Straipnis apie termovizoriaus atsiradimo istoriją su maksimaliai įmanoma video iliustracija šios įrangos panaudojimu gyvenime. Vienu meniu punktu termonuotraukos arba termovizija aprašyti viską apie tai kas yra termovizorius - ganėtinai sunku. Straipsnis gautūsi ilgas ir reikėtų informaciją skaidyti į blokus. Todėl puslapyje pasyvusnamas.info nutarta paskirti paltesniam aprašymui šio prietaiso istoriją, skirtumus, panašumusi. Pasyvaus namo info puslapio kūrėjams teko patyrinėti keletą termovizorių, bet pagrinde savus termovizinius tyrimus atliekame su kairėje parodytu termovizoriumu. Jo aprašymas gausis pilniausias, nes įrankis su kuriuo naudojiesi dažniausiai ir pasidaro, laikui bėgant geriausias. Tikėtina, suformuosime net atskirą aprašymą šio mazgo visoms galimybėms.  Kažkada teko girdėti posakį, kad nėra blogos operacinės sistemos kompiuteryje, bet yra žmonės kurie nemoka ja naudotis. Todėl ir gaunasi situacija, kad įmonės buhalteriui geresnė yra ta finansinių srautų apdorojimo programa prie kurios jisai priprato. Savaime suprantama gyvenimas juda į priekį ir atsiranda naujovės, kurios po laiko tarpo tampa klasika, arba žmonės naujovę atmeta. Tikriausiai taip ir su kairėje mūsų naudojamu termovizoriumi. Tiesą sakant, šis termovizoriaus modelis tikrai nėra prastesnis už daugelį rinkos analogų, bet apie tai šiek tiek vėliau. Jau ipusėjus straipsnio pildymui, supratom, kad trumpai ir šis skyrius neišsidėlios. Teko suformuot termovizorių techninėms specifikacijoms ir gamintojams dar vieną straipsnį - termovizoriai.

Internete galybė puslapių su parduodamais termovizoriais ir jei tokį raktažodį įsivesite į paieškos sistemą galite nustebti, kad šie įrengimai priskiriami prie naktinio matymo prietaisų. Tame yra tiesos, nes vieni naktinio matymo prietaisai veikia kaip vaizdą išryškinantys prietaisai ( surenka šviesos mažus kiekius įskaitant ifraraudonūjų spindulių spektrą ir visą tai sustiprina ), o kiti formuoja naktinį vaizdą pagal terminį infraraudonūjų spindulių vaizdą, kurį atspindi objektai ir suformuoja iš šios informacijos vaizdą. Trumpai kalbant skiriasi dalinai technologija pagal kurią formuojamas naktinis vaizdas žmogaus akiai. Jei labai tiksliai aprašysime kaip veikia paprastasis lęšis, vaizdo intencyvumo vamzdelis, mikrokanalų plokštės, fosforo perdangos ir fotonų virsmus - mes turėsime rašyti dar vieną skyrių , o to kolei kas planuose nėra. Bet kuriuo atveju po šio straipsnio jūs žinosite apie termovizorius kur kas daugiau nei vakar, jei tai pirmas jūsų skaitomas straipsnis apie termovizorių. Į termovizoriaus enciklopediją mūsų puslapis nepretenduoja.

Atrado infraraudonuosius spindulius vokietis Frederick William Herschel 1800 metais. Filme apie automobilius žemiau jį priskiria anglų tautai, nors į Angliją jisai persikėlė tik 1757 metais būdamas jau 19 metų. Žymiausias šio žmogaus atradimas yra planeta Uranas. Bet kruopščiai aprašant kiekvieną faktą arba asmenį, kuris prisidėjo prie termovizoriaus atsiradimo bus skyrius vėl peržengęs visas puslapio pastraipas. Bet šis žmogus suteikė, savo įžvalgomis, termovizoriui pradžią, todėl nepaminėti visai šio žmogaus būtų nedovanotina. Dabartiniu metu net orų prognozė priklauso nuo žmonijos gebėjimo valdyti šiuos spindulius. Atrodytų kaip ilgai eina progresas. Atradimas ir pritaikymas susidraugavo per 140 metų. 

Kadangi visi termovizoriai dirba kaip šiluminių arba terminių vaizdų formuotojai reikėtų paminėti ir šių spindulių, pavadintų infraraudonieji, kategorijas.

Artimieji - bangos ilgis nuo 0,7 iki 1,3 mikronų,

Vidutinieji - bangos ilgis nuo 1,3 iki 3 mikronų,

Terminiai - pagrindinė infraraudonūjų spindulių spektro dalis, bangos ilgis nuo 3 iki 30 mikronų.

Tikriausiai nebus jau paslapties, kad pagrinde veikia termovizorius apdorodamas būtent terminius infraraudonuosius spindulius. Gaunamas vaizdas termovizoriuje sekančiu būdu. Optika fokusuoja šiuos spindulius kuriuos spinduliuoja visi mūsų aplinkiniai objektai, infraraudonūjų spindulių detektorius juos skanuoja sukurdamas temperatūrinę skalę. Specialistai ją vadina termograma. Termovizorius verčia šią termogrąmą į elektrinius impulsus ir juos apdorojus mes jau matome vaizdą, kurį jau ir vadiname, mūsų atveju termonuotrauka, kiti vadina terminiu vaizdu. Kaip pavadinsi-taip nepagadinsi. Svarbiausia, kad šis vaizdas, jūsų namo atveju, jums nesukeltų didelių nervinių impulsų, kurie transformuosis į pyktį stačiusiems ar pardavusiems objektą.

Dar galima būtų paminėti ir terminio vaizdo gavimo sistemas trumpai.

Nešaldoma - stipriausiai paplitusi vaizdo atvaizdavimo sistema, infraraudonųjų spindulių detektoriai dirba žmogaus aplinkos temperatūrose ir mūsų visi pastatų stebėjimui skirti aparatai, nepriklausant nuo gamintojų, yra veikiantys šiuo principu.

Kriogeninio šaldymo - brangūs aparatai, jautri sistema, nes elementai patalpinti šaldomame konteineryje, didelė skiriamoji geba yra šių įrengimų privalumas.

Vaizdo išryškinimas - tikriausiai pirmoji sistema, kuri buvo padaryta kariniais tikslais ir tikrai su termovizoriais neturėjo pastatams tirti jokio ryšio. Yra atvejų, kuomet kariškiai stato namus ir juos tiria, bet dažniausiai jų funkcija yra visai kitokia nei šilumos nuostolių analizė.

1. Kaip ir minėjome aukščiau, naktį pirmieji turėjo norą pamatyti ne tik romantikai, bet ir kariūnai. Labai nemažai dalykų yra atsiradę dėka žmonijos noro kariauti. Internetas, mobilus telefonai, kompiuteriai, GPRS kordinačių nustatymas ir termovizorius karinės pramonės dėka pagaliau pasiekė eilinio piliečio būstą. Klausimas tik kokia kaina, turint omenyje žmonių žūtis per antrą pasaulinį karą. Todėl keistas jausmas apima žvelgiant į termovizorių istoriją. Atrodo, kad žmonijos progresą skatina ne noras gyventi harmonijoje, o per visus karus atsiradusių, vis rafinuotesnių, žmogaus naikinimo priemonių pasekmė. Kairėje vokiškas tankas Panzerkampfwagen V Panther ant kurio jau 1944 metais buvo sumontuotas pirmasis sėrijinis naktinio matymo prietaisas. Išdirbimai tokių prietaisų oficialiai pradėti apie 1936 metus kompanijoje AEG. Iš tanko padaryti traktorių galima taip pat kaip ir iš termovizoriaus termometrą, bet abiem atvejais technika skirta ne tam. Medžioklė - medžiotojas nuo kario skiriasi, nors abu ginkluoti ir abu minimum nori kažką naktį stebėti, o geriausiu atveju nudobti. Skirtumas tik vieni tai daro profesionaliai, kiti iš pramogos. Medžioklė jau seniai yra ne maisto gavimo butinybė.

2. Apsauga - naktinės kameros su infraraudonaisiais detektoriais - supaprastinta karinės užduoties forma.

3. Medicina - galima turėti prabangų termometrą pavadinimu termovizorius, bet tai tikriausiai būtų per brangu eiliniam vartotojui, bet kuomet buvęs paukščių gripas ir reikėjo greitai pamatyti aibėje žmonių asmenį su pakilusia temperatūra - štai čia termovizorius pasidarė nepakeičiamas, nes žmonių skubančią minią aerouoste priversti pasitikrinti temperatūrą būtu kėblu. Tenka matyti ir video, kuomet mamologui tenka termovizoriaus pagalba detektuojant onkologines ligas. Kodėl? Paprastai navikinės lastelės kaip parazitai "siurbia" daugiau kraujo ir vietos kuriose onkologinė liga išplitusi termovizorius parodys didesnę temperatūrą. Bet dabartiniu metu yra ir pažangesnių būdų nustatyti onkologiniu pakitimus nei termovizorius.

4. Automobilių pramonė - vis dažniau rodomi ateities automobiliai, kuriuose vis tampriau pagrindinis automobilio kompiuteris analizuoja naktinius vaizdus ir taip padeda išvengti vairuotojui auto katastrofos, o ateityje tokia sistema, tikėtina, savaime atliks automobilio valdymą naktiniame kelyje.

5. Gaisrininkai ieško ir randa žmones gaisravietėse, o kažkas su termovizoriais ieško vaiduoklių....

6. Žmonės visuomet ir namuose sudėtingą techniką sugalvoja kaip pritaikyti.

7. Orų prognozės stebint iš palydovų temperatūrinius skirtumus orų frontuose, temperatūras žemės ir vandens paviršių mūsų planetoje, net archiologams padeda surasti pėsčiūjų takus senovės miestuose, nutolusių kosmoso objektų tyrimams astronomijoje. Šiuos paskutinius filmus žiūrekit per visą ekraną...