Akustinių matavimų kainos - kiekvienam aiškiai, paprastai, įdomiai - jau greitai.  Tel. +37068650968 arba parašykite mums elektroninį laišką.

Garsas ir triukšmas... Jau greitai.

Visi mūsų laboratorijos akustiniai arba triukšmo matavimai atliekami neakredituotais matavimo metodais.

Straipsnį apie akustinius arba triukšmo matavimus stengsimės aprašyti kiek galima labiau aiškesne žmogui kalba ir tokiu būdu, kad suprastų kiekvienas kas atliekama, kodėl to reikia, kokia praktinė nauda iš visų gautų akustinių rezultatų jūsų pastate. Iki šio straipsnio atsiradimo mūsų puslapyje atlikome informacijos peržiūrą kolegų puslapiuose, studijavome akustikos standartus ko pasekmėje ir atsirado visa ši žinučių ir nuorodų visuma. Supratome, ką galime pasakyti užsakovui kitaip nei iki šiol galima rasti lietuviškuose interneto puslapiuose apie akustikos matavimus.

Kairėje pusėje žemiau pateikiame jums vidaus pertvarinės namo sienos matavimų rezultatą - tariamasis garso sumažėjimo koeficientas. Šį rezultatą galima palyginti su laboratorinių matavimų rezultatais, tačiau mūsų tiriama pertvarinė siena turi vėdinimo sistemos instaliaciją, elektros rozetes, gipso kartono lubos, akmens vatos šiltinimo sluoksniai ir kitos smulkmenos - pvz. mūsų pertvarinės tiriamos sienos šonuose (kita kambario siena) esančios durys, fasado langai, kiti elementai, per kurias garsas sklinda aplinkui ir duoda reikšmingas pataisas matavimo rezultatui. Rezultatas kairėje atspindi ne tik tiriamą namo vidaus pertvarą, bet ir visą visumą aplinkinių elementų visumą aplink patį matavimo objektą. Taip pat rezultatai akustiniuose matavimuose pastato vidaus elementams gali būti skaičiuojami kaip standartizuotas lygių skirtumas (DnT), kuris pagal skaičiavimą vertina visą visumą elementų, o ne tariamą garso sumažėjimą vieno iš atrinktų pastato elementų. Lyginome to paties matavimo duomenis (R'w ir DnT) skirtingai rezultato teikimo būdais ir pastebėjome skirtumus tarp šių apie 1,1 dB. Tai daug ar mažai? Trys decibelai yra dvigubas garso padidėjimas žmogaus klausai ir jei pabaigiant linksmai šią pastraipą - 2*2=5 dB akustikoje. Netikite ? Parašykite paieškos lange "decibel calculator" ir pamatysite kaip paprasta aritmetika pakinta skaičiuojant garso vienetus. Akustikos vienetai skaičiuojami naudojantis dešimtainio logaritmo pagelba. Todėl ir gaunasi viskas kiek neįprastais, labai mažo dydžio rezultatais, tarytum esame patekę į pasaką - Alisa stebuklų šalyje. Bet tokie neįprasti minčių posūkiai pasitaiko kuomet IT specialistai bando aprašyti įrengimo veikimo procesą algoritmais.

Sekanti pastraipa būtų apie tai - kodėl reikalingi mūsų aplinkoje akustiniai matavimai? Dažnu atveju žmonės priima tai kaip kažkokio statybos reglamento reikalavimą arba dar paprasčiau kalbant užsakovo terminologija - nepriduosim namo be to popieriaus, todėl ir reikia. Be jokios abejonės statybos reglamentas yra apie akustinio komforto lygius, pastatų klases ir kitas nuorodas į reikalavimus pastato garsams - STR 2.01.07:2003 "Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo". Tačiau studijuojant eilę tarptautinių standartų kalbančių apie akustiką, skaitant apie rezonansinius dažnius, bendraujant su mūsų akustikos mokytojais išvada paprasta - garsas gydo, garsas žudo. Ir čia kiekvieno vaistininko frazė "iškyla" net ir akustiniu kampu - vaistas nuo nuodo skiriasi tik doze. Žmogaus organizmas šaltį arba šilumą jaučia tiksliau ir greičiau, o aplinkos temperatūra nedelsiant duoda suprasti jos pasekmes lyginant su akustikos lėtiniu poveikiu žmogaus sveikatai. Miegamajame su veikiančia žoliapjove (apie 95-100 dB) žmogus tikrai ilgai nebus, o ir ką tai žoliapjovei daryti miegamuosiuose (čia gal skaitytojui bus klausimų apie tai ką rūkė straipsnio autorius rašydamas tekstą), tačiau gyvenimas šalia geležinkelio kuomet žemieji dažniai veikia tiesiogiai širdies raumenį jau ne tokia mistinė situacija ir suprantama, o gal net sutikta, kiekvieno mūsų gyvenime. Kaip iliustracija - straipsnio autoriaus seneliai gyveno netoli Vilnelės ir Rokantiškių piliakalnio , o šalimais esantis geležinkelio bėgių kelias. Vaikystėje dažnai naktimis buvo girdimas traukinio vagonų bildesys. Laimei traukiniai buvo matomi, girdimi, tačiau atstumas iki jų buvęs apie 6-7 kilometrus. Tačiau teko girdėti apie tai, kad artimas gyvenimas prie geležinkelio ir širdies ligos yra kažkur šalia. Taip pat visi susidūrėme su triukšmo girdėjimu piko valandomis didesnėje miesto gatvėje, darbas su žoliapjove nuosavame kieme, medžio pjovimas su benzino pjūklu, net motociklininko ar lengvojo automobilio netvarkinga dujų išmetimo sistema, lifto ar vėdinimo sistemos garsai - triukšmai kurie nebus malonus žmogaus ausiai, o ilgalaikėje perspektyvoje tai gali atnešti ir sveikatos sutrikimus. Todėl tiek aplinkos akustika, tiek pastatų vidaus akustika yra su savais statybos reglamentais, sąlyginiais akustiniais komforto apibrėžtais lygiais ir matuoti visą tai galima su bendrove MB "Termožmonės".
Kažkada vėliau šį straipsnį papildysime, tačiau šios dienos pabaigai užsakovui esminis pastebėjimas arba svarbi akustinė išvada - akustiniai matavimai taupo jūsų sveikatą (leidžia suprasti jūsų pastato akustinio komforto būklę), kurios pinigais neįvertinsi. Akustinio diskomforto padariniai yra lėtiniai, o pasekmės ilgalaikės. Kažkuo triukšmo žala panaši į radiaciją - jos nesimato, o žala apčiuopiama.

Nuo neatmenamų laikų žmonija stengiasi susipažinti su ją supančiu pasauliu. Stebėjimas, lietimas, įsiklausimas, ragavimas ir net įsivaizdavimas - visa krūva metodų vedusi žmoniją progreso ir pažinimo keliu. Tikėtina, kad akustines problemas pradėjo žmogus suvokti, gvildenti tuo momentu, kai dideliam būriui žmonių prisireikė pasakyti kažką svarbaus žodžiais, eilėmis, perduoti garsinius signalus ir poreikis girdėti visą tai didesniais atstumais. Graikų filosofai Pitagoras, Aristotelis jau savo metu "paliko" svarbias mintis apie akustikos pasaulį - tono priklausomybė nuo stygos ilgio, dažnių santykis garse kuris santykinai mielas žmogui bei kiti garso plitimo principai ore. Keturis tūkstančius metų atgal kinai jau sukūrę garso šaltinius kurie oktavą sąmoningai dalinę į dvylika intervalų. Jau mūsų eros pradžioje pastatytas teatras 15000 žmonių (dabartinės Kroatijos teritorija) turėjo įrengtus akustinius filtrus kurie skirti slopinti žemus dažnius ir skatina aukšto dažnio sklidimą. Keletas akustikos specialistų turi prielaidą, kad antikoje amfiteatrų sprendimai buvę atrasti atsitiktinai ir pastebėjus sėkmę buvo kartojami kituose projektuose. Tačiau nemažai atradimų taikant mokslinį spėjimą sugeneruojama ir mūsų laikais. Ir sunku atsakyti, ar antikos inžinieriai tuo metu atspėję ar stebėdami priėmė teisingus sprendimus. Kokias žinias ir kokios civilizacijos mūsų planetoje buvusios iki mūsų lieka istorikų bei archeologų mūšio lauku.

Vienos iš pirmųjų akustinių rekomendacijų statiniams buvo pateiktos net senajame testamente. Kam bus įdomu - susipažinkite su iki šių dienų neišlikusiu Jeruzalės mieste Dievo namų (dar vadinami šie maldos namai Saliamono šventykla) architektūriniais sprendimais. Šio statinio pločio, ilgio ir aukščio proporcijos naudojamos iki šių dienų koncertų salėse, fasado sprendimai apsaugantys nuo išorės triukšmo aktualūs iki šių dienų. Mums patiems buvo įdomu palyginti (nuotrauka žemiau) kaip Vilniuje esanti katedra panašumų turi su Saliamono šventykla. Stogo konstrukcijos skiriasi, bet tai tikriausiai ir natūralu, nes kritulių kiekis Izraelyje ir Lietuvoje yra skirtingas. Gal stogo konstrukcija kažkiek susieta ir su baltiškais simboliais, bet tai jau visai atskira tema į kurią nesiplėsime.

Visa kas aukščiau aprašyta priklauso istorijai, tačiau ką akustika šiuo metu apima kaip tyrimų bei matavimų sritis? Apie pagrindinius matematinius modelius naudojamus akustikoje nekalbėsime, tiesiog pasistengsime papasakoti kiek aplink mus garsas ir mokslas yra šalia. Akustika kaip mokslo šaka yra fizikos dalis ir viskas "sukasi" apie tai - kaip garsas veikia gyvus ir negyvus objektus, kaip garsas sklinda kietuose kūnuose, vandenyje, dujose, ore. Šių mokslinių stebėjimų, tyrimų pagrindų atsiradę įvairių prietaisų su skirtingomis funkcijomis apie kurias ir pakalbėsime žemiau...

Fiziologinė ir psichoakustika - kryptis kuri tiria, stebi kaip garsas veikia žmogų, kokiam diapazone žmogus girdi, analizuoja šias garso bangas, dažnius ir jų intensyvumus. Šio mokslo krypties paskirtis rezultate yra informacija medicinos specialistams kurie susiduria su poreikiu spręsti žmogaus klausos problemas, inžinieriams reikalinga informacija kuriant klausos aparatus, projektuojant pastatus bei sprendžiant akustikos problemas - pagerinti, sustiprinti girdimą garsą arba sumažinti aidėjimo trukmę patalpų viduje, susilpninti garso lygį patalpoje kuomet šaltinis yra už patalpos ribų ir pan.. Su metais, dėl aplinkos, fiziologijos, žmogaus klausa kinta. Todėl akustikos mokslui tenka atsakyti į mases klausimų kurios apie žmogų bei dėl žmogaus. Reikia pabrėžti, kad žmogaus ausis yra unikalus  plataus diapazono (20 Hz-20 000 Hz) ir skirtingo intensyvumo (0 dB - 130 dB) garsus fiksuojantis organas su savo apsaugomis atsiradusiomis evoliucijos metu. Trumpai norėtųsi paminėti apie žmogaus girdėjimo slenkstį - 0 dB=0.00002 Pa arba 2x10^-5 Pa   dydis. Slėgio dydis kurio parduotuvėje su svarstyklėmis nepasversi.

Elektroakustika ir medicininė akustika - sritis kurioje vyksta akustinių prietaisų projektavimas, testavimas, gamyba kurių pagalba galime sukurti, užfiksuoti, išsaugoti duomenis. Šioje srityje aparatūra kuriama fiksuoti duomenis ne tik žmogaus girdimumo diapazone, bet ir medicininėms reikmėms (ultragarsiniai chirurginiai įrengimai, stebėjimo priemonės), bei muzikos paskirties instrumentai garsą sukuriantys, išsaugantys, atkuriantys. 

Hidroakustika - kuomet garsas tampa vaizdu - iš akustinių signalų vėlavimo trukmės galima nustatyti nuotolį iki objekto (pvz. gylis). Veikimo diapazonas iki 100 000 Hz dažnio. Naudojami impulsiniai signalai. Kariškiai stebi po vandeniu judančius ir nejudančius oponentus, žvejai stebi žuvies keliones ir pan.. Sritis tampriai susijusi su okeonografja, nes vaizdo kokybei duoda daug informacijos gyvybė po vandeniu, vandens temperatūra, slėgis, druskingumas ir pan. Prietaisai naudojami hidroakustikoje vadinasi echolotai, o aptinkami objektai po vandeniu - hidrolokacija.

Architektūrinė akustika - sritis apie garso kokybę pastatuose.  Pradedama sisteminti informacija apie 20 amžiaus pradžią. Tiria kokie patalpose paviršiai, kokie patalpų dydžiai kaip perduoda arba blokuoja garsus sklindančius pastato viduje ir pastato išorėje. Jei pastatų architektas projektuoja pastato formas, tai akustikas susijęs su architektūra projektuoja kaip esamas pastatas pasieks akustines užduotis priklausomai nuo pastato paskirties - teatras, koncerto salės, auditorijos, radijo bei televizijų studijos, gyvenamieji namai. Iliustracija - Richardas Vagneris dalyvavo ir vadovavo muzikinio teatro statyme. Įdomi architektūrinės akustikos dalis yra senų pastatų savybių stebėjimas ir tyrimai, dažnu atveju turima omenyje koncertinės salės ir bažnyčios. Labai apibendrintai - architektūrinė akustika yra garso savybių projektavimas.

Muzikinė akustika -tiltas tarp mokslo ir meno. Tai mokslas apie muzikinius garsus. Tiriama kaip žmogus priima skirtingas akustines charakteristikas - dažnumas, intensyvumas, spektras, laiko intervalas, bei garso savybes - garso tembras, garsumas, garso aukštis. Srities pasiekimai naudojami kuriant muzikinius instrumentus. Ir viskas labai susiję šioje srityje - boiakustika, psihoakustika, elektroakustika, architektūrinė akustika...

Ekologinė akustika - tiria neigiamą triukšmo, vibracijų poveikį mūsų aplinkoje žmogui. Junginys atskiromis dalimis tarp medicininės ir architektūrinės akustikos.

Bioakustika - tiria kaip visi kiti gyvi sutvėrimai žemėje girdi ir priima garsus.

Ultragarsinė akustika - tiria kaip aplinkoje sklinda žemų dažnių bangos kurių žmogus nebegirdi, tačiau jaučia. Sritis sprendžia šio dažnių technologines problemas, jos dėka nustatyti žmogaus organų rezonansiniai dažniai. Ši sritis užsiima elektroninių matavimo prietaisų kūrimu daugiau skirtų medicininiam, pramoniniam ir labai tikėtina kariniam panaudojimui. 

Geoakustika - tiria infragarso, ultragarso bangų sklidimą žemės žievėje, hidrosferoje, atmosferoje. Ar žinote koksai žemės dažnis ir su kokiu žmogaus vidaus organu šis dažnis yra tapatus? Paminėtose planetos sferose atsiranda garsų spektras dėka žemės drebėjimų, ugnikalnių išsiveržimų, vandenyno veiklos ir pan..

Geometrinė akustika - tiria garso sklidimą terpėje kuomet bangos ilgis artėja prie nulio, tiria akustinio šešėlio susidarymą už kliūčių, garso atspindį ir lūžį dviejų terpių riboje arba terpės ir kliūties riboje, garso sklidimas terpėse su nevienalyčiais dariniai ir pan.. Mokslo sritis atskleidžia tylos, anomalines girdimumo zonas ir jų susidarymą ir pan. Sritis labai panaši į geometrinę optiką savo esme, nes galioja garso spinduliams ir šviesos spindulių sklidimo dėsniai.

Statybinė akustika - tiria kaip apsaugoti įvairios paskirties pastatus apsaugoti triukšmo - skaičiavimai, medžiagų parinkimas ir pan. Sritis tampriai susijusi su architektūrine akustika ir yra taikomosios akustikos dalis, o jai priklauso aukščiau aprašytos elektroakustika, architektūrinė, geoakustiką, atmosferos akustika, hidroakustika, muzikinė akustika.

Transporto akustika - tiria triukšmus ir jų valdymą arba mažinimą aplinkoje kuriuos sukelia įvairios transporto priemonės - lėktuvai, laivai, traukiniai, automobiliai bei kitos transporto priemonės.

Kvantinė akustika - tiria hipergarsinę teoriją, filtrų kūrimas ant paviršinių akustinių bangų. Lietuvoje apie tokią sritį žinių neradome.

Kalbos akustika - užsiima teorija bei praktiniu kalbos sintezavimu, tiria būdus kurių dėka išskiriama kalba didesnio triukšmo fone, tiria bei kuria automatinio kalbos atpažinimo algoritmus. 

Skaitmeninė akustika - srityje tiriama ir kuriama mikroprocesorinė (audio procesorinė) bei kompiuterinė technika. Tikėtina čia apie Taipėjų ir Taivaną (juokaujame).