamentuotas Valstybinės kainų ir Energetikos kontrolės komisijos 2004-11-11 nutarimu Nr. 03-121 patvirtintose taisyklėse.
Paskirstymo metodas gali būti taikomas ne mažiau kaip vieno pastato visoms šilumos ir karšto vandens vartojimo sutarčių šalims sutarus. Paskirstymo metodą pasirenka daugiabučio namo butų savininkai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85. straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. Pasirinktas paskirstymo metodas turi būti taikomas ne mažiau kaip vienerius kalendorinius metus. Vartotojai ar jų atstovas prieš mėnesį ne šildymo sezono metu pateikia prašymą tiekėjui, dėl paskirstymo metodo pakeitimo, jei tai nesusijė su papildomos informacijos surinkimu, matavimo prietaisų įrengimu, kompiuterinių programų įsigijimu ar pakeitimo darbais ir išlaidomis.

{jcomments on}

Gyvenimo prasmės paieškos lydi kiekvieną brandų mąstantį individą. Kiekvienas atrandame savą prasmę ar prasmes. Savirealzacija, žinių kaupimas, gal materialinių gėrybių paieška - skirtingame pasaulio suvokime atsiranda ir skirtingos pramės. Tik vis didesnės pasaulio vartojimo tendencijos neišsprendė pagrindinio žmonių tikslo - būti laimingiems. Vartojimas tapo gyvenimo būdu, siekiu, tikslu ir kažkam iš mūsų net visa gyvenimo prasme. O laimės kaip nėr, taip nėr. Rodos dar vienas naujas televizorius, papildoma kelionė su prabangiu viešbučiu, automobilio salonas kvepiantis gamykliniais dažais ir jūs pirmas, kuris tą automobilį vairuojate. Didelis ir modernus namas, baseinas ir vaizdas į jūrą... pasaka ne gyvenimas. O ką daryti su ta gyvenimo pastaba - turtuoliai taip pat verkia?

Pamačius antidepresantų kiekius ES žmogui, galima pastebėti, kad vartojimas tikrai neatnešė tos pažadėtosios žemės ir laimės. Nors mūsų spauda ir mėgsta skelbti straipsniuose apie Lietuvoje suvartojamų antidepresantų kiekį ir amžina lietuviška saviplaka pasipuikuojant skelbti mus primūnais. Jei minima informacija yra teisinga ir Lietuvoje suvartojimas antidepresantų yra mažesnis nei Portugalijoje, tai dar nereiškia, jok matote pilną vaizdą visų mūsų kaimynų. Specialiai pateiktas grafine medžiaga suvartojimas šių medikamentų, kad išsklaidyt to menamo gerbuvio visoje ES. Jei visai šalia, nusivylusio gyvenimu lietuvio, sėdi švedas, suomis, belgas, anglas, danas ir ispanas, gerokai lenkiantis airis - gal ne tik pas mus tos pačios liūdesio apraiškos, o pastoviai galvoti apie savo šalį kaip ašarų pakalne ir nevertėtų? Problema, kuri yra mūsų spaudoje - pateikti ne palyginamą analizę, o tik dalį informacijos ja per stipriai sutirštinant. Todėl geriau vieną kartą pamatyti visus skaičius....

Jūs galite ir patys susirasti šiuos statistinius duomenis surinkus paieškoje " antidepressants statistics ". Lieka tik pasidžiaugti kaimynais estais - jie ir šioje vietoje tapo lyderiais, bet tik gera ta žodžio prasme. Ir kaip bebūtų keistas šis paveikslėlis kairėje faktas yra kaip blynas - materialinė gerovė nesuteikė gyvenimo pilnatvės turtingeniam kaimynui.

Laida lietuvių kalba apie tai kas susieta su video apačioje.

Žemiau filmai pasakojantys apie gyvenimo dalį į kurią daugelis žmonių žvelgia skirtingai. Verti dėmesio filmai. Daugelis religijų ir filosofijų skelbia panašias tiesas arba net analogiškas parodytas filmuose. Per pusvaldį jūsų laiko, skirto pirmo filmo peržiūrai, paprastai sudedamos mintys apie visą mūsų gyvenimo ratą. Žmogaus parašęs knygas ir jų pagrindu atsiradęs filmai žemiau yra su fizika susijęs, nepriklausęs jokioms religinėms tekmėms.

Tumpai apie gyvenimo malonumų skatinimo atsiradimo istoriją. Paprastai apie hedonizmą.

Jei kam bus įdomu susipažinti su šio žmogaus platesne pasaulėžiūra ir turite tam laiko internete galima rasti jo nepaprastai ilgą webinarą. Jo laidų ciklas apie reiškinius, pasaulinės politikos vingius kurie mus supa kasdieną, labai nemažai diskusijos skirta Rusijos problemoms pagal šio žmogaus supratimą. Jei nepatingėtumėte atsiversti šio žmogaus biografiją - tikrai neeilinė asmenybė. Nepaisant to, jog šis asmuo turi specifinį požiūrį į buvusią Sovietų Sąjungą, kuri gali būti kritikuojama kaip tendencingą ir vienpusišką, kaip politologas ir žmogus žvelgiantis kiek galima giliau į mus supantį pasaulį - kodėl nesusipažinus su alternatyve nuomone? Savaime suprantama tai versija Rusijos politologo. Kažkuriame leidinyje yra skelbta informacija, jok tai dabartinės Kremliaus valdžios pilkasis ideologijos kardinolas. Juokaujant vos ne nuoroda į priešų balsus. Taip sakydavo prie Sovietų Sąjungos apie užsienio radio stotis. Šie webinarai gali bent dalinai paaiškinti ar pailiustruoti nemažos Rusijos piliečių požiūrį į žlugusios imperijos vertinimą.

Dažnai mūsų šalyje optimizmas yra jausmas, kuris priskiriamas vis mažesnei žmonių daliai. Vieni stokoja pinigų, kiti savireliazacijos, o treti nepatenkinti viskuo. Esame vis dažniau susikoncentravę ties savo materialiu gerbuviu, lyginame savo pajamas su "senosios" demokratijos šalimis ir bambame prieš kiekvieną šildymo sezoną . Mūsų planetoje gyvena apie septynis milijardus žmonių iš kurių nevisi turi kasdieną maisto, moka skaityti ir rašyti, o jų namuose nėra ne tik mobilaus telefeono, bet net ir elektros. Lietuviai skurdą supranta lygindami savo gerbuvį su tokiomis šalimis kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtinė karalystė, Prancūzija ar Vokietija su Švedija bei Norvegija. Bet ir šių šalių gerbuvis yra prasidėjęs ne taip jau ir seniai. Bet mus supantis pasaulis yra žymiai didesnis ir skurdo ribos paremtos lyginimu ne globaliu masteliu yra nepilnas vaizdas to, kaip mūsų skurdas pvz. atrodys Kambodžos gyventojui.

Dabartinis planetos vaizdas sudarytas iš šimto asmenų išlaikant visas esamas proporcijas.

1. 57 žmonės būtų azijatais, 21 žmogus būtų europiečiais, 14 žmonių Amerikos visas žemynas ( šiaurinės ir pietinės žemyno dalys) ir 8 žmonės iš Afrikos,

2. 52  žmonės būtų – moterys ir 48 žmonės būtų vyrais, 30 žmonių būtų baltaodžiai,  70 žmonių kitos odos spalvos,

3. 30 žmonių krikščionys, 70 žmonių kitų religijų,

4. 89 heteroseksualai, 11 homoseksualai,

5. 6 žmonės turėtų 59 procentus visų žemės išteklių ir visi jie gyventų Jungtinėse Amerikos Valstijose,

6. 80 žmonių gyventų skurde, o 70 žmonių nemokėtų skaityti ir 50 žmonių badautų arba būtų nedavalgę,

7. 1 žmogus mirtų ir 1 žmogus gimtų tuo pat metu,

8. 1 žmogus turėtų kompiuterį ir tiek pat turėtų aukštąjį išsilavinimą,

9. Turite savo stogą virš galvos ir šaldytuvą bei maistą jame, turite drabužių – jūs esate turtingesnis nei likę 75 žmonės,

10. Jeigu turite sąskaitą su pinigais banke arba piniginėje grynųjų pinigų esate vienu iš aštuonių laimingųjų.

Informacijos apie nekilnojamo turto kreditą, savaime suprantama, bus NT brokerių bei komercinių bankų puslapiuose. Gerų postūmių kreditavimo rinkoje po 2005-2007 metų atsirado, bet dar yra keletas marketingo "suktų" likučių šioje rinkoje. Nesinori kartoti banalių frazių iš spaudoje aprašytų teisingų minčių vertinant kreditą jūsų šeimai. Keletas minčių iš mūsų rinkos stebėjimų.

1. Reklama  - jūs imate kreditą savam būstui.

Įkeistas būstas bankui sunkiai gali būti pavadintas jūsų. Reikėtų tiksliau įvardinti esmę. Jūs turite teisę mokėti kreditą ir palūkanas, mokėti turto išlaikymo išlaidas ir naudotis tuo turtu  be subnuomos ir modernizacijos jei nėra banko sutikmo. Analogiškos esminės sąlygos bus randamos būsto nuomos sutartyse, bet skirtumas yra, kad palūkanos bus pavadintos mėnesio nuomos įmoka. Įdomu stebėti bankų "reveransus" prieš nekilnojamo turto mokestį. Bankai jau dabar įrodinėja, kad tai ne jų turtas - suprasti galima dėl ko. Kuomet jūs norėsite padaryti rimtesnį pakeitimą savo būste, nuomoti arba parduoti, apsidrausti ne toje draudimo bendrovėje, net skyrybų atveju šeimoje, jūs turėsite tartis ir šeimos viduje, bei su banku. Rodos esate savininkas pagal reklamą, o praktiškai esate tik įgaliotas atlikti tam tikrus sutartus veiksmus su banku savo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu. Savininko pilnos teisės pas jus atsiras po kredito sutarties pasibaigimo.

2. Mes turime kreditą tik 400.000 lt. 35 metams.

Marketingas dirba ir šioje vietoje ties jūsų įsitikinimais. Kredito suma gal ir teisinga, bet bendra skolos suma yra visai kita. Atiduoti reikės ne kreditą, o skolą. Bankai privalo sutartyse nurodyti paskolos įmokas ir jų grafiką bei nurodyti visą paskolos sumą, bet akcentuojama daugiau paskolos dydis, palūkanų norma ir mėnesio įmoka. Teko girdėti vieno finansų analitiko viešą mintį, jok nesvarbu kredito dydis, svarbiausia jok galite be problemų mokėti mėnesinę įmoką. Negalvoti apie kreditą taip pat marketinginis ėjimas iš banko pusės. Pradėsite galvoti apie visą paskolos dydį - gal ir aplamai netapsite banko klientu.

Palūkanų vidurkis, pačiu idealiausiu atveju per visą periodą paskolos, bus apie 4 procentinius punktus. Jei skaičiuosim 25 metus paskolos trukmę turėsime 100 procentų pabrangimą. Paskolos laikotarpis per 35 metų šią sumą  paverčia apytikriai 160 procentų palūkanų. Argumentas apie metinės infliacijos dydį nėra visada tikslus ( kredito palūkanos ir infliacija yra bevik vienodos), nes šioje vietoje algos dažniausiai paskui infliaciją " nespėja", o nuo palūkanų mokėjimo jus neatleis nei vienas bankas. Dar nepamirškite papildomas išlaidas turto ir sveikatos draudimams ir kitiems finansiniams įskiepimams iš finansinių komercinių institucijų. Jei infliacija suvalgytų visą bankų pelną - nekilnojamo turto kreditai nebūtų teikiami.

3. Jūs esate saugūs turėdami kreditą - jūs turite gyvybės ir paskolos draudimus.

Draudimą ir saugumą turi bankas, tik už jį jūs sumokate ir valstybė mokesčių mokėtojų pinigais. Atsiradus problemoms draudimas padengia skolas bankui. Kad įstaiga vadinas UAB tai tik dar vienas mitas, nes pagrindinė akcininkė yra valstybė, o tai reiškia mes visi. Kodėl bankas turi gyvybės ir turto draudimo paslaugą, o paskolos draudimą kažkodėl turi kita organizacija ir dar valstybinė faktiškai? Puslapyje nurodoma, kad sunkmečiu buvo vykdoma socialinė politika, bet tuomet būtų logiška atiduoti visą paketą tos socialinės politikos ( gyvybės ir turto draudimas) pagal nekilnojamo turto sutartis su bankais šiai valstybinei institucijai. Ir nors bankai buvo priversti blogoms paskoloms daryti savo balansuose atidėjimus, visada yra papildomas gelbėjimo ratas.

Praradus darbą galima susirasti kitą - draudimas bus naudingas, bet netekus darbingumo, kitaip sakant sveikatos, ar mirties atveju draudimas neatstoja visos kredito sumos. Praradus darbą ilgesniam laikotarpiui būsto draudimas išmokės pinigus bankui kas ir logiška, praėjus draudiminiam laikotarpiui metams ir problemoms likus - "jūsų " būstas " bus parduodamas iš varžytinių.

4. Mes mokėjome kreditą, pardavus būstą iš varžytinių turėsime pinigų likutį.

Pirmus 15 metų kredito grąžinimo laikotarpio, jei kredito laikotarpis 35 metai, sudaro palūkanos, bet ne kredito grąžinimas. Nuoma arba nekilnojamo turto paskola yra faktiškai analogiški pakaitalai, lyginant pirmuosius 15 metų. Gal tik nuomos atveju turite laisvesnes rankas. Parduodant šiuo atveju turtą 16 paskolos metais ir turtui nepabrangus visi pinigai atiteks bankui, nes bankas jau bus įskaičiavęs delspinigius ir krūvas netesybų tai sumai, kuri gali viršyti išmokėtą kredito dalį. Aišku čia juodžiausias scenarijus iš įmanomų.

5. Rekomendacija - įvertinkite savo galimybes atiduoti paskolą !

Tikslūs vertinimai ekonomikos perspektyvų, tikslių skaičiavimų ir teorijų sukūrimas yra Nobelio premijų vertės. Siūloma iliuzija, jok jūs galite įvertinti savo galimybes perspektyvoje. Iliuzija tame, jok kiek ECB ar FED atspausdins pinigų, kokia nauja technologinė revoliuciją pakeis darbo vietų skaičių pasaulinėje rinkoje, žino labai maža žmonių grupė. Pramoninis šnipinėjimas vykdomas iš kosmoso, tam kad sužinoti kas ir kur atsiranda naujo technologijose - gigantiški resursai atliekant perspektyvos vertinimus. Ar tikrai mes galime įvertinti savo paskolos atidavimo galimybes 35 metams ? Palyginkime pasaulį dabar 2013 metais ir 1978 metais. Galvojate pasaulis pasidarė stabilesnis dabar nei prieš 35 metus ? Viena galima pasakyti tiksliai šiuo atveju - jūs galite vertinti tiksliai dabartines savo ir savo artimųjų santaupas ir remiantis tuo jas leisti savo poreikiams. Blogiausiu atveju paskolos dydis neturi viršyti 15-20 procentų šeimos pajamų su turimomis nuosavomis lėšomis pradiniam įnašui 30-50 procentų. Dviem asmenims turint kreditą ir vienam iš šeimos narių praradus darbą, o kitam šeimos nariui sumažėjus algai 30 procentų situacija gali kardinaliai pasikeisti. Padėliokite skaičius  savarankiškai pagal minėtus siūlomus mūsų skaičius kuomet abu sutuoktiniai geru metu uždirba po 4000 lt per mėnesį į rankas. Kas bus jei vienas netenka darbo, o kitam sumažėja alga prie 20 procentų šeimos pajamų dalies skiriamos kreditui. Tokių atvejų buvo pas mus šalyje ir nemažai.

Finansų ministerijos ataskaita ir prognozės perspektyvoje už 2007 metus. Ketvirtame dokumento puslapyje augimo prognozės. Kiek jos buvo tikslios spręsti kiekvienam individualiai, bet 2009 metų ataskaitoje atspindėtas 15% BVP kritimas, rašant atąskaitą ir prognozes 2008 pradžioje, nesugebėtos numatyti. O dabar palyginkime savo gebėjimus skaičiavimuose ir situacijos modeliavime bei visos finansų ministerijos.

6. Turime nekilnojamo turto kreditą - mes investavome į ateitį.

Investavo į jus bankas. Jūsų turtas savo perkamąja galia per 35 metus labai tikėtina nepakils tris kartus. Pinigine išraiška gali skaičiai patrigubėti, bet klausimas bus perkamosios galios tuo metu už tuos pinigus. Vadinti kredituotą būstą investicija - didžiulis optimizmas. Toks lėšų dydis, kuris investuotas būtų į verslą per 35 metus, tikrai atneštų žymiai daugiau pajamų. Yra mintis, kad bankai investuodami masyvias lėšas į Baltijos šalis taip išbraukė mūsų regioną iš gamybos žemėlapio ES. Paskutiniais metais į Lietuvos gyvenamąjį fondą bankai investavo apie 24 milijardus lėšų. O jei šios lėšos būtų pradėjusios kurti gamyboje pridėtinę vertę ?

Puslapyje pabandėme įkleti ir mūsų siūlomą skaičiuoklę. Jei norite pabandykite įvertinti savo galimybes ir atkreipkite dėmesį į palūkanų dydžius, palūkanų sumas ir paskolos mažėjimo dinamiką.

Nekilnojamo turto kredito skaičiuoklė užsienyje.

Jei į elektroninį vertėją įkopijuosite puslpio nuorodą, galėsite pamatyti puslapio vertimą lietuvių kalboje. Vėliau pasistengims skaičiuoklę plačiau aprašyti.

Atsakingo skolinimosi nuostatos Lietuvoje. Jei nors vienas žmogus perskaitęs šį straipsnį naujai pažvelgs į kreditavimo niuansus - vadinasi laikas sugaištas rašant šį straipsnį neveltui. Į revoliucionierų portalo statusą nepretenduojame.

Linksmas animacinis filmukas apie nekilnojamo turto problemas džiunglėse.

{jcomments on}

Skaičiai, kurie rodo mūsų valstybės skolą, tapo dažnai spekuliacijų, manipuliacijų ar net bauginimo įrankiu. Didelėm raidėm straipsniai apie į skolas įklimpusią Lietuvą rašyta per 2009-2011 metus nemažas kiekis. Tai įspūdingi skaičiai kiekvienam lietuviui. Jei vidutinė alga Lietuvoje yra keletas tūkstančių litų, o kalba eina apie milijardus -įdomu.  Galima būtų pagalvot, jok emigracija ir prasidėjo dėl to, kad valstybė nebesuvaldė ekonominio nuosmukio metų viešųjų finansų. Korupcijos, viešųjų pirkimų, valstybės aparato valdymo išlaidų ir kitų spaudoje skelbiamų opinijų neanalizuosim, pagrindinis tikslas suteikti informaciją su tiksliom nuorodom kur galima pamatyti skolą mūsų visų ir palyginti su kitomis šalimis.

Bazinė informacija, bei šiek tiek skolos dinamikos, pamatysite ir dešinėje mūsų puslapio. Bet tai tik labai grubiai atvaizduota suma mūsų valstybės arba kiekvieno Lietuvos piliečio skola. Kiekvienas iš mūsų turi galimybę pamatyti skolų dinamiką  finansų ministerijos tinklapyje. Nuorodos žemiau.

Centrinės valdžios skola  - skola į kurią neįskaičiuotos savivaldybių skolos. Duomenys pateikiami vėluoja apie pora mėnesių.

Valdžios sektoriaus skola – skola į kurią įeina ir centrinės valdžios skola ir savivaldybių skolos. Duomenys vėluoja trimis arba keturiais mėnesiais.

Kokios dažniausios spaudoje mūsų matomos manipuliacijos skolos dydžiais ?

1.    Skolos refinansavimas pateikiamas vos ne kaip skolos padidėjimas arba bent jau didelis  „siaubas“, nors jei jūs esate skolingas vienam kaimynui ir persiskolinate lėšas iš kito kaimyno kad atiduoti pirminę skolą – jūsų skola nepadidėja,  gali net skolos našta sumažėti jei jūsų palūkanos refinansavimo metu pakinta į mažesnę pusę.

2.    Valstybės skolos dydžiai prasilenkiantys su realiais statistiniais duomenimis ne procentiniais punktais, o kartais.  Nuorodoje vienas iš tokių straipsnių, kurio pabaigoje pamatysite asmens pamąstymą net apie 86 milijardų valstybės skolos dydį ir palūkanas. Gal pridėtos ir gyventojų skolos, bet parašyta apie valstybės skolą. Straipsnis ne toksai ir senas.

3.    Palūkanų dydžiai mokami už Lietuvos valstybės skolą taip pat yra priemonė žiniasklaidoje atkreipti dėmesį „siaubo“  forma. Norint įvertinti palūkanų dydį mokamą už valstybės skolą reikia skaičiuoti visus skolinamosi kaštus individualiai ir susumuoti, o tai pasirodo ne taip ir paprasta. Vertybiniai popieriai, paskolos, vekseliai, taupymo lakštai, valiutų rizikos draudimai – masė statistinių duomenų kurie prie įvairių pjūvių atrodo skirtingai sumoje. Paimti eilinio piliečio akimis skaičiuoklę ir padauginti valstybės skolą iš aiškios palūkanų normos būtų klaidinga. Net ir pilietis, turintis vienokią ar kitokią kredito liniją iš banko, galėjo tai pamatyti dalinai ir ant savo kailio. Palūkanos už kreditą fiksuotos ar kintamos – jas galima suskaičiuoti, bet juk dažniausiai prie kredito sutarties atsiranda punktų  tokių kaip sutarties administravimo arba sutarties keitimo mokesčiai, gyvybės draudimas, turto draudimas, investicinis pensijinis draudimas. Ir kaip dabar skaičiuosite savo asmenines išlaidas tam nekilnojamo turto kreditui - tik palūkanas ar visas patirtas išlaidas ? Su valstybės mokamomis palūkanomis situacija analogiška. Pasakyti dėl palūkanų galima vieną gerą žiną – lėšos skolos aptarnavimui krizės metu nedidino faktinio valstybės skolos dydžio. Taip pat yra ir antra gera žinia – skolų refinansavimas rinkoje stipriai skiriasi nuo skolinimosi 2009 metais. Palūkanos sumažėjusios ne tik bankuose indėliams, bet ir skolinantis ar persiskolinant mūsų valstybei.

4.    Valstybės vengimas skolintis iš gyventojų Lietuvoje - nuolatos pastebimas komentaras www resursuose . Toksai įtarimas, kad komentatoriai nesidomi realiomis galimybėmis paskolinti savo valstybei. Nekalbu apie nusivylimo apraiškas mūsų piliečių sava valstybe ir iš to išplaukiančiu noru ar nenoru skolinti valstybei, bet kad tos galimybės skolinti fiziniams asmenims valstybei egzistuoja. Nuoroda pridedame, kad matytumėt ir galėtumėt bent susipažint su galimybėmis. Jums nereikia bankų maklerio, kad pinigus galėtumėte paskolinti savo valstybei.

5.    Latvių skolinimasis ir Lenkų kredito linija iš TVF yra gėris, Lietuvių skolinimasis iš užsienio yra blogis. Bandoma sulyginti krūvą skirtingų valstybių ar tiksliau situacijų tose valstybėse. Lenkija iš TVF skolinasi tik šiais metais ( 2013 ), iki tol Lenkija turėjo su TVF susitarimą apie kredito liniją poreikiui esant. Latvija neturėjo galimybės jokiam kitokiam „manevrui“ po Parex banko bankroto ir skolą reikėjo gražinti per greitą periodą. Lietuva pasiskolino ilgesniam laikotarpiui platindama vertybinius popierius, bei refinansuodama skolas sumažins palūkanas mokamas už paskolas. Nesinorėtų užsiimti polemika ar sprendimas buvo teisingas ar ne, tai parodys laikas. Paprastai strategija skirtinga pas Lietuvą Latviją ir Lenkiją dėl skolos, pagaliau ne vien nuo skolinimosi priklauso šalies gerovė.

6.    Šalis praskolinta ir leidžiasi į bedugnę – dažniausiai būna galutinis oponentų pastebėjimas išsakius visus argumentus, kuriuos bandėm apžvelgti aukščiau. Bet ar nors bandėte pasižiūrėti skolų dydžius kitose valstybėse ? Skaidrių rinkinys didesnių skolų turinčių valstybių. Kas įdomu, šiame sąraše yra ne viena šalis kuri gali vykdyti nepriklausomą pinigų emisiją, o kalbant ūkiškai spausdinti pinigus. Jungtinė karalystė, Jungtinės Amerikos Valstijos, Norvegija, Šveicarija, Švedija, Australija -  jūs nesuklydote skaitydami visos šios šalys yra dvidešimtyje didžiausių pasaulio skolininkių. Ar tik ne į šitas šalis patekti krypsta dauguma pasaulio emigrantų ?  Dar vienas pastebėjimas pažvelgus į dvidešimtos vietos šalies skolos dydį. Jungtinių Amerikos valstijų skola, susumavus tiek federalinius tiek valstijų įsiskolinimus vienam šalies piliečiui, sudaro litais pagal skaičiuojamą kurso vidurkį 5-6 metų ( 1 usd.=2.7 lt. ) apie nepilną pusę milijono litų ( 500,000 lt. ), o Lietuvos piliečio skola sudaro apie šešioika tūkstančių litų ( 16,000 lt. ) . Taip pat įmanoma būtų sulyginti ir žmonių įsiskolinimus, šeimų arba asmenų santaupas – situacija bendra Lietuvoje nėra tokia bloga, kaip vaizduojama mūsų spaudoje ir komentaruose tos spaudos. Bus laiko stengsimės praplėsti šį straipsnį.

Jungtinių Amerikos Valstijų federalinė ir nacionalinė skola, bedarbystės, medicinos išlaidų, piliečių pajamų statistiniai duomenys. Įdomumo dėlei palyginkite mūsų skolą sodros ir šiame resurse pateiktus duomenis.

Žemiau vieno iš Rusijos ekonomistų istorinė paskaita apie tai kaip gyvenimas Amerikoje gerėjo paskutinius 30 metų.

Ir visdėlto gal ne taip blogai pas mus Lietuvoje įvertinant skolas vienam gyventojui ? Čia jau kiekvienam asmeniškai spręsti. Svarbiausia lyginti palyginamus dalykus. Bandėme pateikti skolos dydžius vienam gyventojui skirtingose šalyse ir mitus susijusius su Lietuvos skola. Jei vadovautis logika "po manęs nors ir tvanas" - pasakiškos skolos nėra blogai, bet jei mūsų senoliai išpjovę miškus jų būtų neatsodinė ar tokią šalį matytumėm šiandien ?

Šiame skyriuje - visko po truputį. Straipsniai nesusiję su pasyvaus namo statybomis, bet nemažiau aktualūs kasdieniniame gyvenime. Randant įdomesnių nuorodų arba temų apie mus supančią aplinką atsirado noras paskirti tam atskirą skyrių. Jei turite turite savų įdomybių mielai jas patalpintumėm šiame skyriuje. Taip peržiūrėjus keltą kartų filmą apie vandenį, kurį patalpinom žemiau, kad tai taptų šio skyriaus vizitine kortele, atsirado supratimas, jok daryti grindinį šildymą su vandenių galinčiu turėti atmintį yra gal net neprotinga, jei remtis filmo pateikta medžiaga. Pagaliau pasyviame name, grindinis šildymas ir nebūtinas. Arba filmas apie laimingus žmones, kuriame miesto žmogus turėtų visai būti pasimetęs. Prisimenant kaip atsirado optimizmo straipsnis - jį teko perrašyti pažodžiui pagal vienos laidos vedėjo išsakytus žodžius. Daugelis iš pateiktos informacijos nėra rodoma per mūsų centrinius televizijos kanalus, arba ne taip dažnai, kaip vertėtų.